Pasveikusiais laikomi 298 asmenys. Šiuo metu šalyje yra nustatyta 30 koronaviruso židinių, 10 iš jų – gydymo įstaigose. Iš viso per karantino laikotarpį koronavirusas nustatytas 220 medikų, 1 200 sveikatos priežiūros specialistų – saviizoliacijoje.
Lietuvoje daugėja sunkių koronaviruso infekcija užsikrėtusių ligonių skaičius. Reanimacijoje yra jau 18 pacientų, 11-ai jų yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Tiesa, trečiadienį Vyriausybė kartu su karantino pratęsimo projektu kartu svarstys ir jo sąlygų švelninimą, o dėl to savo veiklą atgaivinti jau esą galėtų ir grožio paslaugas teikiantys specialistai.
A. Veryga: galima sakyti, kad egzaminą išlaikėme, tačiau karantiną bus siūloma pratęsti
Karantinas švelnės, susirgimų skaičius gali augti
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu užsikrėtusių COVID-19 procentas palaipsniui mažėja, o Lietuva piką jau yra pasiekusi, nepaisant atskirų židinių.
Dėl to esą jau galima svarstyti apie dar didesnį karantino sąlygų švelninimą. Tiesa, ministras neslėpė, kad, atlaisvinant karantino ribojimus, galimas tam tikras nedidelis sergamumo koronavirusu bangavimas, bet jo nereikėtų laikyti antrąja galima banga.
„Didžiąja dalimi mes vis tik laikomės karantino sąlygų, atsakingai elgiamės, tai leidžia optimistiškiau judėti į priekį, galvoti apie naujas karantino sąlygų galimybes. Kaip tik rytoj Vyriausybė svarstys karantino sušvelninimo antrąjį etapą, kuris galėtų įsigalioti jau kitą savaitę“, – tikino A.Veryga.
Vėl leis teikti grožio paslaugas?
Tiesa, jis pabrėžė, kad dėl karantino sąlygų švelninimo galime susidurti su banguojančiu užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiumi, nes, padidėjus žmonių judėjimui, atvejų gali daugėti. „Turime reaguoti, jei būtų tos bangos ar pakilimai, kurie atsiranda atlaisvinant karantiną“, – aiškino ministras.
A. Veryga patvirtino: koronavirusu užsikrėtusi moteris pagimdė kūdikį
Jis pabrėžė, kad trečiadienį Vyriausybėje bus svarstoma leisti teikti grožio paslaugas, kurias galima teikti su apsaugos kaukėmis. „Kalbama apie kirpyklų, manikiūro paslaugas, kur galima pasisaugoti abiem pusėms“, – sakė A.Veryga.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį informavo, kad karantino laikotarpis greičiausiai bus pratęstas iki gegužės 11 dienos.
Karantino pažeidimų nedaug
A.Veryga pasidžiaugė, kad Velykų savaitgalio egzaminą išlaikėme ir tiek visuomenė, tiek verslas pakankamai drausmingai laikosi karantino sąlygų.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras savaitgalį ištyrė virš 700 įvairių paslaugų tiekėjų. Pažeidimų nebuvo daug, tik apie 8 proc., ne visi jie buvo kritiniai. Kol kas nematome ženklų, kad visuomenė ar verslai nesilaikytų karantino sąlygų“, – sakė ministras.
Tiesa, A.Veryga įspėjo – atsipalaiduoti dar anksti, o apsaugos priemonių reikia nepamiršti net ir sėdint nuosavame automobilyje, jeigu jo langai atviri. Anot ministro, jeigu automobilyje norime būti pravirais langais, tarp automobilių turi būti bent dviejų metrų atstumas, reikia dėvėti kaukes.
Paklaustas, kada bus atlaisvinti laidotuvėms taikomi apribojimai, A.Veryga sakė, kad to galima tikėtis tik paskutiniuoju karantino švelninimo etapu – ne anksčiau.
Stebina situacija Klaipėdoje
Sveikatos apsaugos ministrą piktina „Klaipėdos hospise“ susidariusi padėtis, kuomet savivaldybė per visą regioną nesugeba rasti 5 darbuotojų, kurie galėtų pakeisti infekuotuosius šios įstaigos darbuotojus.
„Kiek aš tą situaciją žinau, tai niekas nenori eiti ten dirbti. Jei dirba žmonės, kurie turėjo kontaktą, tai yra blogai, bet tai yra geriau, nei palikti pacientus visai be nieko.
Negalima be personalo palikti žmonių, kuriems reikia terminalinės priežiūros. Nuoširdžiai nesuprantu, kaip negalima visame Klaipėdos regione rasti kelių darbuotojų. Nė viename regione tokių problemų nekildavo“, – stebėjosi ministras.
Jis teigė suprantąs, kad darbuotojai nerimauja dėl darbo koronaviruso židinyje, tačiau tokioje situacijoje motyvuoti darbuotojus turėtų vadovai. „Tam yra vadovai, jie turi kalbėti, siūlyti kažkokias motyvacines priemones, kad darbuotojai sutiktų eiti. Manau, kad viską galima padaryti, tik reikia imtis lyderystės“, – pabrėžė A.Veryga.
Dėl kritinės situacijos Klaipėdos hospise ligonius gali tekti gabenti į kitas įstaigas
Ministras pridūrė, kad „Klaipėdos hospisas“ dėl trūkstamų asmens apsaugos priemonių turėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
L.Kukuraitis: socialinės globos paslaugų „Klaipėdos hospisas“ negalėjo teikti
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pranešė, kad dėl situacijos Klaipėdos hospise kreipėsi į prokuratūrą. Apie tai, kad planuoja kreiptis į teisėsaugą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, anksčiau pranešė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga dar antradienį pareiškė, kad situacija „yra skandalinga“ ir dėl jos bus reikalaujama tam tikrų asmenų atsakomybės. Anot jo, įstaiga turėjo leidimą tik vienai lovai, nors slaugomų asmenų čia buvo beveik keturios dešimtys.
„Klaipėdos hospise“ nelegaliai buvo gydomi 37 asmenys. COVID-19 jau patvirtinta 33 pacientams, 11 darbuotojų, fiksuojamos dvi mirtys. Išaiškėjus, kad įstaigos personalas ligonius lankydavo ir namuose, kol kas nėra aišku, kaip išsiplės kontaktavusių su sergančiais darbuotojais asmenų ratas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pridūrė, kad „Klaipėdos hospisas“ nebuvo prašęs socialinės globos įstaigos licencijos. „Apie jo, kaip socialinės globos įstaigos, egzistavimą, net nežinojome. Socialinės globos paslaugų „Klaipėdos hospisas“ negalėjo teikti“, – neabejojo jis.
A. Veryga apie situaciją Klaipėdoje: „Informacija iš hospiso – mažų mažiausiai skandalinga“
Užsikrėtusių globos įstaigų darbuotojų – 25
Šiuo metu slaugos ir globos įstaigose gyvenantys asmenys, jeigu yra nuvežami į kurią nors gydymo įstaigą, grįžti atgal į globos įstaigą gali tik atlikus testus ir įsitikinus, kad jie neužsikrėtę koronavirusu.
„Slaugos ir globos įstaigos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įvardintos kaip ypatingai aukštos rizikos įstaigos. Ten privalomai testuojamas personalas. Jeigu ten vienas užsikrės koronavirusu, žus visi. Ribojimai priimti ne dėl finansų dalykų, bet siekiant valdyti situaciją“, – patikino A.Veryga.
L.Kukuraitis patikslino, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančiose socialinės globos įstaigose yra virš 13 tūkst. gyventojų. Iš jų izoliacijoje yra tik vienas asmuo, kuris galimai turi koronaviruso požymius, bet virusas jam dar nenustatytas.
Užsikrėtusių socialinės globos įstaigų darbuotojų per visą Lietuvą yra 25. Viena pagrindinių priemonių, kad užkratas po globos įstaigas neišplistų, anot L.Kukuraičio, yra judėjimo ribojimas.
„Kai reikia sveikatos paslaugų, žmogus važiuoja į ligoninę, jam suteikia paslaugas. O prieš grįžimą į globos įstaigą jį turi testuoti“, – paaiškino L.Kukuraitis.
Atlaisvins planines gydymo paslaugas
Žadama, kad švelninant karantino reikalavimus bus vėl pradėtos teikti ir kai kurios planinės gydymo paslaugos. Kokios paslaugos vėl bus teikiamos?
„Nereikėtų užsifiksuoti ant kažkokių konkrečių paslaugų. Žmonės konkrečiai klausia, ar bus galima sąnarį keisti. Mes atlaisviname bendrai judėjimą gyventojams, galimybes lankytis gydymo įstaigose. Ligoninės pagal koronaviruso plitimo scenarijus turi pasilikę rezervines „kovidines“ lovas.
Pasiskaičiavus jas, bus galima „atlaisvinti“ kai kurias planines paslaugas. Šeimos gydytojas, pasitaręs su specialistu, turės įvertinti, kiek žmogui būtina pagalba. Tada gydytojas specialistas, žinodamas, kiek ligoninėje yra rezervinų lovų, skirtų COVID-19 ligoniams, galės nuspręsti, ar tos paslaugos reikia“, – paaiškino ministras.
Ar ilgai kaukes dėvėti bus privalu?
Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad kol kas nėra svarstoma panaikinti Vyriausybės įsakymą nešioti apsaugines kaukes viešose vietoje. Anot jo, Rytų Azijos valstybėse žmonės prevenciškai kaukes nešiojo dar iki koronaviruso, todėl ministras viliasi, kad tokia praktika atsiras ir Lietuvoje.
„Dėl pačių apsauginių kaukių dėvėjimo kol kas tai yra ne mokslinis, bet empirinis pastebėjimas, kad šalys, kuriose yra tradiciškai įprasta dėvėti šias kaukes, žiūrint į jų statistiką, matyti, kad jiems daug geriau sekėsi negu tiems, kurie buvo įpratę savo veidą demonstruoti ir netgi prisipirkę tų kaukių jų tiesiog nenaudojo.
Kam teko keliauti ir matyti, tai rytuose japonai ir kinai yra įpratę, turėdami net menkiausius simptomus, jie tas kaukes dedasi, saugoja kitus ir saugojasi“, – sakė ministras.
„Tai nedrįsčiau spėlioti ir pasakyti, kada reikalavimas gali būti nuimtas, nes vėlgi, matyt, priklausys, kaip seksis.
Kol kas neblogai sekasi, tai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau tos kaukės bus privalomos tokiose vietose, kur žmonės tiesiog kontaktuoja daugiau vienas su kitu, bet ne visose vietose“, – pabrėžė A.Veryga.
Susiję straipsniai
Kaip su koronavirusu kovoti sekasi Baltijos šalims?
Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad kol kas visos trys Baltijos šalys su koronavirusu kovoja tinkamai, tačiau kodėl viesose situacija geresnė, kitose – prastesnė, atsakyti negalėjo.
„Čia yra sudėtingas klausimas ir jis labiau adresuotas mokslininkams. Šiandien aš neturiu atsakymo. Galiu tik pakartoti, kad šiandien visos trys Baltijos šalys buvo prisijungusios į konferenciją su Pasaulio sveikatos organizacijos vadovu ir kalbėjomės apie situacijas visose trijose valstybėse. Mes, kaip regionas, esame įvardijami kaip vienas iš gerai besitvarkančių.
Situacija yra nebloga visose trijose Baltijos valstybėse. Taip, priemonės skiriasi, vienos šalys akcentavo vienokias, kitos – kitokias, bet situacija tikrai nėra bloga. Kas konkrečiai suveikė, yra labai sunku pasakyti. (...) Tai yra sudėtingas klausimas, į kurį, tikiuosi, ateityje atsakys mokslininkai, kurie vertins situaciją globaliame kontekste“, – kalbėjo ministras.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pranešė, kad, lyginant situaciją Baltijos valstybėse, kol kas blogiausia ji yra Estijoje. Ten mirtingumo rodiklis, kuris tenka 100 tūkst. gyventojų, yra 3 proc., Lietuvoje jis siekia 1,3 proc., Latvijoje – 0,3 proc.