Tokia yra liūdna Klaipėdos miesto statistika.
Dar baisiau skamba Klaipėdos universitetinės ligonės (KUL) vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio žinia, kad jau šią savaitę palatų visiems sergantiems koronavirusu šioje ligoninėje gali nebeužtekti. Todėl Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL) jau atlaisvino vieną savo korpusą infekuotiesiems koronavirusu.
Apie tai, kaip pagerinti susiklosčiusią grėsmingą situaciją uostamiestyje pirmadienį pasakojo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Liūdna Klaipėdos miesto statistika: liko tik 4–5 laisvos palatos
Ligonius periiminės rezervinė ligoninė
Kiek anksčiau minėta, kad KUL turės galimybę priimti apie 200 užsikrėtusiųjų COVID-19. Visgi jau dabar, nors hospitalizuojamų žmonių, skaičius vis dar yra keliskart mažesnis, skelbiama, kad ligoniams vietų gali pritrūkti. Tą patvirtino ir Klaipėdos meras.
„Kiek teko kalbėti su Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju V.Janušoniu, pagal paskutinę statistiką yra tik 4–5 laisvos palatos. Tik dienų ar net valandų klausimas, kada gali būti įjungti nauji rezervai, arba rezervinės ligoninės, tarp kurių viena pirmųjų yra Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kuri tikrai yra pasiruošusi“, – teigė V.Grubliauskas.
Tuo pačiu meras pažadėjo, kad Klaipėdoje nebus ligonių, kuriais nebūtų pasirūpinta.
Bijo, kad pristigs apsaugos priemonių
Nors, pritrūkus vietų KUL, dalį ligonių, užsikrėtusių koronavirusu, numatyta hospitalizuoti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, kalbama, kad šios ligoninės medikams turimų asmens apsaugos priemonių pakaktų vos kelioms dienoms.
Meras nuramino, kad apsaugos priemonių RKL tikrai nepritrūks, o ir greitaisiais testais ligoninės esą apsirūpinusios 2–3 dienoms.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis kalbėjo: „Buvo dėta labai daug pastangų, kad būtų suformuotas reikiamas užsakymas, kada Kinija vėl pradėjo gaminti apsaugos priemones.
Esame labai dėkingi mūsų ambasadai Kinijoje, patikrinusių patikimumą įmonių ir žmonių, kurie pateikė sutartį. Ji buvo pasirašyta dar praėjusią savaitę ir jau pirmosios prekės pasiekė Lietuvą oro keliu.
Kadangi tos priemonės, kurios buvo užsakytos, neatvyksta visos iškart, nustatyti tam tikri prioritetai, pagal kurios tos prekės buvo skirstomos ir ne per kažkokius sandėlius, o tiesiai iš oro uosto per paštą pristatomos visų pirma vadinamoms klasterinėms ligoninėms Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, taip pat 5 greitosios medicinos pagalbos dispečerinėms bei savivaldybėms, kurios turi mobiliuosius patikros punktus“.
Anot A.Šešelgio, kitos ligoninės taip pat neliks be apsaugos priemonių.
Viceministras priminė, kad pradėti gaminti ir labai efektyvūs respiratoriai-kaukės Lietuvoje, kurie bus tiekiami tik mūsų šalies rinkai. Jau pirmadienį popiet turėtų būti pagaminta apie 40 tūkstančių tokių respiratorių-kaukių.
Pasidomėjus, kaip bus apsaugos priemonės dalijamos kitoms uostamiesčio ligoninėms: Respublikinei, Vaikų ir Jūrininkų, taip pat, ar tiesa, kad priemonių skirstymo klausimą spręs KUL, A.Šešelgis patvirtino, kad iš pradžių tai spręs klasterinė ligoninė. Bet, jeigu bus didelis poreikis, priemonės bus dalijamos tiesiai kitoms, ne klasterinėms, ligoninėms.
Nerimą kelia infekuoti medikai
Naujausiasis duomenimis, Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė jau 61 medikas, iš kurių 15 – Klaipėdoje.
Į žurnalistų klausimą, kaip kontroliuojama, kad liga neplistų gydymo įstaigose A.Šešelgis atsakė: „
Yra ne viena ligoninė, kai visa kontaktą [su užsikrėtusiu koronavirusu] turėjusi gydytojų komanda saviizoliuojasi ir ją pakeičia kitos [komandos].
Sudėtingiausia situacija atsitiko Ukmergėje, kada dirbo tik Slaugos skyrius ir teko pasitelkti gydytojus iš kito miesto.
Jeigu tokios situacijos atsitiks ir kituose miestuose, manau, kad Lietuvos medikai konsoliduosis. Bet kuriuo atveju, pagalba bus teikiama ir žmonės tikrai be pagalbos neliks.
Bet, be jokios abejonės, būtina maksimaliai saugotis. Saugokime gydytojus. Esame jiems labai dėkingi ir jie tikrai labai sudėtingomis sąlygomis dirba. Jų išsaugojimas bus sėkmė, kovojant su koronavirusu“.
V.Grubliauskas paantrino, kad sergančių uostamiesčio gydytojų skaičius jam kelia nerimą ir apie susiklosčiusią situaciją žadėjo pakalbėti pasitarime su Klaipėdos gydymo įstaigų vadovais.
Susiję straipsniai
Tarsis ir dėl karščiavimo klinikų
V.Grubliauskas žadėjo, kad su Klaipėdos gydymo įstaigų vadovais bus tariamasi ir dėl to, kur galėtų atsirasti vadinamosios karščiavimo klinikos.
„Ne tiek svarbu, kas bus ta bazinė įstaiga, kuri taptų ta karščiavimo klinika. Svarbu, kad ji būtų aprūpinta būtina įranga. Kiek žinau, ten reikalingi rentgeno aparatai, trys budintys rentgenologai.
Čia turbūt nesutelkus institucinių gebėjimų tą klausimą būtų sudėtinga išspręsti“, – kalbėjo V.Grubliauskas.