Įvairūs matematiniai modeliai rodo, kad susirgimų pikas mūsų šalyje gali būti pasiektas balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje.
Kol kas Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių ypatingai aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo koronaviruso.
Epidemiologė L. Ašoklienė: Lietuvoje didžioji dalis užsikrėtusiųjų yra jauni ir darbingi žmonės
Kaip dar antradienį sakė Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė, Lietuvoje sergamumas šiuo metu siekia apie 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pagal sergamumą pernelyg nesiskiriame nuo kitų Šiaurės Europos ir Baltijos šalių.
Vis dėlto Lietuva ruošiasi ir galimam juodžiausiam scenarijui, su kuriuo susidūrė Italija, Ispanija ir Islandija. Šiose šalyse yra didesnis nei 100 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
Apie galimą pesimistinį scenarijų trečiadienį po Vyriausybės posėdžio užsiminė ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Taigi, ar Lietuvai užtektų ligoninių lovų, medikų ir būtinosios aparatūros, jeigu išsipildytų blogiausias scenarijus?
Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatė esamą situaciją.
Stiprina medikų pajėgas
Ruošiantis blogiausiam scenarijui jau imtasi tam tikrų veiksmų. Visų pirma stiprinamas medikų, galinčių prisidėti prie žmonių gelbėjimo nuo COVID-19, rezervas. Medikams organizuojami mokymai kaip naudoti asmens apsaugos priemones.
„Taip pat kiekviename regione išrinkta po 4 įstaigas, kurios gaus mokymus dėl deguonies terapijos, reanimacinius pagrindus, kad turėtume medikų rezervą, kurie galėtų sėkmingai dirbti tomis sąlygomis, kai infekcija bus stipriai išplitusi visuomenėje“, – teigė viceministrė.
Problema yra deguonis
Viceministrė sakė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos ekspertų bei Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos vertinimu, mūsų šaliai, kovojant su koronavirusu, kritiniu atvejų reikėtų 1000-1500 reanimacinių lovų, turint laisvas modernias anestezijos mašinas, kurios galėtų būti naudojamos plaučių ventiliacijai.
„Įsigytas naujas priemones mes jau turime 900 taškų. Tačiau lygiai taip pat vykdomi pirkimai, dalyvaujama konsoliduotuose Europos Komisijos pirkimuose, kur taip pat perkame 400 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.
Bet pagrindinė problema yra ne dirbtinė plaučių ventiliacija, o būtent deguonis.
Šiuo metu turime apie 2000 laisvų deguonies lovų. Vertinant pagal blogąjį scenarijų, jų mums reikėtų dar papildomai 4000-7000 tūkstančių.
Šiuo metu analizuojamos galimybės, kaip išplėsti centrinį deguonies tiekimą įstaigose, kokios yra galimybės naudoti deguonies generatorius, blogiausiu atveju – deguonies balionus, kurių problemos nėra. Problema yra tik su reduktoriais, nes jų rinkoje irgi yra ribotas kiekis“, – pastebėjo L.Jaruševičienė.
Lovų netrūksta
Viceministrė sakė, kad ligoninių lovų skaičius Lietuvoje yra didelis. Iš maždaug 18 tūkst. lovų užimta tik apie 50 proc., taigi yra daugiau kaip 9000 laisvų lovų.
Dar apie 5000 lovų yra sanatorijose. Tiesa, didelė sanatorijų dalis nesutinka priimti gydyti lengvų COVID-19 infekcija užsikrėtusių pacientų.
Šiuo metu, anot L.Jaruševičienės, su pasiūlymu priimti COVID-19, sutiko kai kurios sanatorijos, kuriose yra 1200 lovų. Planuojama, kad prie to prisijungs „Eglės“ sanatorija su 1300 lovų, taigi iš viso atsiras 2500 papildomų lovų.
„Tačiau sanatorijos yra pakankamai toli nuo tokių didžiųjų miestų, kaip, pavyzdžiui, Vilnius, kur ir sergamumas yra didesnis.
Laikinų ligoninių poreikį turėtų vertinti būtent didieji miestai.
Mes kalbėjome su „Litexpo“ atstovais ir Vilniaus miesto savivaldybe. Panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė ten planuoja įrenginėti laikinąją ligoninę“, – sakė L.Jaruševičienė.
Savivaldybės numačiusios, kur steigti laikinąsias ligonines
Primename, kad Vilniaus valdžia svarsto, kad išplitus koronavirusui laikinosios ligoninės galėtų būti įrengtos parodų centre „Litexpo“, arenose, dengtuose stadionuose ir mokyklose.
Susiję straipsniai
Ekstremaliam atvejui ruošiasi ir kiti Lietuvos miestai. Pvz., Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija trečiadienį svarstė ir klausimą, kur būtų galima laikinai apgyvendinti užsikrėtusius, bet sergančius ne pačia sunkiausia infekcijos COVID-19 forma klaipėdiečius.
Numatytos kelios galimos vietos. Viena jų – Klaipėdos kempingas, taip pat vienas iš savivaldybės žinioje esančių bendrabučių.
Taip pat, jeigu atsirastų poreikis hospitalizuoti šimtus nesunkiai sergančių Klaipėdos apskrities gyventojų, be rezervinės Respublikinės Klaipėdos ligoninės, galvojama tai padaryti vienoje iš Švėkšnos gydymo įstaigų, kurioje yra daugiau nei 300 vietų. Be to, šis miestas yra palyginti netoli nuo Klaipėdos, tad puikiai tiktų, kaip rezervas.
Lietuvoje patvirtinta devintoji viruso auka. Viename iš infekcijos židinių – Ukmergėje – namie mirė vyresnio amžiaus žmogus, koronavirusas patvirtintas po mirties. Tyrimų mastas viršijo 2 tūkst. mėginių per dieną – daugiau nei bet kada iki šiol. Per trečiadienį patvirtinti 68 nauji atvejai, bendras skaičius – 649.