„Toks sušvelninimas – logiškas, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas profesorius Saulius Čaplinskas. – Turėtume suprasti, kam buvo reikalingas ir įvestas karantinas. To reikėjo, kad sustabdytumėme pirmąją koronaviruso plitimo bangą. Buvo du tikslai – kad žmonės suprastų, kas tai per liga ir keistų savo elgseną ir, kad pasiruoštų įvairios tarnybos, kaip medikai.“
Pasak S.Čaplinsko, karantinas jau davė labai aiškių rezultatų, tačiau įspėja, kad atsiras žmonių, nusprendusių numoti ranka į reikalavimus.
„Pavyko pasiekti ne tik tai, kad pasikeitė elgesys ir sumažėjo užsikrėtimų koronavirusu, bet sumažėjo sergamumas gripu ir galbūt kitomis ligomis. Tai aiškiai parodė ir Australijos duomenys, – kalbėjo S.Čaplinskas. – Dalis žmonių to nesuprati ir nesielgs saugiai, tad aišku, kad turėsime išaugusį naujų susirgimų skaičių.“
Griežtas karantinas – kainuoja ne tik ekonomikai
Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Jurgita Sejonienė teigė, kad laikas švelninti sąlygas – tinkamas, nes už ilgo griežto karantino slepiasi ir daugiau problemų, kurias šalis gali pajusti vėliau.
A. Veryga: apie karantino atšaukimą nekalbame
„Toks griežtas karantinas negali tęstis ilgą laiką, nes yra ne tik sveikatos priežiūros sektorius, dėl kurio buvo stengiamasi dirbti, jog nebūtų didelio smūgio. Jeigu ekonomika būtų stipriai paveikta, į naudą neišeitų ir tai pačiai sveikatos priežiūrai“, – sakė J.Sejonienė.
Pasak jos, atėjo laikas galvoti ir apie kitą etapą.
„Karantinas davė gerą efektą. Ligoninėse pacientų nėra tiek daug. Dabar jau pats laikas galvoti apie kitus efektus ir poveikius sveikatai – psichologinį, psichinį poveikį. Griežtas karantinas turi labai neigiamą poveikį psichologijai. Ir šis efektas gali būti labai ilgalaikis“, – kalbėjo J.Sejonienė.
Kamuolys – piliečių rankose
Paskelbus apie platesnį veikti galėsiančių verslų ratą dalis tautiečių suskubo skambinti į grožio salonus ir jau planuoja pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis, tačiau atsiranda ir dvejojančių, kurie prašo daugiau aiškumo, kaip suderinti apsilankymus lauko kavinėse ir karantino taisykles.
Pasak S.Čaplinsko, dabar viskas priklausys nuo paslaugos teikėjų ir paslaugos gavėjų.
„Viskas priklausys nuo dviejų žaidėjų. Štai bibliotekos – juk bibliotekos darbuotojai darbą turi organizuoti taip, kad maksimaliai užtikrintų saugumą, o lankytojai turi priimti tas žaidimo taisykles, kokios yra nustatytos. Matome, kaip pasikeitė prekybos centrai – atsirado dezinfekciniai skysčiai, vienkartinės pirštinės. Lygiai taip pat atsiras ir kitur“, – sakė S.Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, COVID-19 pandemijos pamokas privaloma išmokti ir jų neužmiršti net tada, kai koronavirusas bus nustumtas į šalį.
„Turėtume visi suprasti ir mandagiai, o gal primygtinai, vienas kitam priminti, kad naujai atsiradusių elgesio taisyklių reikės laikytis. Manau, kad jų laikytis reikės dar ilgai. Atėjus peršalimo ligų sezonui būtų gerai, kad visi būtume išmokę naudoti apsaugines kaukes, kai einame ten, kur yra daug žmonių – tiek prekybos centruose, tiek viešajam transporte. Rankų higiena turėtų išlikti visą laiką ir nepriklauso, ar COVID-19 bus šalia, ar ne“, – sakė jis.
Į šalį pastumtų pacientų sveikata – blogėja
Lietuvoje jau svarstoma ligoninėms leisti atnaujinti kai kurias planines paslaugas.
Susiję straipsniai
Pasak J.Sejonienės, toks žingsnis – tiesiog būtinas.
„Kai kurias paslaugas sugrąžinti būtina, nes lėtinės ligos, kurių gydymą galima buvo šiek teik atidėti, nedingsta. To amžinai daryti negalima. Pacientų sveikata šiek tiek blogėja ir gali pablogėti tiek, kad pasieks kritinę būseną. Yra ligų, kurias reikia suvaldyti. Dalies lėtinių pacientų būklė dėl atidėto gydymo neženkliai, bet blogėja“, – įspėjo ji.