Koronavirusu užsikrėtė dešimt hospiso darbuotojų ir 33 iš 38-ių čia slaugomų pacientų. Vienas užsikrėtęs pacientas jau mirė.
Viena didžiausių problemų buvo tai, kad hospise neliko kam dirbti, o pacientų dėl jų amžiaus ir sveikatos būklės perkėlimas būtų rizikingas.
Dėl kritinės situacijos Klaipėdos hospise, ligonius gali tekti gabenti į kitas įstaigas
Hospisas surado 9 sutinkančius dirbti
Kaip pirmadienį Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė „Klaipėdos hospiso“ vadovė bei bendrasavininkė Rasa Dagienė šiuo metu pacientų būklė yra stabili, niekas nekarščiuoja, dūstančių taip pat nėra.
„Šiai akimirkai viskas stabilu, ramu“, – patikino R.Dagienė.
Hospiso vadovė pasidžiaugė, kad atsirado slaugytoja, kuri sutiktų ateiti dirbti, taip pat 4 slaugytojų padėjėjos ir keturi žmonės, kurie sutiktų būti pagalbiniais darbuotojais.
Dar yra pora žmonių, kurie skambino ir norėtų ateiti į hospisą savanoriauti. Taigi viso būtų 9 žmonės, sutinkantys dirbti „Klaipėdos hospise“.
Dalis surastų potencialių darbuotojų atkrito
Klaipėdos Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro direktorius, UAB „Klaipėdos hospisas“ akcijų savininkas Viljaras Reigas turėjo ne tokių gerų žinių: dalis sekmadienį rastų darbuotojų, kurie galėtų dirbti minėtoje slaugos įstaigoje, jau atkrito.
„Vakar kartu su [Klaipėdos savivaldybės] Sveikatos skyriumi buvo rastas gydytojas, kuris kaip ir yra rezerve, tačiau šiandien jis atsisakė dirbti.
Norinčiųjų ir sutinkančių dirbti skaičius nuolat kinta, nes žmonės, kaip ne kaip, baiminasi dėl savo saugumo“, – pastebėjo V.Reigas.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės darbuotojai taip pat atsisakė dirbti hospise dėl įvairių priežasčių: keli jų patys turi sveikatos problemų, kiti gi dirba antraeilėse pareigose ir bijo rizikuoti dėl darbo.
„Iš rajono darbuotojų, kiek žinau, nebuvo rasta ir nėra galimybių jų iš ten papildyti, nors internetas ir žiniasklaida mirga skelbimais, kad reikalingi darbuotojai, bet, kaip matome, pajėgos yra nedidelės“, – apgailestavo V.Reigas.
Hospisui savo jėgomis suradus 9 žmones, galinčius čia dirbti, reikia surasti dar 6, kad įstaiga galėtų be trikdžių veikti toliau.
A. Veryga apie situaciją Klaipėdoje: „Informacija iš hospiso – mažų mažiausiai skandalinga“
Darbuotojai iš rajono bijo dirbti hospise
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis taip pat pastebėjo, kad, net ir perkalbėjus su visais regiono sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, visiškai nesiseka rasti personalo hospisui.
„Personalo amžius ten, kaip jie sakė, visose įstaigose svyruoja netoli 70 metų. Ten jie atsisakinėja dirbti, bijo, tuoj pat išeina iš darbo, taip kalbu vadovų žodžiais“, – komentavo V.Janušonis.
Tačiau KUL vadovas žadėjo, kad gydytoją, galintį prižiūrėti hospiso pacientus, jo vadovaujama įstaiga suras.
Priimti ligonius atsisako
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko paklaustas, jeigu situacija neišsispręs hospiso viduje ir reikės ieškoti sprendimo, kaip paskirstyti pacientus po kitas įstaigas, koks būtų planas „B“, V.Janušonis sakė: „Mūsų plane numatyta rezervinė ligoninė, visų pirma Respublikinės Klaipėdos ligoninės korpusas ir numatytas Šilutės ligoninės korpusiukas.
Tačiau kalbėjau su Šilutės ligonine, jie, kol pagal planą nebus išnaudota Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kategoriškai atsisako ką nors daryti: ir savivaldybė atsisako, ir darbuotojai.
Daugiau kažkur kituose regionuose jų perkelti, mano nuomone, nelabai išeitų ir reikėtų šitą židinį lokalizuoti visomis jėgomis ten, kur jis yra. Jį kiloti visiškai negerai.
Galbūt reikėtų panaudoti žmones, kurie yra, jie yra save izoliavę – toks pat metodas taikomas ir Nemenčinėje.
Esant tokioms situacijoms reikia žiūrėti ne kiekvienos raidės ar taškelio. Dirbant su maksimaliomis apsaugos priemonėmis, nekontaktuojant su kuo nors, mano galva, kol neradom kito sprendimo, turbūt vis tik reikėtų priimti tokį“.
Parama daugiau moralinė nei fizinė
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sakė, kad padėti hospisui darbuotojai norėtų, bet jiems dėl to kyla įvairių klausimų.
„Kol kas nėra nė vieno žmogaus iš slaugos personalo, kuris sutiktų ten dirbti dėl įvairių priežasčių.
Gydytojų atsirastų, kurie galėtų konsultuoti kolegas. Taip pat kreipėsi į mus iš kitų miestų akademinės bendruomenės, kurie galėtų konsultuoti kolegas gydytojus nuotoliniu būdu.
Moralinė parama gana didelė, bet, deja, kol kas dėl fizinės paramos pasidžiaugti neturiu kuo“, – apgailestavo D.Steponkus.
Kėlė klausimą dėl algos
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga pasakojo sekmadienį suradęs penkias slaugytojas, galinčias dirbti „Klaipėdos hospise“.
„Jų pagrindinis klausimas buvo atlyginimas, kadangi atsakomybė yra didžiulė. Ministras taip pat paskelbė, kad bus mokamas 100 proc. priedas, bet viena, kiek žinau, dirbti atsisakė“, – stebėjosi J.Sąlyga, paklausęs hospiso vadovės, kodėl taip galėjo nutikti.
R.Dagienė sakė, kad atlyginimas slaugytojams pasiūlytas toks, kokį gauna patys hospiso darbuotojai. Hospiso vadovės žiniomis, slaugytoja atsisakė dirbti ne dėl algos.
Susiję straipsniai
„Labai dažnai iškildavo amžiaus klausimas, kita sakė, kad jau dabar karščiuoja – nuolat laikosi 37,5 temperatūra, todėl atsisako dirbti, o dvi, man atrodo, net nekėlė ragelio. Tiek turėjome kontakto su tom 5 slaugytojom“, – sakė R.Dagienė.
J.Sąlygos žiniomis, 4 iš 5 slaugytojų tikrai sutinka dirbti su sąlyga, kad joms bus mokamas 100 proc. priedas prie algos, antraip dirbti jos neis.
Problema iškyla ir ta, kad darbuotojams, po darbo pamainos hospise, į pagrindinį darbą kurį laiką grįžti nerekomenduojama. Veikiausiai jie turės izoliuotis ir nuo šeimos.