„Biurokratiją dabar derėtų nustumti į šalį ir vadovautis tik Hipokrato priesakais. Mes neturime teisės rizikuoti žmonių gyvybe vien dėl to, kad kažkas pasirašė kažkokį įsakymą. Lietuva turi galimybių naudotis pačiomis naujausiomis technologijomis, todėl nereikėtų joms užkirsti kelio.
Jei įmanoma įsivežti naujausius testus koronavirusui nustatyti, tai įsivežkime. Jei yra žmonių, kurie gali susimokėti už tyrimus, leiskime jiems tai padaryti.
Juk nėra nieko baisiau, nei kasdien gyventi sukaustytam nerimo. Tai gali išprovokuoti sunkius psichosomatinius susirgimus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
A. Veryga atkirto dėl G. Surplio COVID-19 tyrimo: „Daug kas dabar gali išsitirti“
Naujausi testai neleidžiami
Pasak L. Paškevičiaus, šiuo metu jau žinoma, kad yra sukurti itin tikslūs greitieji testai ne tik antikūniams, bet ir koronaviruso antigenui nustatyti. Jis tvirtino, kad Lietuvoje yra privačių medicinos įstaigų, kurios turi visas galimybes tuos testus daryti, tačiau neturi tam leidimų.
„Naujausi serologiniai kraujo testai (ELISA metodo) privačiai kainuotų apie dešimt eurų. Jie – kur kas tikslesni, nei iki šiol naudoti greitieji testai. Tačiau kol Akreditavimo tarnyba neduos leidimų, jais naudotis nebus įmanoma. O šiai tarnybai, matyt, įvairius leidimus ir nurodymus teikia Sveikatos apsaugos ministerija“, – svarstė L. Paškevičius.
Latviai svetimų pinigų neskaičiuoja
Kaimyninėje Latvijoje laikomasi nuostatos koronaviruso pandemijos akivaizdoje svetimų pinigų neskaičiuoti ir jau seniai leidžiama žmonėms privačiai pasidaryti tyrimus.
Anksčiau buvo skelbta, kad PGR testai iš nosiaryklės Latvijoje kainuoja apie 80 eurų. Panaši kaina būtų ir Lietuvoje.
„Kai kalbame apie žmogaus gyvybę, tie 80 eurų yra menki pinigai. Tiek šiais laikais dažnas išleidžia apsipirkdamas maisto prekių parduotuvėse. Tie žmonės, kurie gali susimokėti už tyrimus, juk palengvintų naštą valstybei. Todėl nesuprantama, kodėl draudžiama atlikti tyrimus už pacientų pinigus?
Juk labai paprasta matematika – kas gali ir nori kuo skubiau išsitirti, susimoka, kas neturi galimybių susimokėti – tiriasi valdiškose medicinos įstaigose. Kita vertus, kuo greičiau išsiaiškinsime esamą situaciją ir kiek žmonių užsikrėtę arba kiek jau persirgo, tuo saugesni visi būsime“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Niūri mokslininkų žinutė: karantinas gali trukti dar ne vienerius metus
Viskas vieno žmogaus rankose?
Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė teigė, kad šiuo metu kai kurioms privačioms laboratorijoms yra suteikta galimybė atlikti imunologinius ir molekulinius tyrimus. Bet tik tuo atveju, kai sprendimą dėl tyrimų pasirašo Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Tai, kas susiję su koronaviruso tyrimais ir gydymu, reguliuoja tik šis centras. Kiti galiojantys teisės aktai – tik pagalbiniai. Šiuo metu kai kurioms privačioms laboratorijoms suteikta teisė atlikinėti molekulinius PGR tyrimus“, – aiškino N. Ribokienė.
Kalbėdama apie greituosius koronaviruso testus, ji tvirtino, kad juos turėtų atlikti tik profesionalūs medikai, nes jie skirti įvertinti ne tai, ar žmogus užsikrėtęs virusu, bet, siekiant išsiaiškinti, ar po tam tikro laiko formuojasi virusui imunitetas ir ar kraujyje jau atsiradę antikūniai.
„Kadangi rinkoje yra įvairiausių testų iš viso pasaulio ir ne visų jų kokybė patenkinama, todėl A. Verygos vadovaujamas centras yra nurodęs atliktų tų testų validaciją. Deja, kol kas nė vienoje šalyje tai dar nebuvo atlikta.
Vilniaus universiteto mokslinė laboratorija yra pasirengusi atlikti validacijos procesą. Nedrįsčiau vertinti, kiek laiko tai užtruks“, – teigė N. Ribokienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad ministras A. Veryga nėra davęs leidimo, kad žmonės Lietuvoje galėtų dėl koronaviruso išsitirti privačiai.
Paklausta, kaip vertina, kad Latvijoje visi žmonės, kurie turi galimybių susimokėti, turi teisę pasidaryti koronavirusui nustatyti testus, N. Ribokienė tvirtino, kad politiką šiais klausimais formuoja tik viena institucija – A. Verygos vadovaujamas centras.
Siuvimo įmonės Nemenčinėje vadovas prabilo apie darbuotojų būklę: dalies sergančiųjų – sunki
Jei neramu, padės psichiatras
„Gyventojų noras išsitirti yra suprantamas, todėl šiuo metu yra išplėstas tiriamųjų asmenų sąrašas.
Pajutę bent vieną koronaviruso infekcijai būdingą simptomą, žmonės yra registruojami tyrimui į mobiliuosius punktus arba nukreipiami į karščiavimo klinikas.
Tokiu būdu visiems Lietuvos piliečiams yra užtikrinamos sąlygos gauti nemokamą tyrimą bei gavus teigiamą koronaviruso infekcijos rezultatą, sulaukti profesionalios medikų pagalbos.
Atkreipiame dėmesį, kad keturios privačios laboratorijos jau yra įtrauktos į laboratorijų tinklą ir dalyvauja atliekant nemokamus tyrimus Lietuvos gyventojams“, - rašoma atsiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme.
Susiję straipsniai
Ministerijos atstovai taip pat paaiškino, kad atliktas tyrimas, net jei jis ir neigiamas, neapsaugo žmogaus nuo galimybės užsikrėsti koronaviruso infekcija: „Geriausia apsauga yra laikytis numatytų karantino sąlygų ir higienos taisyklių, naudoti asmenines apsaugos priemones, dezinfekuoti rankas bei paviršius, vėdinti patalpas ir pan.
Jei žmogus tikrai jaučia nerimą, patariame kreiptis į psichologinės pagalbos linijas, kuriose specialistai patars, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata šiuo sudėtingu laikotarpiu“.
Nuolat vyriausybei patarinėjantis Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius įsitikinęs, kad visi žmonės, nepriklausomai kiek jiems metų, pajutę bent menkiausius koronavirusui būtingus simptomus turi būti tiriami ir valstybinėse medicinos įstaigose, ir privačiose.
„Kodėl neleidžiama žmonėms už savus pinigus pasidaryti tyrimus, aiškaus atsakymo neturiu. Kai kurios valstybės šiuo klausimu elgiasi liberaliau“, – kalbėjo profesorius.
Kuo daugiau tyrimų, tuo aiškiau
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas teigė manąs, kad, norint kuo greičiau ir aiškiau nustatyti, kokia Lietuvoje situacija dėl koronaviruso paplitimo, reikėtų daryti kiek įmanoma daugiau ir įvairesnių tyrimų.
Jo įsitikinimų, nereikėtų riboti galimybės žmonėms pasidaryti greituosius testus. Tik jie turėtų būti patikimi.
„Jei greitasis antikūnų testas būtų teigiamas, jis pasakytų, kad žmogus jau buvo susidūręs su virusu. Jei neigiamas – vadinasi, kraujyje nėra antikūnių, nors žmogus ir gali būti jau užsikrėtęs.
Atlikus greitąjį antikūnų testą ir įvertinus jo rezultatą, sveikatos priežiūros darbuotojas galėtų priimti sprendimą, ar tikslinga paimti tepinėlį iš nosiaryklės ir atlikti PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimą.
PGR tyrimas atsakytų, ar tyrimo metu žmogus serga COVID-19 liga ir ar yra užkrečiamas. Jei po galimo užsikrėtimo pareina daugiau nei dešimt dienų, absoliučiai daugumai žmonių jau atsiranda tiek greitaisiais, tiek kitais serologinais metodais nustatomi antikūnų kiekiai“, – aiškino profesorius.
Jo žiniomis, šiuo metu internetu pardavinėji įvairūs greitieji testai COVID-19 antikūniams nustatyti. Tačiau ne visi jie – patikimi.
Pasak S. Čaplinsko, tie, kurie yra patikrinti ir sertifikuoti Europos Sąjungoje, turėtų būti naudojami ir valstybės išlaikomose, ir privačiose medicinos įstaigose: „Geriau leisti žmonėms pasidaryti greituosius testus patikimai, nei kad jie gaudytų nežinia kokius testus iš nepatikimų prekeivių“.
Rinkoje jau yra ir paprasti naudoti greitieji antigeno nustatymo testai, greitai bus prieinami ir greitieji PGR tyrimai, kas dar labaiu išplės COVID-19 ligos diagnostikos galimybes.
„Svarbu – neatsilikti nuo progreso ir išnaudoti visas galimybes kovoje su naujuoju koronavirusu. Kaip sakoma, kas neina pirmyn, tas eian atgal“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.