„Mūsų žiniomis, Ignalinos ligoninė jau nuo šiandien nebeturi nei vadovo, nei direktoriaus pavaduotojo. Tiesiog paliktas laivas su darbuotojais ir pacientais“, – konstatavo L.Jaruševičienė.
Tačiau tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek Ignalinos rajono meras ramina, kad situacija tikrai nėra tokia dramatiška, kaip nupiešė viceminstrė.
Į pagalbą Ukmergei atskubėjo vilniečiai
Viceministrė sakė, kad iš padėties padeda suktis dėl koronaviruso COVID-19 paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje suburtas medicinos įstaigų tinklas, kurio darbinis pavadinimas yra „koronaklasteris“. Jis apima penkis regionus, su juose esančiomis įstaigomis, įskaitant rajono ir slaugos ligonines.
„Kai Ukmergėje praktiškai neliko medikų, Santaros klinikos labai operatyviai iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) perkėlė dirbti 5 medikus į Ukmergės ligoninę, taip užtikrinant nenutraukiamą paslaugų teikimą, – paaiškino L.Jaruševičienė, kuri tikisi, kad „koronaklasteris“ padės išspręsti ir situaciją Ignalinos ligoninėje. – Jeigu neturėtume to tinklo, situacija Lietuvoje būtų dramatiška“.
Anot viceministrės, priimami sprendimai, kad vis labiau tvirtėtų regioninės komandos. Organizuojančios įstaigos ir jų vadovai įgijo teisę reguliuoti pacientų srautus regione, medikus regione perkelti iš vienos vietos į kitą, taip pat medicinos priemonių ir prietaisų paskirstymą regione, priklausomai nuo poreikio.
Baigėsi vadovų kadencija
Koronavirusu užsikrėtusiems Ignalinos gydytojams – rajono mero kirtis
Komentuodamas Ignalinos ligoninės atvejį, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad šiuo atveju tiesiog baigėsi vadovų kadencija.
Anot A.Verygos, apskritai dėl mažesnių gydymo įstaigų situacija labai nevienoda.
„Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai bendravo su savivaldybėmis, su gydymo įstaigomis, norėdami išsiaiškinti, koks yra pasirengimo lygis.
Jis yra labai skirtingas, priklausomai nuo savivaldybių įsitraukimo, administracijos požiūrio“, – kalbėjo A.Veryga.
Ignalinos rajono meras Justas Rasikas portalui lrytas.lt teigė, kad Ignalinos ligoninės ir Ignalinos poliklinikos vadovų išėjimai buvo planiniai, apie tai žinota jau prieš mėnesį.
„Bet dabar susistygavome. Poliklinikoje jau dirba pastovus naujasis vadovas. Artimiausiu metu skelbsime konkursą ir Ignalinos ligoninės vadovo vietai užimti. Kol kas ten dirba laikinai pareigas einantis žmogus“, – paaiškino J.Rasikas.
Meras mano, kad iš pačios ligoninės darbuotojų apie padėtį Ignalinoje išėjo netiksli informacija, o išties jokio pavojaus nėra.
Kaip skelbia Ignalinos rajono savivaldybė, šiuo metu COVID-19 serga du Ignalinos gyventojai. Jie gydomi ligoninėje Vilniuje, o 4 asmenys izoliuoti savivaldybės numatytose patalpose.
Saviizoliacijoje, pasak J.Rasiko, buvo vienas rajono medikas, bet jam jau baigiasi laikas, kai būtina buvo izoliuotis, tad greitai jis grįš į darbą. Taigi, medikų trūkumo Ignalinos rajone nėra, o greitu metu savivaldybė planuoja atidaryti ir vadinamąją karščiavimo kliniką, į kurią galės kreiptis pacientai nuo 18 iki 60 metų, kurių kūno temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną, būtų 37,8 laipsniai C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), taip pat jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.
Siekiant geriau susitelkti į kovą su COVID-19 infekcija, nuspręsta laikinai lengvai sergančiųjų neguldyti į pagrindines šalies ligonines. Jau dabar nemažai nesunkių ligonių gydomi ambulatoriškai.
Ligoninėse, kur daugiausia užsikrėtusių medikų, maitinimą organizavo bendrai
L.Jaruševičienė sakė, kad yra organizuojami mokymai medikams dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo.
„Taip pat kiekviename regione išrinkta po 4 įstaigas, kurios gaus mokymus dėl deguonies terapijos, reanimacinius pagrindus, kad mes turėtume medikų rezervą, kurie galėtų sėkmingai dirbti tomis sąlygomis, kai infekcija bus stipriai išplitusi visuomenėje“, – teigė viceministrė.
Tačiau dramatiškų klaidų, bandant sutrukdyti COVID-19 virusui plisti, vis dar neišvengiama.
„Pastebėjome, kad yra labai prastas įstaigų parengtumas pasitikti tą nematomą priešą. Daugelis tiek medikų, tiek įstaigų vadovų klaidingai įsivaizdavo, kad vien tik skafandras gali pilnai apsaugoti nuo užsikrėtimo.
Liūdnas pavyzdys, kad kai kuriose ligoninėse, kuriose yra didelis medikų užsikrėtimas, dar šios savaitės pradžioje buvo organizuojamas maitinimas bendrai, bendroje salėje.
Todėl praėjusį savaitgalį organizuojančioms įstaigoms, kartu su visomis regiono įstaigomis ir regiono įstaigų steigėjais surengėme tam tikrus mokymus, kaip valdyti infekcijų kontrolę, kryžminį užterštumą. Tuos mokymus planuojama tęsti“, – žadėjo L.Jaruševičienė.
Stebėjosi klaidų slėpimu
Į klaidas dėmesį atkreipė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.
Politikas pagyrė valstybę ir Ekstremalių situacijų valdymo centrą, kad laiku paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Vis tik atkreipė dėmesį į padarytas klaidas.
„Matėme didelį reagentų, testų stygių. Ir, užuot prisipažinę, kad „Taip, ne laiku užsakėme, arba ne tų užsakėme, kaip laboratorijos vadovas sakė, kurie, pasirodo, buvo ne reagentai“, ką pasakius, visi, ir visuomenė, ir medikai, būtų supratę, kad įvyko kažkokie nesusipratimai, testų nebėra, buvo bandoma keisti kažkokias tvarkas: riboti testavimą, riboti medikų tikrinimą.
Praeitame komiteto posėdyje sveikatos apsaugos ministras pagaliau prasitarė, kad, jeigu duotume testuoti tiek, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), iš esmės 12-ą dieną testų neturėtume.
Gal taip ir reikėjo pasakyti visuomenei? Visuomenė būtų supratusi“, – neabejojo A.Matulas.
Apsaugos priemonių užteks tik mėnesiui–pusantro?
Kita klaida, į ką atkreipė dėmesį konservatorius, yra apsaugos priemonių medikams trūkumas, nors buvo meluojama, kad jų netrūksta.
„Ir dabar, gautos naujos siuntos, teigiama, kad jų užteks 3 mėnesiams. Bet akivaizdu, kad medikams, kurie turėtų naudoti tas priemones, kaip priklauso, jų užteks tik mėnesiui–pusantro, tikrai ne trim mėnesiams.
Susiję straipsniai
Šiandien, prieš komiteto posėdį, kai kurie medikai skambino ir sakė, kad naudoja kaukes nekeisdami po 3 paras“, – stebėjosi A.Matulas.
Seimo nario nuomone, padaryta daug klaidų ir, kas blogiausia, virusas įsisuko į medikų tarpą. Taip pat, A.Matulo vertinimu, sprendimas nekelti medikams algų, buvo neteisingas.