Daugumai žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, ši infekcija pasireiškia gana lengvais simptomais.
Bet kaip nutinka, kad kai kurie atvejai būna ypač sunkūs?
Kinijos ligų kontrolės centrai atliko milžinišką tyrimą, kad sužinotų, koks yra koronaviruso poveikis.
Ištyrus 44 tūkstančius užsikrėtusių žmonių paaiškėjo, kad nuo koronaviruso mirė 2,8 proc. vyrų ir 1,7 proc. moterų.
Nuo šio viruso mirė vos 0,2 proc. vaikų ir paauglių, o perkopusių 80 metų žmonių, kurie užsikrėtė koronavirusu, mirė beveik 15 proc.
Kas tai lemia, galimi paaiškinimai yra du.
Vienas jų – kad galbūt moterys ir vaikai apskritai linkę mažiau užsikrėsti koronavirusu. Kitas variantas – kad jų organizmas sugeba geriau su virusu kovoti.
„Paprastai, kai cirkuliuoja nauji virusai, užsikrečia visi. Tai yra esmė“, – sakė Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje daktaras Bharatas Pankhania.
Joks organizmas neturi imuniteto naujajam virusui, nes su juo anksčiau niekas nesusidūrė.
Tačiau labai ankstyvose protrūkio stadijose vaikams gali būti mažesnė tikimybė pasigauti virusą.
„Viena priežasčių, kodėl nematėme tiek daug užsikrėtusių vaikų, yra ta, kad jie apsaugomi pačioje protrūkio pradžioje.
Tėvai stengiasi vaikus laikyti toliau nuo sergančių“, – aiškino Jungtinės Karalystės Londono karališkojo koledžo daktarė Nathalie MacDermott.
Galbūt jums keista, kodėl skiriasi vyrų ir moterų mirčių nuo koronaviruso skaičius, bet mokslininkų tai nestebina.
Jie mato tokį pat ir kitų infekcijų, įskaitant gripą, poveikį skirtingoms lytims.
Kodėl taip yra, atsakymas iš dalies yra tas, kad vyrai apskritai linkę į mažiau sveiką gyvenseną, pavyzdžiui, jie dažniau rūko, todėl yra silpnesnės sveikatos nei moterys.
„Rūkymas pažeidžia plaučius, todėl tai nesuteikia galimybių laimėti“, – teigė daktarė N.MacDermott.
Rūkymas gali būti ypač aktuali problema Kinijoje, kur, apytiksliais skaičiavimais, rūko 52 proc. vyrų ir tik 3 proc. moterų.
Be to, vyrų ir moterų organizmas į infekcijas reaguoja skirtingai.
„Moterų imuninė sistema reaguoja iš esmės skirtingai negu vyrų.
Moterys dažniau kenčia nuo autoimuninių ligų ir yra daug įrodymų, kad jos išskiria geresnius antikūnus vakcinoms nuo gripo“, – teigė Rytų Anglijos universiteto profesorius Paulas Hunteris.
Ar tai kelia kokį nors pavojų nėštumui? Oficialus atsakymas – ne, bet ekspertai turi tam tikrų abejonių.
Nėštumas smarkiai paveikia moters organizmą, taip pat susilpnina imuninę sistemą.
Šie pokyčiai mamos organizmui sutrukdo atmesti vaisių gimdoje, bet taip pat padaro moteris jautresnes infekcijai. Štai kodėl nėščiosioms labiau gresia mirti nuo gripo negu jų bendraamžėms, kurios vaikų nesilaukia.
Pasak Jungtinės Karalystės vyriausybės, nėra jokių „akivaizdžių ženklų“, kad nėščioms moterims labiau gresia sunki koronaviruso forma.
„Nesu tuo toks tikras, – vis dėlto suabejojo profesorius P.Hunteris. – Remdamasis devynių nėščių moterų duomenimis, nemanau, kad viskas yra puiku.
Jeigu tai būtų mano žmona, skatinčiau ją imtis atsargumo priemonių: plauti rankas ir tiesiog būti gerokai atsargesnei.“
Ar vaikai gali užsikrėsti koronavirusu ir kokie yra simptomai? Taip. Jie gali pasigauti koronavirusą.
Jauniausi užsikrėtusieji buvo vos kelių dienų amžiaus.
Surinkta labai mažai informacijos apie COVID-19 simptomus, kurie pasireiškia vaikams, bet jie būna lengvi: karščiavimas, slogavimas ir kosulys.
Atrodytų, kad maži vaikai koronavirusu turėtų susirgti sunkiai. Bent jau taip yra gripo atveju, kai vaikams, jaunesniems nei 5 metų, ypač jaunesniems nei 2 metų, labiau gresia komplikacijos.
„Žmonės linkę labiau sirgti visais ekstremaliais amžiaus tarpsniais, kai jų atsparumas ligoms yra mažesnis“, – paaiškino daktaras Bh.Pankhania.
Ir išties buvo keletas atvejų, kai vaikai patyrė sunkesnių komplikacijų.
Turintiems kitų sveikatos problemų, tokių kaip nusilpęs imunitetas ar sunki astma, pavojus patirti koronaviruso komplikacijų didesnis.
Bet apskritai vaikams šis virusas pasireiškia lengviau.
Taigi kaip vaikų imuninė sistema gali reaguoti į koronavirusą? Yra svarbus skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų imuninės sistemos.
Vaikystėje mūsų imuninė sistema yra nesubrendusi ir linkusi pernelyg stipriai reaguoti: štai kodėl vaikams toks būdingas karščiavimas (aukšta temperatūra).
Imuninės sistemos išsekinimas visada yra blogas dalykas, nes tai gali pažeisti likusį organizmą. Tai yra viena priežasčių, kodėl koronavirusas gali būti mirtinas.
Turi būti kažkas, kodėl šis virusas ne taip lengvai stimuliuoja vaikų imuninę sistemą, bet kas tai, neaišku.
Yra tam tikrų ligų, kuriomis geriau persirgti vaikystėje dėl skirtingo organizmo atsako į jas. Geriausias to pavyzdys yra vėjaraupiai.
Tačiau verta prisiminti, kad surinkta palyginti mažai informacijos apie koronaviruso poveikį vaikams.
„Dar nebuvo tiek atvejų, kad išties žinotume, koks yra mirštamumas, ypač kūdikių ir naujagimių“, – sakė daktarė N.MacDermott.
Kodėl koronavirusas apskritai yra mirtinas?
Koronavirusas prasideda karščiavimu ir kosuliu. Su šiais simptomais dauguma mūsų susiduriame žiemą.
Bet šis virusas gali priversti imuninę sistemą pernelyg sureaguoti.
Vienas sunkiausių simptomų yra ūminis respiracinis distreso sindromas, kurį sukelia plačiai po plaučius pasklidęs uždegimas.
Uždegimas yra tai, kaip organizmas įspėja, kad laikas kovoti su infekcija ir gydytis. Paprasčiausiu lygiu dėl šios priežasties įsipjovimas būna skausmingas.
Bet organizme tai yra sudėtingesnis procesas.
„Uždegimas yra puikiai subalansuotas veiksmas. Jeigu jis sutrinka, jūs mirštate, – sakė daktaras Bh.Pankhania. – Virusas sukelia pakopinį organų uždegimą ir sunkaus uždegimo paveikti organai negali atlikti to, ką turėtų.“
Štai kodėl plaučiams nepavyksta gauti pakankamai deguonies ir pašalinti anglies dvideginio iš kraujo.
Tai gali sutrukdyti inkstams valyti kraują ir pažeisti žarnyno sieneles.
Daktaras Bh.Pankhania pridūrė: „Virusas sukelia tokio didelio laipsnio uždegimą, kad gali jus pražudyti. Prasideda daugybinis organų nepakankamumas.
O jeigu imuninė sistema negali įveikti viruso, jis ilgainiui pasklinda po visą organizmą, kur sukelia daugiau žalos uždegimo paveiktiems organams.“
Kodėl paprastai nuo koronaviruso miršta vyresni žmonės?
Tai yra dėl dviejų dalykų: pirmiausia jų silpnesnė imuninė sistema ir organizmui gali būti sunkiau kovoti.
Pastebėta, kad moterys ir vaikai koronavirusu užsikrečia ir nuo jo miršta rečiau negu vyrai.
Mes žinome, kad mūsų imunitetas su amžiumi nusilpsta.
„Antikūnų, kuriuos gaminame, kokybė sulaukus 70 metų yra gerokai prastesnė, palyginti su ta, kuri yra būdinga dvidešimtmečiams“, – aiškino profesorius P.Hunteris.
Yra ir keletas spėjimų, kad vyresni vyrai gali būti labiau linkę į aukšto lygio uždegimus, kurie gali būti mirtini.
Per gyvenimą organai susidėvi ir todėl pasidaro sunkiau išgyventi susirgus infekcine liga.
„Jeigu jums 95 metai ir jūsų inkstų funkcija jau 60 proc. silpnesnė, nei buvo anksčiau, o jums dar smogia kas nors, tada inkstai gali nebefunkcionuoti tokiu lygiu, koks būtinas išgyventi“, – paaiškino N.MacDermott.
Parengta pagal BBC