Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, Lietuva iš tiesų turi didelį įdirbį, kuriant virusų diagnostikos sistemas ir komponentus virusų diagnostikai, tačiau įsijungti į pačias vakcinos kūrimo varžybas mūsų šaliai nevertėtų.
Moksliniai Lietuvos pajėgumai
„Lietuvos moksliniai pajėgumai molekulinės biologijos ir biotechnologijos srityje yra labai dideli. Lietuva čia turi kuo pasigirti, tikrai esame stipresni nei latviai, estai šitoje srityje ir turime tokių gerai žinomų kompanijų didelių, kurios veikia Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, buvęs „Fermentas“ – dabar „Thermo fisher“ kompanija. Tikrai tas potencialas yra labai didelis.
Kitas klausimas, ar tikrai Lietuvoje galima pradėti kurti vakcinas nuo koronaviruso, kai visas pasaulis jau tą daro. Nebūtų labai tikslinga būtiniausiai įsijungti į šitas varžybas, bet tyrimais, taip“, – LRT radijo laidos „Ryto garsai“ eteryje sakė prof. A.Žvirblienė.
Anot jos, Lietuva galėtų tirti, pavyzdžiui, imuninį atsaką, nes turi visas pajėgas tai padaryti.
„Lietuvoje tikrai yra didelis įdirbis, kuriant virusų diagnostikos sistemas ir komponentus virusų diagnostikai. Lietuvos mokslininkai jau yra labai aktyviai į tai įsijungę, tai irgi yra labai svarbu.
Tiksli diagnostika yra reikalinga, norint suvaldyti pandemiją, kad metodai būtų greitesni, tikslesni. <..> Lietuvos mokslininkai turi didžiulį įdirbį, kuriant rekombinancinius viruso antigenus“, – sakė ji.
Daugiau nei 100 kronaviruso vakcinų „kandidačių“
7,5 milijardo euro suma, VU prof. A.Žvirblienės teigimu, yra didelė, tačiau galimai nepakankama sėkmingam vakcinos sukūrimui.
„Ta suma tikrai yra didelė, bet reikia suprasti, kad vakcinos sukūrimo procesas yra be galo brangus. Nemanau, kad tos sumos galėtų užtekti. Vakcinų kandidatų yra sukurta virš šimto. Vadinasi, tie, kurie yra perspektyviausi, jie turės būti išbandyti klinikiniuose tyrimuose. Būtent klinikiniai tyrimai yra brangiausia dalis“, – teigė mokslininkė.
Ji prognozavo, kad vakcinos sukūrimui ir pilnam ištestavimui gali prireikti metų ar pusantrų. O geroji žinia yra ta, kad koronavirusas nėra labai intensyviai mutuojantis, todėl tikėtina, kad vakcinos perkurti kasmet nereikės.
„Tai užtrunka daug laiko, mažiausiai metai ar pusantrų yra reikalingi, kad tie pareitų sudėtingi procesai – klinikinių tyrimų etapai. Turi būti vertinamas efektyvumas tos vakcinos ir įvairūs pašaliniai efektai. Reikia žiūrėti, kiek laiko ta vakcina apsaugo“, – paaiškino prof. A.Žvirblienė.
Jos žiniomis, pasaulyje jau atsirado savanorių, kurie sutiko leisti ant savęs išbandyti vakcinas „kandidates“.
