„Karantinas yra karantinas, bet kai stoja verslas, yra blogai ne tik verslui, bet ir visai ekonomikai, ir žmonėms.
Mūsų, medicinos ekspertų grupės, nuomone, pagal tuos visus rodiklius, kaip mes stovime pasaulyje ir koks yra ligos plitimas, manome, kad pirmąjį etapą karantino mažinimo galime pradėti ir situacija yra valdoma. Tai yra gerai“, – sakė jis.
Premjero patarėjas pakomentavo ir situaciją dėl greitųjų koronaviruso testų. Anot jo, jie negali būti naudojami viruso diagnostikai, tik moksliniams tyrimams.
J. Kairys atskleidė, kada galima naudoti greituosius testus dėl koronaviruso
Kam verta švelninti karantiną?
J.Kairys sakė, kad medicinos ekspertų darbo grupės nuomone, karantino sąlygas būtų galima pradėti švelninti įstaigoms, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko ir teikia buitines-remonto paslaugas.
„Tik turi būti aiškiai numatytos apribojimo sąlygos, kad įleidžiama po vieną ir klientai turėti apsaugines priemones“, – pabrėžė mokslininkas.
Anot J.Kairio, pradėjus švelninimą turi praeiti savaitė-pusantros, kad būtų galima matyti, kokie to švelninimo rezultatai.
„Po 10–14 dienų galima pasižiūrėti į epidemiologinius rezultatus ir bus matyti, ar pristabdyti švelninimą, ar tęsti“, – paaiškino mokslininkas.
Virusas dar nesuvaldytas
Epidemiologė: koronaviruso paplitimą per Velykas bus galima vertinti po 10 dienų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė neigė, kad jau galima kalbėti apie viruso suvaldymą.
„Virusas bus suvaldytas tada, kai nebeturėsime nė vieno naujo atvejo. Šiandien mes turime po keletą atvejų. Tai reiškia, kad jis visuomenėje dar cirkuliuoja. Jis gali cirkuliuoti tokiu būdu, po keletą atvejų, visus metus, kol tik bus atrasta vakcina“, – sakė D.Razmuvienė.
Pirmauja Estija
Epidemiologė sakė, kad laboratoriškai šiuo metu patvirtinta virš 1000 infekuotų COVID-19 asmenų.
Rodiklis, skaičiuojamas pagal tai, kiek susirgusiųjų tenka 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje siekia beveik 40. Pagal šį sergamumo rodiklį iš trijų Baltijos šalių pirmauja Estija, kur sergamumo rodiklis siekia beveik 100, o Latvijoje sergamumas siekia beveik 35.
Pagal apskritis daugiausia sergančiųjų yra Klaipėdos apskrityje. Čia sergamumo rodiklis siekia apie 70. 60 proc. mažesnis rodiklis yra Marijampolėje ir Vilniuje.
„Visose kitose apskrityse rodikliai yra ženkliai mažesni. Utena yra vienintelė, kur rodiklis nesiekia 1. Bet ta situacija yra 12 dienos. Ji rytoj arba šiandien po pietų gali labai pasikeisti“, – įspėjo D.Razmuvienė.
Didėja vietinis paplitimas
Pagal amžių sergamumo procentas, anot D.Razmuvienės, keičiasi labai nežymiai. 62–64 proc. susirgusiųjų sudaro asmenys nuo 61 metų ir vyresni.
„Lietuvoje jau nuo kovo 10 dienos jau stebimas vietinis viruso plitimas. Šios dienos duomenimis, įvažiavusių yra 27 procentai. Visas kitas procentas yra vietinio plitimo ir jis kiekvieną dešimtadienį vis didėja“, – kalbėjo D.Razmuvienė.
Židinių yra jau 40
Epidemiologės teigimu, vietinis plitimas gajus, nes vis registruojami nauji židiniai. Jų šiuo metu jau yra 40. Židinys yra vieta, kurioje registruojami daugiau negu 2 atvejai.
„Iš tų visų židinių 7 vietos yra medicinos įstaigos. Jose buvo ir yra izoliuotų asmenų, kurie yra turėję artimą kontaktą su sergančiaisiais.
Sergančiųjų sveikatos priežiūroje dirbančių asmenų yra registruota beveik 200, o saviizoliacijoje sveikatos priežiūros specialistų yra beveik 1,5 tūkstančio.
Tai reiškia, kad kažkur mūsų aplinkoje ta infekcijų kontrolės grandinė nutrūksta“, – neabejojo D.Razmuvienė.
Stebi per 15 tūkst. asmenų
Šiuo metu stebima apie 4 tūkst. asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiaisiais.
O vadinamųjų žemos rizikos asmenų, kurie atvyko iš kitų šalių, stebima virš 11 tūkstančių.
„Tiems asmenims ėminiai paimti. Jie bus arba teigiami, arba neigiami, bet neatmestina galimybė, kad ten taip pat bus teigiamų atvejų“, – sakė epidemiologė.
Didžiausia problema – medikų infekuotumas
Medikų infekuotumas, anot epidemiologės, šiuo metu yra didžiausia problema Lietuvoje. Iš viso susirgusių sveikatos priežiūros specialistų yra 105. Tai sudaro apie 18 proc. visų užsikrėtusiųjų.
Tiesa, Klaipėdos ir Ukmergės židiniai jau yra lokalizuoti, nustatyti visi kontaktą turėję asmenys, jiems skirta saviizoliacija, paimti ėminiai.
„15-ai medikų jau atėjo atsakymas, kad jie yra jau pasveikę po pozityvaus atsakymo. Tačiau atsiranda kiti židiniai, kaip, pvz., penktadienį, prieš Velykų savaitgalį, Nemenčinėje, siuvykloje. Yra asmenų, kurie dirbo siuvykloje arba turėjo artimą kontaktą su asmenimis, dirbančiais siuvykloje ir dirbo globos namuose „Senevitoje“, – pastebėjo D.Razmuvienė.
Epidemiologė neatmetė galimybės, kad senelių globos namuose koronavirusas išplis.
„Šio ryto duomenimis, buvo nustatyta 60 kontaktų su siuvykloje dirbančiais asmenimis, siuvyklos darbuotojų nustatyta 14. Bet šiam vakarui tikrai tų kontaktų skaičius bus didesnis.
Visiems asmenims, kurie dirba ar gyvena slaugos namuose, bus paimti ėminiai“, – žadėjo D.Razmuvienė.
Du teigiami rodikliai
D.Razmuvienė pasidžiaugė, kad jau 10 dienų laikosi tas pats rodiklis teigiamų atvejų, nustatomų iš visų paimtų ėminių, kuris siekia truputį virš 1 procento.
„Jis nei didėja, nei mažėja. Tai yra teigiama dinamika“, – sakė epidemiologė.
D.Razmuvienė atkreipė dėmesį ir į kitą gerą rodiklį: rečiau dvigubėja sergančiųjų koronavirusu skaičius.
Susiję straipsniai
„Pradžioje, maždaug nuo kovo 8 dienos, kai sergančiųjų skaičius pradėtas registruoti, kas tris dienas buvo registruojami dvigubai išaugę susirgimų skaičiai. Po to augimo tempas mažėjo iki 5 dienų, vėliau – iki 8, dabar – iki 13 dienų. Tas rodiklis vėlgi pozityvus.
Jeigu po Velykinio savaitgalio praėjus maždaug 10 dienų matysime, kad sergančiųjų skaičius tikrai nepradės didėti ir laikysis vienodame lygmenyje, ką mes matome šiandien, tai tikrai galėsime vertinti, kad velykinį savaitgalį elgėmės teisingai, taip, kaip mums buvo liepta – švęsti Velykas kitaip, negu ankstesniais metais“, – teigė D.Razmuvienė.