Koronaviruso testo atsakymo reikia laukti šešias valandas, o žmogui, atvežtam, pavyzdžiui, dėl infarkto ar insulto, ekstrines procedūras operacinėse reikia atlikti per pirmas tris valandas. Šešių valandų laukimas būtų pražūtingas“, – tokia informacija su portalu lrytas.lt penktadienį pasidalijo Santaros klinikų medikai, dirbantys šios gydymo įstaigos reanimacijos skyriuose.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), priklausomai nuo teikiamų medicininių paslaugų, yra nustačiusi asmeninių apsaugos priemonių naudojimo lygius. Tačiau popieriuje nustatytas reguliavimas, remiantis medikų praktika, ne visada yra kokybiškai įgyvendinamas ir kartais neatitinka realybės.
Priemonės yra, bet netinkamos?
A. Veryga: Lietuva pasiekė koronaviruso susirgimų piką
Santaros klinikų medikai pasakojo, kad apsaugos taisyklių gydymo įstaigoje laikomasi: ligoniai ir medikai testuojami, sunkūs COVID-19 sergantys ligoniai laikomi atskirose, būtent jiems numatytose reanimacijose.
Bėda, pasak jų, yra ta, kad, testuojant ligonius dėl koronaviruso, atsakymo reikia laukti šešias valandas. Toks ilgas laukimas būtų pražūtingas daugeliui į kitas reanimacijas dėl infarktų ir panašių sveikatos sutrikimų patekusių ligonių.
Todėl tenka atlikti gyvybę gelbstinčias procedūras per pirmas valandas. Sunkėjant ligonio būklei, reanimacijoje pacientus tenka intubuoti, reanimuoti, taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją, endoskopuoti.
„Tai reiškia, kad mes dirbame su potencialiai užsikrėtusiais, bet neturime tokių apsaugos priemonių, kurias turi su koronavirusu sergančiais pacientais dirbantys kolegos. Maža to, dabar atvežtos apsaugos priemonės yra abejotinos kokybės, su jomis sunku dirbti, ypač operacinėse. Respiratoriai paprasti – be filtrų arba tiesiog medicininės vienkartinės kaukės.
Reanimuojant su ligoniu praleidžiamos ne kelios minutės, o valandos. Kai kurios apsaugos priemonės turi nemalonų kvapą, kai kurias užsidėjus ir su jomis pabuvus ilgesnį laiką, darosi neįmanoma kvėpuoti ir atlikti darbą. Ką tokiu atveju daro medikas, kad galėtų suteikti pacientui reikiamą pagalbą? Jis tokią priemonę po kurio laiko tiesiog nusiima.
Kyla klausimas, ką geriau daryti – tęsti medikų testavimą ar suteikti kokybiškas apsaugos priemones, kad užsikrėtimo tikimybė būtų mažesnė“, – kalbėjo medikai.
Numatė lygius
Apie situaciją reanimacijos skyriuose penktadienį paklausus SAM, ministerijos Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė pateikė SAM komentarą, kuriame nurodoma, kad SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiančius, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką.
Lietuviai koronaviruso nebijo ir plūsta į parduotuves: eilės driekiasi šioms dar net neatsidarius
„Pirmasis saugumo lygis taikomas, kai medikai dirba su vadinamuoju „švariu“ pacientų srautu, t. y. kai kontaktuojama po rūšiavimo (triažo) atrinktais su pacientais, kuriems nepasireiškia karščiavimas ir ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Penktasis saugumo lygis – aukščiausia rizika, kai paslaugos teikiamos įtariamiems ir patvirtintiems COVID-19 liga sergantiems pacientams“, – buvo rašoma SAM komentare.
Komentare taip pat nurodoma, kad sprendimas dėl apsaugos priemonių iš dalies priklauso ir nuo konkrečios įstaigos.
„Įstaigų vadovai, medikai turėtų vadovautis šiais lygiais, sprendžiant, kada ir kokias saugos priemones naudoti“, – nurodyta SAM komentare.
Tačiau, pasak medikų, problema ta, kad pagal nustatytus penkis saugumo lygius atliekamos aerozolius generuojančios procedūros priskiriamos tiek prie „švaraus“ pacientų srauto ir trečiojo apsaugos lygio, tiek prie penktojo aukščiausio saugumo lygio paslaugų, skirtų įtariamiems COVID-19 pacientams.
Dalis pacientų į reanimacijas patenka iš tikrai „švaraus“ srauto – iš kitų skyrių, jau gavus koronaviruso tyrimo rezultatą. Bet dalis atvežama iš gatvės, iš namų, todėl negali būti priskirti prie „švaraus“ srauto, o apsaugos priemonės darbui su tokiu galimai užsikrėtusių ligonių srautu nėra tinkamos.
Reguliavimas ir socialines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams
Šeštadienį ministerija savo tinklapyje ir socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat išplatino saugumo lygių, pagal kurios reguliuojamas apsaugos priemonių naudojimas socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams, tvarką.
Pagal šią tvarką nustatyti du saugumo lygiai.
Pirmajam saugumo lygiui priskiriamas „švarus“ pacientų srautas, tai yra paslaugos, teikiamos asmenims, kuriems nepasireiškia karščiavimas ir / ar ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai ir / ar kuriems nėra patvirtinta COVID-19 liga.
Tokiu atveju privaloma: kvėpavimo takų apsauga – vienkartinė medicininė (chirurginė) kaukė (keisti kai sudrėksta, užsiteršia ir ne rečiau negu kas 4 valandas), o jei yra galimybė patarima naudoti FFP2 respiratorių.
Jei patiriamas tiesioginis kontaktas ar ilgalaikis kontaktas, turi būti papildomai naudojama rankų apsauga – vienkartinės medicininės pirštinės (keisti po paslaugos suteikimo) ir kūno apsauga – vienkartinis chalatas ar prijuostė.
Susiję straipsniai
Antrasis saugumo lygis apima paslaugas, skirtas įtariamiems COVID-19 ligą asmenims, kuriems pasireiškė karščiavimas ir / ar ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai ir / ar kuriems dar nėra patvirtinta COVID-19 liga, o kartu ir asmenims, kurie apgyvendinti izoliavimo patalpose, bet jiems nepasireiškė minėti karščiavimo ar ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Pacientams patenkant į antrąją grupę, medikų kvėpavimo takų apsaugai turi būti naudojami respiratoriai FFP2, jei yra galimybė – FFP3. Rankos turi būti saugomos su vienkartinėmis medicininėmis pirštinėmis, kurios keičiamos po paslaugos suteikimo. O kūno apsauga turi būti sudaryta iš vienkartinio ilgo neperšlampamo chalato ilgomis rankovėmis, vienkartinio chalato su neperšlampama prijuoste arba kombinezono. Veido ir akių apsaugai naudojamas veido skydas.