D.Razmuvienė paaiškino ir privalomosios izoliacijos savivaldybių patalpose priežastis: jos teigimu, sugrįžusieji į Lietuvą neturi pagrindo pykti, nes praėjusių savaičių patirtis parodė, kad izoliuotis individualiai iš užsienio sugrįžę lietuviai paprasčiausiai nesugeba.
Ukmergė – ne pats rimčiausias židinys?
Radijo eteryje paklausta, ar Ukmergę, kurios ligoninėje gydėsi abi nuo koronaviruso mirusios pacientės, galima vadinti rimčiausiu šio viruso židiniu Lietuvoje, D.Razmuvienė patikino, kad Ukmergė išties turi problemų.
„Kol kas vėlgi negalėčiau pasakyti, kad tai yra rimčiausias (židinys - aut.past.), kad ten yra problemų, tai tikrai. Bet jeigu paimsime medikus, jų Lietuvoje sergančių yra ir Vilniuje, ir Panevėžio apskrityje“, – sakė ji, pabrėždama, kad Ukmergėje testuojami žmonės, kuriems įtariamas koronavirusas.
„Dabar ir žiniasklaida jau skelbia, kad buvo apkaltinti žmonės, kurie neturėjo kontakto su prieš tai mirusiu asmeniu. Tai yra labai subtilus, labai kruopštus ir laikui imlus tyrimas. Šiandien gal taip jau toks Ukmergės nesmerkime“, – tikino gydytoja.
Aktyviau testuojami ir medikai
„Praplėstas ratas, kurie gali būti tiriami: tai yra visi medikai ir asmenys, kuriems daugiau nei 65 metų, nes jie jau pagal amžių priklauso rizikos grupei. Bet asmenims, kuriems daugiau nei 65 metų, turėtų būti koks nors simptomas, kad juos būtų galima tirti. Medikai, kadangi jie yra didžiausios rizikos, jiems yra rekomendacija atlikti“, – išplėstas testavimo apimtis apibrėžė D.Razmuvienė.
Pasak NVSC atstovės, vien Vilniuje mobiliuose punktuose kasdien atliekama apie 150-200 testų.
Vilniuje mobiliuose testavimo punktuose iš viso atlikta 500 testų, iš jų 44 buvo teigiami.
„Kol nebuvo viruso plitimo visuomenėje, nebuvo jie reikalingi“, – apie galimai vėlyvą mobiliųjų testavimo punktų startą kalbėjo gydytoja.
D.Razmuvienė paaiškino, kad gydymo įstaigos medikams testus atlieka nevienoda tvarka.
„Kitos gydymo įstaigos – jie atlieka patys pas save. Kitos gydymo įstaigos gali tartis, organizuotis per tuos mobiliuosius punktus.
Kad sužinoti, kiek kiekviena įstaiga atliko medikams, reikalingas tyrimas. Bet tas procesas jau vyksta ir rezultatus mes paskelbsime“, – paaiškino ji.
Statistika neatitinka realybės?
Antradienį pasirodė informacija, kad Lietuvoje fiksuotas pirmasis vaikas, kuriam nustatytas koronavirusas. Tačiau viešojoje erdvėje buvo skelbiama, kad tai ne pirmas, o galimai antras koronavirusu susirgęs vaikas.
Paklausta, kodėl tie duomenys skiriasi, D.Razmuvienė paaiškino, kad tam tikra atsakomybė tenka ir šeimos gydytojams.
„Sudėtingumas yra tame, kad žurnalistai atlieka savo tyrimą, medikai atlieka savo. Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tik oficialia statistika, kuri yra gaunama iš laboratorijų“, – sakė ji.
„Šeimos gydytojas privalo pranešti NVSC skubiu pranešimu, kad jis turi atvejį ir tas atvejis bus tada įvestas į statistiką, nes gydytojas yra tas asmuo, kuris nusiuntė mėginį asmens į laboratoriją. Laboratorija atsiunčia atgal gydytojui, kad gavo patvirtinimą, kad pacientas turi teigiamą atsakymą ir tada tas medikas turi NVSC pranešti, kad jis turi teigiamą atvejį“, – procesą nurodė gydytoja.
Sugrįžusieji nesugebėjo saviizoliuotis
„Dabar šita priemonė priimta todėl, kad kiekvienas asmuo, kuris grįždavo iki vakar dienos, per savaitę tie asmenys visi privalėjo saviizoliuotis. Jie neįvykdė šitos rekomendacijos.
Aišku, ta saviizoliacija (priverstinis karantinavimas – aut.past.) yra teisinga tuo, kad jie bus vienoje vietoje, galės juos savivaldybės pasiimti pagal gyvenamą vietą ir juos vienoje vietoje lengviau bus stebėti“, – teigė D.Razmuvienė.
Anot jos, priverstinio izoliavimo vietos koronaviruso protrūkio sukelti neturėtų, nes čia esantys asmenys bus stebimi ir, atsiradus įtarimams, tyrimai jiems bus atliekama nedelsiant.
„Protrūkiai jau dabar kyla. Protrūkiai kilo, kai žmonės nesugebėjo saviizoliuotis ir sėdėti namie. Nemanau, kad tai (priverstinis karantinavimas – aut.past.) yra blogai. Kitos šalys tai daro labais seniai“, – tikino D.Razmuvienė, papasakodama, kad taikant individualią izoliaciją, su asmenimis, kurie buvo sugrįžę iš užsienio, buvo kontaktuojama kasdien, tačiau jie galimai tvirtindavo, kad yra namuose, nors būdavo ne namuose.
