V. Kasiulevičius perspėjo dėl naujų koronaviruso bangų: sunku numatyti jų mastą

Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius neabejoja, kad koronavirusas nebaigs savo gyvenimo su šiuo pavasariu ir bus daugiau jo bangų.

Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>P.Katauskio nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>P.Katauskio nuotr.
gripas; Daiva Razmuvienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.<br>T.Bauro nuotr.
gripas; Daiva Razmuvienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>P.Katauskio nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>P.Katauskio nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>P.Katauskio nuotr.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>P.Katauskio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 6, 2020, 3:52 PM, atnaujinta May 6, 2020, 4:37 PM

„Mes nežinome, koks gali būti tų bangų dydis ir kaip dažnai jos galėtų kartotis. Mokslo bendruomenė apie tai dar diskutuoja, aiškių atsakymų iki galo dar nėra.

Bet stebima gripo istorija nuo XIX amžiaus pabaigos. Pirmoji pandemija vystėsi 1892 metais ir matėme, kad antroji banga visada yra didesnė“, – įspėjo V.Kasiulevičius, vėlgi pridūręs, kad tai nebūtinai yra taisyklė, nes kai kurios kitos pandemijos šia savybe, kai antroji banga smogdavo stipriau, nepasižymėjo.

„Negalime vienareikšmiškai atsakyti, ar tikrai rudenį bus blogiau negu pavasarį. Bet tai, kad šitas virusas nebaigs savo gyvenimo su šiuo pavasariu, yra tikrai tiesa“, – neabejojo profesorius.

Kartu jis priminė, kad atsipalaiduoti dar per anksti, nes padarius šią klaidą gresia tai, kad antroji banga smogs stipriau, kaip nutiko Singapūre.

Kovojant su koronavirusu, anot V.Kasiulevičiaus, svarbūs yra keli uždaviniai. Visų pirma – identifikuoti rizikos grupes, atsižvelgiant į tikimybę, kad jie gali susirgti sunkiai ir jų baigtys gali būti letalios.

Stebėdamas Santaros klinikose gydytus ir konsultuotus COVID-19 užsikrėtusius pacientus V.Kasiulevičius pastebėjo, kad jos yra tokios pat, kaip ir kitose šalyse.

Į rizikos grupes patenka senyvi asmenys, vyresni nei 60 metų, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, krūtinės angina arba koronarine širdies liga, lėtine obstrukcine plaučių liga, turintys aukštą kraujospūdį ir pan.

Taip pat esą labai svarbu laiku diagnozuoti, nustatyti protrūkius ir identifikuoti galimus židinius.

„Matome ir šiandien Lietuvoje, kad yra įvairios vietos, kur protrūkiai labai greitai įsiplieskia, apima įvairias įmones, organizacijas, gydymo įstaigas.

Sugrįžtant mokiniams į mokyklas ateityje greičiausiai susidursime su mokyklomis, kur tokie protrūkiai vystysis. Labai svarbu anksti tai numatyti ir įvertinti“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.

Profesorius pastebėjo, kad mokslo bendruomenė siūlo daug inovatyvių sprendimų, kaip tai padaryti: nuo grupinio testavimo, iki nuotekų tyrimo: „Vilniaus universitetas tapo institucija, kuri nuo pat pradžių siūlė Vyriausybei pagalbą ir talkino, pirmiausia prognozuojant infekcijos plitimą, dabar jau kalbant apie jos laiku atliekamą diagnostiką“.

Labai svarbi ir efektyvių gydymo metodų paieška, į kurią įsitraukusios įvairios pasaulio šalys. Lietuva nėra išimtis.

„Lietuva, kaip ir kitos šalys, dalyvauja paieškoje, kaip geriau gydyti pacientus, kurie jau susirgo. Mes jau beveik 100 pacientų gydėme hidrochlorokvino ir azitromicino deriniu. Iš tiesų tai yra labai įdomi patirtis. Mūsų nuomone, ji tikrai yra gera daugeliui pacientų“, – pasidžiaugė gydytojas.

V.Kasiulevičius pasidžiaugė, kad Lietuvoje taikomi moderniausi gydymo metodai.

„Lietuva pasižymi tuo, kad, palyginti su kai kuriomis šalimis, kurios turi daug daugiau resursų, pakankamai intensyviai naudoja tokias brangias technologijas, kaip EKMO aparatai, ne tik dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Taip pat naudojame įvairius medikamentus ir kitus inovatyvius sprendimus tokių pacientų priežiūrai ir tikrai mūsų anesteziologai ir reumatologai nusipelno daug pagyrimų šitoje srityje“, – sakė profesorius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė priminė, kad Lietuva karantino sąlygomis gyvena 50 dienų.

Per šį laikotarpį buvo ne vienas ilgas šventinis savaitgalis, per kuriuos baimintasi protrūkių, bet visuomenė elgėsi drausmingai ir jų išvengta.

„Visuomenė nenuvylė. Sergamumo rodikliai, paskelbus karantiną kovo 16 dieną po truputį pradėjo mažėti, gerėti. Šiandien turime kiekvieną dieną išskiriamus tik pavienius atvejus“, – pasidžiaugė epidemiologė.

Tačiau specialistė įspėjo, kad kol kas šio viruso nepažįstame iki galo: „Mes nežinome daug jo savybių, mes nežinome, ar jis gali turėti vadinamą sezoniškumą – kaip jis plis vasarą, mes nežinome, ar jis sukuria ilgalaikį imunitetą. Dar mokslininkai turi labai daug nežinomųjų“.

D.Razmuvienė patarė visiems, norintiems apsisaugoti nuo užkrato, paisyti trijų paprastų dalykų: atstumo, laiko ir asmens apsaugos priemonių naudojimo. Tai yra, reikėtų nuo kitų žmonių stengtis išlaikyti 2 metrų distanciją, vengti bendrauti ilgiau nei 20 minučių ir naudoti asmens apsaugos priemones, nepaisant to, kad įvedami verslo atplaidavimo etapai.

Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ar moterims su kūdikiais dar ne visai laikas burtis, laukti eilėse prie parduotuvių ar kitose viešose vietose.

„Mokslas kol kas negalės padėti, nes nėra nei vaistų, nei vakcinos. Reiškia, mes turime patys sau padėti tomis paprastomis taisyklėmis: atstumas, laikas ir asmens apsaugos priemonės“, – nurodė D.Razmuvienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.