A. Veryga dėl skandalingos situacijos „Klaipėdos hospise“ gali kreiptis į teisėsaugą, siūlys pratęsti karantiną

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, stacionare šiuo metu yra gydomi 147 pacientai, reanimacijoje iš jų – 17. Visiems jiems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dar 42 pacientai, anot ministro, yra gydomi ne reanimacijoje, bet jiems taikoma deguonies terapija.

Kalbėdamas apie situaciją „Klaipėdos hospise“, kuris netikėtai tapo dar vienu koronaviruso židiniu šalyje, A.Veryga neslėpė: situacija ten yra skandalinga, už ją turės atsakyti atsakingi asmenys.

„Situacija mažų mažiausiai skandalinga. Tai, ką išsiaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie vertino ten situaciją, kad šita įstaiga higienos pasą turėjo tik vienai hospiso lovai paslaugoms teikti. Realybėje ten buvo 38 vietos.

Deja, iš tų 38 didžioji dalis pacientų yra užsikrėtusių. Aš manau, kad šiuo atveju, jeigu visa ta situacija absoliučiai teisinga, tai, matyt, bus ir tam tikrų asmenų atsakomybės klausimas“, – neabejojo ministras, kuris neslėpė, kad situacija hospise jį suneramino.

Paklaustas, ar ruošiasi kreiptis į teisėsaugą, A.Veryga tvirtino, kad pagrindo tam esą yra: „Iš to, ką matome, panašu, kad gali būti pagrindas kreiptis į teisėsaugą. Tai iš tikrųjų yra kriminalas, jeigu žmonės taip neatsakingai elgėsi“.

„Klaipėdos hospise“ COVID-19 užsikrėtus vienai hospiso slaugytojai, infekcija išplito po įstaigą, kurioje slaugomi ypatingai sunkūs ligoniniai ir ji tapo koronaviruso židiniu. Koronavirusu užsikrėtė dešimt hospiso darbuotojų ir 33 iš 38-ių čia slaugomų pacientų. Vienas užsikrėtęs pacientas jau mirė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pasakojo, kad NVSC praėjusį ketvirtadienį gavo informaciją apie COVID-19 užsikrėtusią Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) darbuotoją, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, dirbo ir „Klaipėdos hospise“.

Dėl to nedelsiant pradėta atvejo epidemiologinė diagnostika, kontaktinių asmenų išaiškinimas. Su sergančiu asmeniu sąlytį turėjusiems asmenims buvo nurodyta nedelsiant izoliuotis. Penktadienį 24 hospiso darbuotojams ir 38 pacientams paimti ėminiai.

Iš pradžių nustatyta, kad COVID-19 užsikrėtė 10 darbuotojų ir 30 pacientų. Sekmadienį, pakartojus tyrimus paaiškėjo, kad užsikrėtė dar 3 pacientai. Iš viso dabar nustatyta 11 užsikrėtusių darbuotojų ir 33 pacientai, vienas jų balandžio 18-ąją mirė.

Anot R.Lingienės, kaip parodė epidmiologinė analizė, infekcijos šaknys buvo kur kas giliau ir tokio užkrato išplitimo reikėjo tikėtis: „Balandžio 19 d. buvo dar kartą atlikta pagilinta „Klaipėdos hospiso“ kontrolė. Aiškiai matosi, kad be sisteminių infekcijų kontrolės reikalavimų ignoravimo tokia padėtis negalėjo būti.“

Taip pat specialistė pastebėjo, kad „Klaipėdos hospisas“ įstaiga teikė paslaugas ir namuose gulintiems pacientams, taigi tiek užsikrėtusių, tiek turėjusių sąlytį su užsikrėtusiais pacientais gali būti ir daugiau.

Pasidomėjus, ar valstybė prisidės prie „Klaipėdos hospiso“ situacijos suvaldymo, ministras sakė: „Savivaldybė turi plačius įgaliojimus. Ta pati organizuojanti įstaiga turi plačius įgaliojimus veikti ir turi įrankius situacijai sutvarkyti.

Tikrai nesame nusišalinę, konsultuojame nuolat savivaldybę, situaciją stebime, bet negalime surengti pacientų perkėlimo“.

R.Lingienė teigė, kad dėl užkrato šaltinio „Klaipėdos hospise“ specialistai turi versiją, bet epidemiologinis tyrimas dar tęsiamas. Anot specialistės, vis hospiso darbuotojai, kurie turėjo sąlyti su tais, kuriems nustatytas COVID-19 virusas, turi būti saviizoliacijoje.

Kad būtų galima tęsti „Klaipėdos hospiso“ veiklą, per parą reikėtų 15 darbuotojų, daugiausia slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų.

Šį pirmadienį Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė „Klaipėdos hospiso“ vadovė bei bendrasavininkė Rasa Dagienė sakė, kad jau atsirado 9 žmonės, sutinkantys dirbti hospise.

Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad kol kas dar nėra aišku, kaip turėsime elgtis per Motinos dienos ilgąjį savaitgalį ir ar eismas bus ribojamas kaip per Velykas.

„Vėlgi, viskas priklausys nuo to, kokį vaizdą pamatysime su tyrimais ir ligos plitimu. Kol kas jis yra neblogas. Ir dėl vakar dienos duomenų kažkokio pagrindo dideliam nerimavimui, išskyrus židinius, apie kuriuos mes šnekėjome, nematau. Visur kitur situacija yra nepakitusi.

Vyriausybė, matyt, trečiadienį diskutuos bendrai apie karantino sąlygas ir tada kalbėsimės, kokio režimo reikėtų laikytis ilgąjį savaitgalį. Kol kas nedrįsčiau spėlioti“, – kalbėjo A.Veryga.

Ministras neneigė, kad Vyriausybei bus siūloma pratęsti karantiną dar dviem savaitėms. Tiesa, verslui karantino sąlygos ir toliau gali švelnėti.

„Bus teikiami siūlymai, dėl kurių apsispręs Vyriausybė. Tikrai bus siūloma ir karantiną pratęsti, ir bent savaitei pratęsti Nemenčinėje esančius apribojimus, kol bus gauti detalūs rezultatų tyrimai, kai tikrai galėsime pasakyti, ar tai yra labai lokalus plitimo atvejis įmonėje, ar tų židinių pačioje Nemenčinėje yra daugiau ir tada reikia tęsti ilgesnį laiką“, – sakė A.Veryga.

Taip pat ministras sakė, kad karantino tam tikri švelninimai bus priiminėjami toliau.

„Net ir tęsiant karantiną, neatšaukus priemonių, kurios galioja tiek renginiams, tiek atstumo laikymuisi, tiek asmens apsaugos priemonių naudojimui, bus galima tam tikrus švelninimus priiminėti ir jie tikrai bus siūlomi“, – žadėjo ministras.

A.Veryga pasidžiaugė, kad pirmadienio rytą gautų duomenų matosi, kad statistika nepablogėjo. Taigi, vertinant šiuos duomenis, karantino egzaminas esą yra išlaikytas.

A.Veryga praėjusią savaitę pasidžiaugė, kad koronaviruso pikas Lietuvoje jau pasiektas, tačiau savaitgalį šalyje netikėtai smarkiai išaugo infekuotųjų ir mirusių nuo COVID-19 skaičius.

Vis tik ministras laikosi savo nuomonės, kad situacija normalizavosi, esą ilgą laiką skaičiai nebuvo augantys, net mažėjantys, kol kas naujų pakilimų nestebima, o skaičiai padidėjo dėl atskirų jau identifikuotų židinių.

„Mes, kaip piką vertiname tam tikrus pikinius šuolius: staigų augimą, staigų nustatytą atvejį, kuris nesusijęs su kokiu nors konkrečiu židiniu, padidėjimą.

Vertiname kiekvieną dieną, kiek iš 100 mėginių, kurie yra paimti, nustatoma teigiamų atvejų. Tai šitas skaičius jau ilgą ne tik, kad neaugantis, bet net ir buvo mažėjantis.

Šitą skaičių mums koreguoja ir kilsteli židininiai atvejai, kurie yra labai aiškūs, labai aiški teritorija, kur išplitęs pats virusas. Kol kas naujų pikų nestebim ir nematom“, – paaiškino ministras.

R.Lingienė mano, kad pikas priklausys nuo mūsų visų: nuo sveikatos tarnybų elgesio ir neperdegimo, o dardaugiau - nuo visuomenės, kaip bus laikomasi laikysis saviizoliavimo režimo.

„[Kad tai veikia], akivaizdžiai matosi, turint 400 Nemenčinėje atliktų tyrimų atsakymus, kai nustatyti 5 atvejai. Visi šie atvejai susiję su UAB "Vilnika". 4 žmonės turėjo būti saviizoliacijoje ir buvo. Įsivaizduokite, jeigu nebūtų buvę toje saviizoliacijoje, kiek jie būtų paskleidę tos infekcijos“, – pasakojo R.Lingienė.

Kartu specialistė pridūrė: „Infekcijų kontrolė turi būti ne podukros vietoje, nes didžiausi židiniai Lietuvoje stebimi, deja, sveikatos priežiūros įstaigose“.

A.Verygos teigimu, pagrindinis koronaviruso židinys Nemenčinėje, pirminiais duomenimis, yra siuvimo įmonė „Vilnika“. „Toks labiausiai nerimą keliantis skaičius – tai, kad „Vilnikoje“ yra 84 nustatyti užsikrėtę asmenys iš 285 darbuotojų. Tai vertintina kaip pagrindinis ligos židinys“, – sakė ministras.

Jo teigimu, be siuvimo įmonės Nemenčinėje nustatyti tik penki papildomi atvejai, du iš jų – globos ir slaugos namuose „Senevita“ bei vienas atvejis Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė

„Gal jų vėliau, ištyrus visus mėginius, bus ir daugiau, bet kol kas matom, kad šita uždaroji akcinė bendrovė lieka pagrindiniu ligos židiniu“, – kalbėjo A.Veryga. Nemenčinėje tiriami ir vietos gyventojai, kurie, anot ministro, ne visi sutinka tirtis greitaisiais testais.

Sveikatos apsaugos ministras pakomentavo ir situaciją dėl Turkijoj įstrigusios šiuo laikotarpiu gyvybiškai svarbios dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų siuntos. 20-ies aparatų krovinys įstrigo pas turkus, nors jis užsakytas Lietuvos gydymo įstaigoms, už jį yra sumokėti pinigai – maždaug 350 tūkst. eurų.

Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus bendrovė „Limeta“ užsisakė iš vieno Turkijos gamintojo. Tiesa, krovinys lėktuvu iš Stambulo oro uosto turėjo būti pristatytas į Lietuvą, tačiau netikėtai buvo perimtas.

„Limetos“ atstovai sužinojo, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išleido atitinkamą įsakymą, kuriuo remiantis plaučių ventiliavimo aparatūrą nuspręsta perimti šios valstybės poreikiams.

„Dėl tikslių terminų tikrai negalėčiau pasakyti, bet galėčiau pasakyti, kad tiek mūsų, tiek Turkijos diplomatai bendrauja tarpusavyje ir mes tikrai gerbiame šalių apsisprendimus tokioje sudėtingoje situacijoje pirmiausia saugoti savo piliečių sveikatą.

Tą daro ir Lietuva, ir nemaža dalis valstybių. Mes gerbiame šių šalių apsisprendimus, bet mūsų diplomatai bendrauja, bendradarbiauja ir mes tikimės palankių sąlygų“, – šią situaciją komentavo A.Veryga.

Savaitgalį karščiausiu koronaviruso tašku tapo uostamiestis. Sekmadienį paaiškėjo net trys mirties atvejai Klaipėdoje. Vienas mirties atvejis užfiksuotas ir COVID-19 židiniu tapusiame „Klaipėdos hospise“.

Pirmadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo. Jis priklausė rizikos grupei. Nuo koronaviruso iš viso mirė jau 37 asmenys.

Iš 38 hospiso pacientų, iš pradžių koronavirusas nustatytas 30-iai, dar trys atvejai patvirtinti vėliau. Taip pat jis nustatytas dešimčiai įstaigos darbuotojų. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Koronaviruso židiniu tapusiame Nemenčinės miestelyje Vilniaus rajone ištirta jau per tūkstantis gyventojų. Siuvimo įmonės „Vilnika“ užsikrėtusiųjų darbuotojų skaičius pasiekė 84.

Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis savaitgalį nustatytas ir Lietuvos Karo policijoje.