Lietuvoje per praėjusią parą užfiksuoti 5 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Iš viso šalyje COVID-19 nustatytas 1433 žmonėms.
Pasveikusių šalyje – 739.
Lietuvoje per parą ištirti 7597 ėminiai. Iš viso Lietuvoje ištirt 164088 ėminiai.
Pranešė apie 49-ąją mirtį
Trečiadienį pranešta apie 5 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Mirčių skaičius nuo šio viruso išaugo iki 49. Paaiškėjo, kad trečiadienio rytą mirė Kauno klinikinėje ligoninėje dėl COVID-19 infekcijos gydytas pacientas.
„Asmuo prieš tai buvo gydytas Respublikinėje Kauno ligoninėje ir, nustačius jam COVID-19, pervežtas į Kauno klinikinę ligoninę. Asmuo priklausė rizikos grupei pagal savo amžių ir lydinčius susirgimus“, – trečiadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
A. Veryga džiaugiasi: net ir atsitiktiniai testavimai naujų židinių nenustato
Karantino sąlygos kai kam išliks ir po jo
Nors nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų Lietuvoje mažėja, Vyriausybė nusprendė karantiną pratęsti bent iki vasaros.
Maža to, Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad net ir karantinui pasibaigus dvi gyventojų grupės, laikomos vidutinės ir padidintos rizikos, turės gyventi kitaip.
Aukštos rizikos grupės žmonėms ir toliau bus privalu labiau saugotis, o vidutinės rizikos grupės asmenims, kurie dėl savo funkcijų, darbo ar savanorystės bendrauja su padidintos rizikos grupės asmenimis, bus tik rekomenduojama labiau pasisaugoti.
„Kas yra aukštos rizikos grupės žmonės, pasakys medikai, ekspertai. Šitų žmonių tolimesniam gyvenimui reikės taikyti ypatingas apsaugos priemones, tačiau tai nereiškia, kad jie bus eliminuoti iš viešo gyvenimo. Tiesiog jiems reikės saugotis labiau ir mums juos saugoti labiau“, – teigė ministras pirmininkas.
Dar daugiau, pasibaigus karantinui, karantino režimas gali būti įvedamas tam tikrose konkrečiose teritorijose, priklausomai nuo židinių jose paplitimo.
A. Veryga prasitarė apie platesnį karantino atlaisvinimą ir kada jo tikėtis
Apsisaugoti padės 3 taisyklės
Nepaisant keleto Lietuvoje teberusenančių židinių, sergamumo situacija yra palyginti nebloga. Tai pripažįsta ir specialistai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė sakė, kad Lietuvoje paskelbus karantiną sergamumo rodikliai pradėjo mažėti ir dabar turime tik pavienius naujus užkrato atvejus kasdien.
Vis dėlto epidemiologė priminė, kad kol kas nėra nei vaistų, nei vakcinos nuo koronaviruso, tad saugotis reikėtų. O geriausia apsauga – paisyti trijų taisyklių: laikytis nuo kitų asmenų, jei įmanoma, iki 2 m atstumo, stengtis bendrauti ne ilgiau nei 20 minučių ir nepamiršti asmens apsaugos priemonių.
Antroji banga bus
O Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius įspėjo, kad koronavirusas nebaigs savo gyvenimo su šiuo pavasariu ir bus daugiau jo bangų.
„Mes nežinome, koks gali būti tų bangų dydis ir kaip dažnai jos galėtų kartotis. Mokslo bendruomenė apie tai dar diskutuoja, aiškių atsakymų iki galo dar nėra.
Bet stebima gripo istorija nuo XIX amžiaus pabaigos. Pirmoji pandemija vystėsi 1892 metais ir matėme, kad antroji banga visada yra didesnė“, – pastebėjo V.Kasiulevičius, vėlgi pridūręs, kad tai nebūtinai yra taisyklė, nes kai kurios kitos pandemijos šia savybe, kai antroji banga smogdavo stipriau, nepasižymėjo.
Susiję straipsniai
