Kada ji gali prasidėti Lietuvoje?
Vilniaus universiteto profesorius, infektologas Arvydas Ambrozaitis yra optimistas, todėl nemėgsta tų, kurie ateitį vaizduoja niūriai. Koronavirusas gali elgtis panašiai kaip gripo virusas.
Sukūrus skiepus, koronaviruso infekciją bus galima valdyti. Bet yra vienas svarbus klausimas, kada išauš tokia diena.
Mokslininkų prognozės pildosi: kyla antroji užsikrėtimų koronavirusu banga
– Karantinas negali tęstis amžinai. Kas mūsų laukia, kai bus paskelbta karantino pabaiga? Ar baigsis ir pandemija? – paklausiau profesoriaus A.Ambrozaičio.
– Anksčiau ligos plisdavo lėčiau, labiau nuspėjamais maršrutais (prekybiniais keliais, armijų judėjimo kryptimis), apimdavo mažesnes teritorijas.
Todėl daugelis istorijoje žinomų ligų protrūkių buvo labiau epidemijos nei pandemijos.
Bet turėtume atsižvelgti į anksčiau kilusias pandemijas, kurios tapo istorijos dalimi. Pavyzdžių turime daug, kad ir 1918–1923 metų ispaniškojo gripo pandemija, kurios metu gripo virusas H1N1 nusinešė 25–50 mln. gyvybių, o tai daugiau negu Pirmasis pasaulinis karas.
1968–1970 metų gripo pandemija kilo Honkonge, kai virusas H3N2 pasiglemžė apie 0,5–2 mln. aukų. 2009–2010 metais kilusio vadinamojo kiaulių gripo priežastis buvo virusas H1N1, dėl kurio sukeltų komplikacijų mirė apie 0,5 mln. žmonių.
Matome, kad vienos pandemijos tęsiasi trumpiau, o kitos – ilgiau. Klasikinė pandemija pasižymi tuo, kad ji trunka keletą metų, kol 60–70 procentų populiacijos įgyja imunitetą.
Tik tada susidaro kolektyvinis imunitetas. Šis reiškinys yra ypatingas tuo, kad jau turime didelį skaičių persirgusių žmonių, kurie atsparūs virusui, vadinasi, nedidelė dalis nepasiskiepijusių žmonių gali taip pat saugiai gyventi ir nesibaiminti, kad susirgs.
Kad susidarytų kolektyvinis imunitetas, neužtenka vienos bangos. Nebent artimiausiu metu kam nors pasisektų sukurti vakciną nuo koronaviruso, tada galėtų anksčiau pasibaigti ir pandemija. Tokiu atveju nebūtų antrosios bangos.
– Kada galima tikėtis naujų skiepų?
– Yra žadama patvirtinti vakciną nuo koronavisuro maždaug po pusantrų metų ir tai pavyktų padaryti, laikantis „pagreitinto“ protokolo. Kadangi naujų vakcinų tyrimai trunka ne mažiau kaip 5 metus, yra ieškoma būdų, kaip paspartinti šį darbą ir įveikti biurokratinius reikalavimus.
Skiepai nuo koronaviruso yra gyvybiškai svarbūs, nes daug žmonių išgelbėtų nuo mirties, į tai atsižvelgia JAV ir ES institucijos, registruojančios naujus vaistus ir naujas vakcinas.
– Ar žinoma, kada prasidės antroji koronaviruso banga?
– Tikėtina, kad tai atsitiks sulaukus rudens. Rudenį klimatas būna vėsesnis, daugiau laiko žmonės praleidžia uždarose patalpose, o tai palanku koronavirusui, kuris plinta oro-lašeliniu būdu.
Vasarą būna mažiau pavojų užsikrėsti, nes oras būna sausesnis ir karštesnis, mes daugiau laiko praleidžiame gryname ore.
Manau, koronavirusas elgsis kaip gripo virusas, nes jie abu priklauso tai respiracinių virusų grupei, o gripo sezonas Lietuvoje oficialiai prasideda nuo spalio ir tęsiasi iki balandžio.
Lietuvos sergamumas gripu padidėja dažniausiai sausį, todėl skiepytis patariame spalį bei lapkritį.
O kaip bus su koronavirusu, dar sunku pasakyti. Nėra aišku, ar koronavirusas pakartos gripo viruso scenarijų, ar elgsis savarankiškai ir neprognozuojamai.
– Ką reiškia mokslininkų įvertinimas, kad ateityje koronavirusas taps sezonine epidemija?
– Jei taip atsitiktų, būtų neblogai. Tokia prognozė yra reali, pavyzdžiui, ispaniškasis gripas „išsikvėpė“, nors iš pradžių žmonės nieko nežinojo apie gripą, buvo imlūs šiam virusui, o dabar ispaniškojo gripo sukėlėjas neteko agresyvumo, šis virusas ir toliau cirkuliuoja, praėjus pandemijai, jis tapo sezoniniu.
Kitas pavyzdys – 2009-ųjų gripo virusas, sukėlęs švelnią pandemiją, taip pat tapo sezoniniu, o tai reiškia, kad mes su juo susiduriame kasmet, bet daugelis žmonių įgijo šiam virusui atsparumą, nes prasidėjo skiepijimas nauja vakcina.
Susiję straipsniai
Koronavirusas taip pat gyvens tarp mūsų, jis niekur nedings. Tačiau skiepai mums garantuos atsparumą, todėl jis taps mažiau pavojingas. Jis bus draugiškesnis.
Mūsų bėda yra ta, kad iki šiol nė vienas žmogus planetoje nebuvo susidūręs su koronavirusu. Keliaudamas nuo vieno žmogaus prie kito koronavirusas pratęsia savo gyvenimą. Neabejoju, kad pavyks sustabdyti koronavirusą ir tai padarys nauji skiepai.