Mažos medikų testavimo apimtys virsta augančia problema. Skaičiuojama, kad apie 20 proc. iš visų užsikrėtusiųjų yra medikai, o dar šimtai jų yra karantine.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymas padidinti su koronavirusu užsikrėtusiais dirbantiems medikams algas 15 proc. ne visų gydymo įstaigų buvo priimtas ir įgyvendintas. Seime kilo iniciatyva padidinti medikams algas įstatymo potvarkiu, tačiau seimūnai dėl to nesusitarė, dėl to supyko ir prezidentas.
Saugomi vienkartiniai rūbai
Dar praeitą savaitgalį Kauno ligoninę sudrebino skandalas: viešumoje pasirodė nuotraukos, kad vienkartiniai medikų rūbai po panaudojimo ne išmetami, o dedami į maišus ir saugomi antriniam naudojimui.
Premjeras Saulius Skvernelis situaciją pavadino „skandalinga ir pasibaisėtina“ bei paragino sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą nedelsiant atleisti ligoninės vadovą Albiną Naudžiūną, tačiau to padaryta nebuvo. Pradėtas tyrimas, ligoninės vadovas – laikinai nušalintas nuo pareigų.
„Mūsų vadovai klausė, jeigu nebus, ar galima bus panaudoti. Buvo užtikrinta, kad jie yra saugūs, jeigu neturėjo kontakto su pacientu ir ypač jeigu nustatyta, kad tas pacientas neturėjo to viruso. Tai čia tam juodam scenarijui.
Jie nebuvo naudojami ir dabar. Jie buvo atidėti, jeigu staiga rinkoje pritrūktų ir tų sunkių ligonių gausėtų. Čia jei būtų Italijos variantas, tada dar turėtume, kaip sakant, atsargas.
Atsargumas atsisuko prieš mūsų įstaigos vadovus. Ypač, kai čia vasario mėnesį sakė, kad visko trūks, tai mes kaupėm. Ypač tą trečią sluoksnį, kur sakė saugu, mus taip užtikrino.
Tyrimą atlieka mūsų dalininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Kada bus to tyrimo rezultatai, turėtų pasakyti dalininkai“ , – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.
Tyrimo išvados buvo paviešintos penktadienį. Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad A.Naudžiūnas grąžintas į Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigas. Įvykį tyrusi komisija pateikė išvadą, kad taikyti drausminę atsakomybę A.Naudžiūnui nėra pagrindo ir, kad jis pažeidimų nepadarė.
Infekuotasis vaikščiojo po ligoninės skyrių
Vis dėlto Kauno klinikinės ligoninės medikai pateikė kiek kitokią versiją, nei S.Tvirbutas.
„Nuo 23 dienos žmogus guli stacionare. Jis karščiavo, personalas įtarė, kad jam gali būti COVID-19, buvo padaryti tie vadinamieji tyrimai. Tas žmogus gulėjo nuo 23 d., vaikščiojo po tą skyrių ir 30 d. naktį jau atėjo teigiamas atsakymas, kad jis infekuotas COVID-19 ir budintis personalas turėjo jį išgabenti į Infekcinę ligoninę. Su tuo pacientu kontaktavo gal 20 žmonių.
Personalas, dirbantis stacionare, buvo užtikrintas, kad žmonės, įtariami COVID-19 tikrai nepapuls į stacionarą, bet, kaip matom, jis papuolė.
Buvo pasakyta administracijos, kad respiratorius dirbantiems stacionare nepriklauso, priklauso tik vienkartinės pirštinytės ir paprasta kaukė ir su griežta kontrole, kad nepasiimtum respiratoriaus ir neužsidėtum.
Griežta kontrolė šitam dalykui? Viena kaukė vienai dienai? Situacija yra bloga.
Blaiviai mąstantis žmogus suvokia, kokia yra situacija. O žinant, kas yra melo ratas, iš jo išeiti yra labai sunku. Kada žmonių grupė sukasi melo rate, melas gimdo melą. Iš jo nebėra išėjimo.
Mes visi žinome, kad jeigu pasirodė kažkokia informacija visuomenėje, dėl tų apsaugos priemonių maišuose, atsakymas – melas. Bet kadangi to neišeina paneigti, tai reikia sugalvoti kažkokią pasaką. Sugalvojus tą pasaką eilinį kartą bandoma užglaistyti, kalbant buitiškai“, – pasakojo medikas iš Kauno klinikinės ligoninės.
Viena kaukė vienai dienai
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė, komentuodama susiklosčiusią situaciją sakė, kad Kauno klinikinėje ligoninėje susiklosčiusią situaciją reikia rimtai ištirti.
„Reikėtų rimto tyrimo ar tikrai tokie faktai buvo, kad tos vienkartinės priemonės buvo laikomos ne utilizavimui, o kaupiamos ir medikai naudojo pakartotinai.
Ligoninė kaip ir paneigė, sako čia nesusipratimas. Aš nežinau, ar visi gandai visada atsiranda be pagrindo, šitą reikėtų labai įvertinti. Ministro nurodyme yra, kad turėtų būti kaupiami ir pakartotinai naudojami apdorojus tai akiniai, kurie yra plastikiniai, daugkartiniai.
Na ir yra dar išimtis padaryta respiratoriams, tą ir Europos ligų kontrolės centras nurodo, kad kritiniu atveju jie gali būti apdorojami, sterilizuojami ir naudojami pakartotinai ir pateikia metodikas, kaip tą padaryti. Tų priemonių tikrai reikia daug. Pasirodė informacija, kad jau atskrido, ministerija paskirstė toms koordinuojančioms įstaigoms, bet kad daug kur tų priemonių trūksta, žinom.
Elementarios kaukės yra viena dienai vos ne su parašu išduodamos. Taip neturėtų būti“, – įsitikinusi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Anonimiškai prabyla vis daugiau medikų
Įvykiai Kaune sukėlė grandininę reakciją. Į redakcijos pašto dėžutę skriejo pasipiktinusių medikų, slaugytojų ir jų artimųjų laiškai iš įvairių šalies gydymo įstaigų.
„Ligoninės vadovybė visiems darbuotojams įsakė pasirašyti konfidencialumo sutartį su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kad jokia informacija už ligoninės ribų nebūtų viešinama. Įsakė ištrinti visus pagalbos prašymus iš viešosios erdvės. O slaugytojos skyriuje dirba su politileninėm pirštinėm.
Šiuo metu nemaža dalis medikų vis dar yra nežinioje, kada bus patikrinti, ar juos kas išvis tikrins, ką daryti jei nepatikrins, ar rizikuoti eiti į darbą, ar toliau tęstis nedarbingumą – saviizoliaciją. <...>
Jei į darbus grįžta nepatikrinti medikai ir personalas slaugos skyriuje, kur guli nemažai ligonių, kurie turi begales ligų ir šiems ligoniams virusas yra mirtinas, o grįžusieji iš vadinamos saviizoliacijos ar karantino pradės dirbti įprastai, nežinodami, ar serga, ar yra nešiotojai koronaviruso, manau, užsikrėtusiųjų skaičius gali išaugti iki šimtų, gal net tūkstančių.
Ši viruso banga toli gražu nesibaigs, o personalo Ukmergės ligoninėje trūksta, nes reikia rūpintis slaugos skyriuje paguldytais ligoniais“, – rašė Panevėžio ligoninės darbuotojai.
Ukmergės ligoninės vadovas Rimvydas Civilka išplatino viešą kreipimąsi, papasakojo apie padėtį jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje. Ligoninės vadovas rašė: „Ligoninė tapo pirmuoju tokiu dideliu koronaviruso taikiniu, žiniasklaidos dėmesio centru ir akivaizdžiu įrodymu, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema neįvertino galimų pandemijos grėsmių, nebuvo laiku ir tinkamai pasiruošusi pasitikti šį pavojingą virusą bei prireikus padėti rajonuose veikiančioms medicinos įstaigoms, esančioms arčiausiai šimtų tūkstančių pacientų“.
Sąlygos Naujosios Vilnios karščiavimo klikoje
Apie netinkamas darbo sąlygas prabilo ir Vilniaus Naujosios Vilnios karščiavimo klinikos medikas.
„Ta laiptinė ir ta spinta ruda, nežinau kokių čia ji metų ir amžiaus, tai čia šitoj spintoj laikomi saugūs drabužiai, kurie skirti apsirengti gydytojams ir medicininiam personalui darbui karščiavimo klinikoje.
Ta laiptinė yra persirengimo vieta, kur gydytojai nusirengia savo lauko drabužius atėję ir apsirengia naujus švarius apsauginius drabužius ir priemones.
Kombinezonai iš medžiagos panašios į agroplėvelę, kuri labai greitai plyšta. Ji yra per maža, mes ją turime apsirengti, ji yra mūsų viršutinis sluoksnis. Pagal įstatymą, tai turėtų skambėti, kad tai yra vandeniui atsparus chalatas.
Ir antabačiai, kurie dedasi ant avalynės, yra per maži. Tai mes juos klijuojame su izoliacija, kad kuo mažiau turėtume kontakto. Čia Naujosios Vilnios karščio klinika, kuri koordinuojama Vilniaus savivaldybės.
Nėra tualeto pacientams jeigu reikėtų, ir nėra pacientams, jeigu mes įtariam juos sergant COVID-19 palatos. Mes tokį pacientą turėtume paguldyti į izoliacinę palatą, bet tos palatos irgi nėra.
Aš nebijau nei poliklinikos administracijos, nei savivaldybės. Taip negali būti. Apie visą tai kalbu todėl, kad aš bijau dėl savo šeimos.
Man gaila savo šeimos, nes aš grįžtu pas juos, dirbęs neaišku kokiomis sąlygomis, kurios neatitinka minimalių reikalavimų. Čia padaryta greitai, svarbu tik, čia mano bus nuomonė, kad įsisavintų pinigus“, – pasakojo Vilniaus Naujosios Vilnios karščiavimo klinikos medikas.
Paprašytas pakomentuoti situaciją Naujosios Vilnios poliklinikos vadovas Ernestas Petrulis atsakė raštu ir atsiuntė video įrašą, kuriame detaliai supažindinama su visa paciento patekimo į karščiavimo kliniką procedūra, medikų veiksmais ir dezinfekcijos procedūromis.
Laiške jis rašė, kad karščiavimo klinikos patalpų įrengimui buvo duotos 2 darbo dienos. Anot poliklinikos vadovo, norint atskirti „infekuotas“ ir „švarias“ patalpas infekcijų kontrolės požiūriu, teko panaudoti visas turimas patalpas ir į „švarių“ patalpų kategoriją pateko laiptinė, kurioje personalas palieka lauko rūbus bei apsirengia apsauginiais rūbais.
Direktorius rašė, kad nupirkti ir gauti naujus baldus per 2 darbo dienas visuotino karantino sąlygomis nebuvo jokių galimybių.
Komentuoti dėl kombinezonų ir antbačių poliklinikos direktorius nenorėjo, nes gauti šių prekių yra sunku.
Problema ir medikų testavimas
Ne tik medicinos priemonių trūkumas buvo aktuali šios savaitės tema, tačiau ir medikų testavimas. Antradienį A.Veryga sakė, kad buvo diskutuota, jog mirusių žmonių tyrimai būtų išskiriami ir atliekami greičiau. Socialiniuose tinkluose pradėta aktyviai dalintis situaciją pašiepiančiu skelbimu.
„Jeigu laikysim, kad prioritetas testuoti mirusius asmenis, tikrai medikai tada ne prioritetas. Medikai įtraukti praeitą savaitę, pirmadienį į indikacijas, kad turėtų būti testuojami visi. Na tai procesas vyksta tikrai vangiai“, – sakė J.Sejonienė.
Iš visų užsikrėtusiųjų medikų gali būti iki 20 proc.
Užsikrėtusiųjų koronavirusu kasdien vis daugėja. Skaičiuojama, kad iš visų infekuotųjų medikai gali sudaryti nuo 15 iki 20 procentų.
„Mes žinome, kad vienkartinis testavimas apčiuopiamos naudos neduotų. Ką mes siūlėm, kad turėtų būti pradinis testavimas PGR tyrimas, o po to ta gydytojų būklė turėtų būti kontroliuojama kiekvieną savaitę, kartojant kad ir tuos pačius imunologinius tyrimus.
Reikia atkreipti dėmesį, kad serga ne tie gydytojai, kurie šiuo metu patiria didžiausią krūvį, t.y., infektologai ir tuose skyriuose dirbantys darbuotojai – jie tikrai yra gerai apsaugoti.
Visai nekreipiamas dėmesys į tuos gydytojus, kur manoma, kad jų yra tas pirmas saugumo lygis, tiksliau reiktų sakyti jų rizikos lygis užsikrėsti yra nedidelis. Tų apsaugų jie turėjo nepakankamai ir dabar turi nepakankamai.
Tų kontaktinių, terapinių specialybių gydytojai, darbuotojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, turime sergančių rezidentų, šeimos gydytojų – tų, kurie vertinami, kad jų rizika yra mažiausia, bet, kaip matome, Lietuvoje jų sergamumas yra didžiausias“, – sakė J.Sejonienė.
Politikai susipyko dėl medikų atlyginimų
Sveikatos ministro A.Verygos įsakymu buvo numatyta prievolė medicinos įstaigoms skirti medikams 15 proc. priedą prie algų. Vienos gydymo įstaigos jau šiuos priedus paskyrė savo darbuotojams, kitos to nepadarė.
Antradienį Seime vyko balsavimas dėl priedų medikams, dirbantiems su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais, mokėjimo įteisinimo atskiru įstatymu. Įstatymo projektą teikusi Seimo narė Asta Kubilienė sakė, kad reikia įstatymo, nes nemažai gydymo įstaigų nesureagavo į A.Verygos įsakymą.
Opozicija pareikalavo algas kelti visiems medicinos darbuotojams, ne tik susiduriantiems su koronavirusu užkrėstais pacientais.
Neradus kompromiso, Seimas nesugebėjo priimti jokio sprendimo. Tai sukėlė pasipiktinimų bangą, o prezidentas tai pavadino fiasko.
„Jau apie nusivylimą medikų bendruomenės kalbėti negalime, nes ji nusivylusi labai seniai. Visi tie didinimai, visi tie žadami atlyginimai visa laiką išvirsta į kažkokį muilo burbulą, iš žadėtų 20 išeina 12, iš 15 – 5, tai dabar jeigu žada 50, tai kaip mes sakoma, maksimum 15 gausis. Tai tas nusivylimas šia valdžia jau seniai yra tarp medikų“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
„Rizikos yra didelės, krūviai dideli, darbo sąlygos prastos tuose priėmimo skyriuose, tuose infekciniuose, dirbančių karščiavimo klinikose. Sudėtinga visa dieną būti su ta ekipiruote: kombinezonu, pirštinėm, kauke, akiniais. Būti visa pamainą, tu negali nei nusiimti, nei atsigerti, nei pavalgyti, nei nueiti į tualetą. Tas labai spaudžia, papildomo sudėtingumo ir streso prideda.
Šiuo metu gydytojai ir sveikatos darbuotojai iš tiesų yra kariai. Darbas yra sudėtingas, rizikų daug ir jie tikrai yra verti tų priedų“, – teigė J.Sejonienė.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pranešė, kad nuo balandžio mėnesio keliami visų medikų atlyginimai.
Tam papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo bus skirta apie 130 milijonų eurų. Medikų darbo užmokesčio fondas didės 18 procentų. Anot jo, šis pakėlimas buvo planuotas nuo rugsėjo, tačiau su finansų ir sveikatos apsaugos ministrais sutarta, kad algos kyla nuo balandžio pradžios.
Priedai medikams, dirbantiems koronaviruso židiniuose, bus keliami dar papildomai. Tam Seime antradienį bus teikiamos pataisos.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
