R.Bertollini, kuris ketvirtį amžiaus ėjo įvairias aukštas pareigas Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), tarp jų ir PSO atstovo Europos Sąjungai, teigia, kad visos pasaulio valstybės nuo 2005 metų turėjo laiko pasiruošti epidemijai.
Tokios šalys kaip Vokietija ir Pietų Korėja, kurios įsiklausė į PSO rekomendacijas, sugebėjo suvaldyti krizę, tačiau dauguma valstybių tiesiog nieko nedarė.
Profesorius R.Bertollini, kuris šiuo metu yra ir Kataro sveikatos apsaugos ministro patarėjas, „Lietuvos rytui“ sakė, kad rezultatai, ar turėsime veiksmingą vaistą nuo koronaviruso, gali paaiškėti jau po mėnesio, o šiuo metu dar negalime atsakyti, ar šia infekcija persirgęs žmogus yra apsaugotas nuo pakartotinio apsikrėtimo.
– Su kuria kita pandemija, jau buvusia žmonijos istorijoje, galėtume palyginti dabar pasaulyje siaučiantį koronavirusą?
– Įvertinus dabartinės pandemijos įtaką globaliu mastu, ligos poveikį mirtingumui, sakyčiau, kad ją turbūt galėtume palyginti su ispaniškuoju gripu, kuris siautė 1918–1919 metais.
Ana pandemija buvo sunkesnė: ne tik dėl viruso prigimties, bet ir dėl to, kad vyko blogu žmonijai laiku – iškart po Pirmojo pasaulinio karo.
Ir, žinoma, dėl to, kad tuo metu nebuvo didelių galimybių gydyti sunkius ligonius. Todėl manau, kad pagal poveikį pasauliui jos yra panašiausios.
D. Trumpas mato saulę, kaip potencialų įrankį kovai su koronavirusu
– Kaip vertinate pasaulio atsaką į koronaviruso pandemiją? Pastaruoju metu daug kritikos sulaukė PSO. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net sustabdė jos finansavimą.
Dešimtmečius ėjote įvairias aukštas pareigas PSO, pažįstate ją iš vidaus. Kaip vertinate tokią situaciją?
– PSO atlieka itin svarbų vaidmenį, o ypač šioje situacijoje, nes valstybėms suteikia nepriklausomą mokslinį vertinimą, mokslu pagrįstas rekomendacijas, kaip elgtis.
O problema yra ta, kad dažnai PSO tenka priimti sprendimus, kurie nepatinka daugeliui vyriausybių, o tada jos PSO naudoja kaip atpirkimo ožį dėl jų pačių neveiksmingumo, per vėlai priimtų sprendimų, kaip nutiko ir JAV atveju.
Aš sekiau šią epidemiją nuo pat pradžių.
Galbūt šiek tiek pavėluota paskelbti pandemiją ar duoti rekomendacijas imtis griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, nebuvo jokio patarimo stabdyti skrydžius.
Bet apskritai PSO reakcija buvo gana nepriklausoma. Jau pačioje krizės pradžioje PSO narės buvo įspėtos ruoštis.
Ir iš tiesų toms valstybėms, kurios vadovavosi šiomis rekomendacijomis (Vokietijai ar Pietų Korėjai), pavyko daug geriau nei kitoms.
Todėl manau, kad prezidento D.Trumpo veiksmai prieš PSO nėra pateisinami.
– Kaip vertinate, kad ilgai nesutarta, ar reikia atlikti plataus masto testavimą?
– Iš pradžių buvo siekiama ištirti žmones, kuriems pasireiškė simptomai, nes nebuvo aišku, ar turime pakankamai testų.
Nežinojome, kiek yra atvejų, kai asmuo užkrečiamas, bet jokių simptomų nepasireiškia.
Pirmoji PSO misija Kinijoje vasario pabaigoje paskelbė, kad nėra daug žmonių, kurie apsikrėtę, bet jiems nepasireiškė simptomai.
Tai buvo mokslinė klaida vertinant ligos spektrą.
Testavimas yra itin svarbus, nes leidžia vertinti epidemijos mastą, žinoti, kurie žmonės kokiu metu apkrečiami, ir apskaičiuoti, kiek vienas žmogus apkrečia kitų žmonių.
– Kiek svarbu šiame etape jau plačiai naudoti serologinius testus, kurie parodo, ar žmogui susiformavo imunitetas nuo koronaviruso (pavyzdžiui, jis persirgo kartais gal net nežinodamas)?
– Serologiniai tyrimai, kurie parodo reakciją į susiformavusius arba nesusiformavusius antikūnus, yra labai svarbūs, nes atskleidžia, kokia dalis žmonių šalyje buvo paveikta ligos.
Esu tikras, kad nustatysime daug didesnį skaičių, nei įtariame. Tai labai svarbu epidemiologiniais, mažiau klinikiniais ar diagnostiniais tikslais.
Bet šiandien negalime pasakyti, ar teigiamas testo rezultatas reiškia imunitetą, apsaugą nuo koronaviruso visam gyvenimui.
Nežinome, kiek ilgai trunka imunitetas, kiek jis apsaugo nuo viruso. Testai koronavirusui nustatyti yra tikslūs, svarbu tik tinkamai paimti mėginį.
Serologiniai testai šiuo metu dar tokie nėra.
– Kaip vertinate pranešimus, kad kai kurių jau pasveikusių pacientų kūne virusas vėl tapo aktyvus? Ar gali taip būti, ar tai tiesiog tyrimo rezultatų klaidos?
– Šiuo metu yra kelios versijos. Pirma sako, kad žmogui sveikstant gali susiformuoti nepakankamas kiekis antikūnų, todėl jie neapsaugo nuo naujo apsikrėtimo galimybės.
Antroji versija – virusas išlieka žmogaus kūne (pavyzdžiui, kaip vėjaraupių atveju) ir esant tam tikroms sąlygoms vėl tampa aktyvus.
Trečia – tai tiesiog buvo klaidingas laboratorinio tyrimo rezultatas: atsakymas neturėjo būti neigiamas.
Mano vertinimu, realiausia yra pirmoji versija, nes žmonių imunitetas nėra vienodas.
– Kada gali būti atrastas koronavirusą išgydantis vaistas?
– Suprantu visą nerimą, tačiau turime būti kantrūs. Žinome, kaip eksperimentuoti su vaistais.
Dabar Pasaulio sveikatos organizacija vykdys didžiulį klinikinį tyrimą „Solidarumas“, kuriame dalyvaus daugybė žmonių iš viso pasaulio.
Manau, kad per artimiausias kelias savaites turėsime moksliškai pagrįstus rezultatus.
– Kaip vertinate tyrimus, susijusius su kraujo plazma, kai ji perpilama iš persirgusių žmonių tiems, kurie sunkiai serga?
– Tai perspektyvi tyrimų sritis, jau išbandyta kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, Ebolos viruso protrūkio metu. Veiksmingumas yra abejotinas, nes nežinome, ar antikūnai sunaikina ar sustabdo virusą.
Jei tyrimai patvirtins, kad jie vis dėlto sunaikina virusą, tai gali būti naudojama tam tikromis aplinkybėmis gydant labai sunkiais atvejais.
– Ar gali būti antra koronaviruso banga arba jis tapti sezoniškas? Kokios jūsų prognozės šiems metams?
– Tai kvėpavimo takų infekcija. Ji pasižymi sezoniškumu.
Gali būti, kad vasarą virusas praras šiek tiek stiprumo, bet jis neišnyks, cirkuliuos.
Jeigu virusas tiesiog neišnyks, pavyzdžiui, kaip buvo ūminio respiracinio sindromo (SARS) atveju, o kad taip įvyks, mažai tikėtina, turėtume sulaukti antrosios bangos rudenį.
Jeigu antroji banga smogs, dabar jau žinome, ką tiksliai daryti: turime nedelsdami nustatyti židinius, izoliuoti apsikrėtusius žmones ir tuos, su kuriais jie turėjo kontaktų.
Iki to laiko turėsime pakankamai testų koronavirusui ir antikūnams aptikti.
Gal net jau turėsime ir gydymo būdus sunkiems atvejams. Gali būti, kad naujoji banga bus daug geriau suvaldyta nei dabartinė.
Susiję straipsniai
– O kaip šalys dabar turėtų išeiti iš karantino ir atšildyti savo ekonominę veiklą, kad išvengtų naujos susirgimų bangos?
– Turime padaryti viską, kad naujos susirgimų bangos galimybė būtų kiek įmanoma mažesnė. O tai komplikuota, nes reikia laikytis socialinio nuotolio, naudotis asmeninės apsaugos priemonėmis: kaukėmis, dezinfekciniais skysčiais, plauti rankas daug dažniau nei anksčiau.
Tarkime, restorane sustatome stalus bent dviejų metrų atstumu vienas nuo kito, aptarnaujantis personalas nešioja kaukes, visą laiką šalia turi būti dezinfekcinio skysčio.
Tiesa, turime suprasti, kad ekonomika neveiks ankstesniu tempu. Bet geriau taip, nei visiškai ją sustabdyti.
Tačiau kai panaikinsime visus apribojimus, turėsime nuolat labai atidžiai stebėti šios ligos plitimą ir atlikti abiejų rūšių testus.