Apie karantino pratęsimą vasarą prabilęs A. Veryga: į susibūrimus gali tekti vykti su kaukėmis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pranešė, kad ligoninėje dėl COVID-19 infekcijos šiuo metu gydomi 82 pacientai, reanimacijoje guli 12 asmenų. Su deguonies kaukėmis yra 21 pacientas, 8 – ventiliuojami.

R.Lingienės teigimu, situacija Respublikinėje Kauno ligoninėje, kurioje savaitės pradžioje diagnozuoti keturi koronaviruso atvejai, pablogėjo. Ten nustatyti dar du infekuotieji – vienas pacientas ir vienas įstaigos darbuotojas.

Tačiau, anot jos, gera žinia ta, kad iš visų 90 izoliuotų Respublikinės Kauno ligoninės darbuotojų, 40 įvardijami kaip nedidelės rizikos asmenys, nes jie su užsikrėtusiaisiais neturėjo didelio kontakto, buvo su apsaugos priemonėmis.

Per pastarąją parą nauji COVID-19 atvejai, anot R.Lingienės, vienaip ar kitaip susiję su asmens sveikatos priežiūros arba socialinės globos įstaigomis. Vienas atvejis nustatytas Klaipėdos apskrityje, susijęs su Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centru (PSPC). Čia užsikrėtė pacientė.

Taip pat gauta kol kas į statistiką neįtraukta informacija apie Kartenos PSPC darbuotojo šeimos nario susirgimą. Koronavirusu užsikrėtė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojas.

„Šiuo metu intensyviai vykdomas epidemiologinis tyrimas. jau nustatyti 4 sąlytį turėję šeimos nariai ir, pirminiais duomenimis, 9 kolegos. Asmuo su pacientais sąlyčio neturėjo, bet epidemiologinė diagnostika tęsiama ir gali šis skaičius pakisti“, – teigė R.Lingienė.

Profilaktinių patikrinimų metu nustatyta ir užsikrėtusi Aknystos socialinės globos namų Anykščiuose slaugytoja, kuri jokių ligos simptomų nejautė. Minėtieji slaugos namai buvo tapę koronaviruso židiniu.

Plačiau pakomentuoti apie pastarąjį atvejį R.Lingienė negalėjo, nes tebevykdoma epidemiologinė analizė. Dar du nauji atvejai susiję su Respublikine Kauno ligonine.

R.Lingienė pasidžiaugė, kad ištyrus V.Grybo gatvės 33 bendrabučio, kurio pora gyventojų užsikrėtė koronavirusu, gyventojus, naujų atvejų nenustatyta.

„Šiuo metu vienas sergantysis dėl savo sveikatos būklės hospitalizuotas, kitas vakar, NVSC nurodymu, izoliuotas savivaldybės suteiktose patalpose, nes gyvenimo sąlygos neatitiko minimalių reikalavimų, sergant COVID-19. Asmuo simptomų neturi“, – sakė R.Lingienė.

Iš viso bendrabutyje identifikuota 13 sąlytį su infekuotaisiais turėjusių asmenų. Jau kreiptasi į Vilniaus savivaldybę, kad vienas jų būtų priverstinai izoliuotas, nes pats tai atsisako daryti.

Dar 2 asmenys išvyko į kitą izoliavimosi vietą, o 10 asmenų izoliavimosi sąlygos atitinka minimalius reikalavimus, sergant COVID-19. Izoliuotieji asmenys dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, Santaros klinikose, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

„Neatmenu galimybės, kad daugiau sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų irgi gali paaiškėti“, – teigė R.Lingienė.

NVSC nurodymu šį ketvirtadienį popiet bus suorganizuotas visų namo gyventojų ištyrimas dėl COVID-19 infekcijos. Mobilus punktas bus įsteigtas tiesiog prie šio namo. Iš viso name yra 148 butai.

R.Lingienė negalėjo pasakyti, kur užsikrėtė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojas, bet nemano, kad tai įvyko gydymo įstaigoje. Esą asmuo prieš tai buvo ilgose atostogose. Infekcija jam nustatyta profilaktinių patikrinimų metu.

„Hipotezė yra, kad užsikrėsta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, nes asmuo grįžo iš ilgesnių negu inkubacinis periodas atostogų ir pirmąją darbo dieną buvo atliktas prevencinis tyrimas (asmuo jautėsi gerai), nustatytas teigiamas COVID-19 atvejis“, – teigė R.Lingienė.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį kalbėjo, kad karantinas dėl koronaviruso gali tęstis ir vasarą. „Gali būti, juo labiau, kad mes prie tos vasaros jau labai greitai artėjame“, – pabrėžė A.Veryga.

Tiesa, jis akcentavo, kad karantinas labiau reikalingas kaip teisinis režimas, leidžiantis kontroliuoti tam tikrus veiksmus.

„Suprantu, kad tas žodis „karantinas“, jis labai gąsdinantis, galbūt daugeliui yra sukeliantis tokias negatyvias emocijas, bet supraskime, kad pats karantino reglamentavimas reikalingas kaip teisinis įrankis, jog būtų galima tam tikrus dalykus vykdyti ir įgyvendinti“, – kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras tikino dar negalintis atsakyti, kaip vasarą vyks vestuvės ir kitos šventės, kiek jose galės būti asmenų ir ar jie privalės dėvėti veido apsaugos priemones. Tačiau jis pažymėjo, kad jei renginyje vyksta žmonių būriavimasis, kaukes dėvėti reikėtų.

„Tiems, kam ta šventė artėja, jiems gal ir nejuokinga – jie ir pinigus taupė, ir vietas gal jau yra užsisakę, avansus sumokėję... Bėda ta, kad negalime mes labai aiškių atsakymų duoti, nes vasaros yra trys mėnesiai. Viskas priklausys nuo laiko, kada viskas vyks ir kuo toliau, tuo labiau yra atlaisvinamos sąlygos, reaguojant į situaciją.

Bet kokia ji bus, kol kas dabar negaliu pasakyti, tų spėliotojų yra daug ir daugiau, nei reikia, visi jie spėlioja skirtingai. Mums spėlionėmis užsiimti neišeina, todėl nedrįstame mes aiškių atsakymų žmonėms duoti ir pasakyti, kiek jūs žmonių galėsite pasikviesti, reikės ar nereikės dėvėti kaukės. Gal ir nebereikės liepos mėnesį tos kaukės dėvėti, kur nėra susibūrimų.

Bet, jeigu žmonės susikvies visą kompaniją žmonių, su kuriais bendraus, tai tos priemonės (kaukių dėvėjimas, – aut.past.) ir yra naudojamos vietose, kur žmonės bendrauja, kad jie vienas kitą apsaugotų“, – kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras pasidžiaugė, kad praėjusį ilgąjį savaitgalį dešimtyje savivaldybių išdalinus beveik 9 tūkst. kodų, į mobilius punktus išsitirti dėl koronaviruso atvyko 3762 žmonės, o užsikrėtimas šia infekcine liga nustatytas tik vienam asmeniui.

„Tas vienas nustatytas atvejis rodo, kad karantinas suveikė ir visuomenė tinkamai jo laikosi. Kažkokio pagrindo papildomai nerimauti nėra. Šį savaitgalį irgi tariamės, ką galėtume testuoti. Pasistengsime aktyviau tirti rizikos grupės asmenis, vaistininkus, pareigūnus, ikimokyklinio ugdymo darbuotojus“, – žadėjo ministras.

Remiantis savivaldybių ministerijai pateiktais duomenimis, Vilniuje išdalinti 3726 kvietimai, Kaune – 2033, Panevėžyje – 600, Klaipėdoje – 500, Marijampolėje – 248, Šiauliuose – 300, Telšiuose – 400, Tauragėje – 222, Utenoje – 300, Alytuje – 395.

Tiesa, A.Veryga perspėjo, kad yra ir viena nerimą kelianti žinia. Paaiškėjo, kad dar vieni socialinės globos įstaiga, įsikūrusi Kretingos rajone, paslaugas teikė nelegaliai.

„Kretingos rajone tikrai nesudarytos sąlygos, kalbant apie COVID-19 prevenciją, nei matuojama temperatūra, nei tikrinama sveikata, nei suteikiamos asmens apsaugos priemonės. Paslaugos teigiamos visiškai nesaugiai“, – pridūrė R.Lingienė.

NVSC Vilniaus departamento direktorė R.Lingienė apgailestavo, kad židinys Kartenoje niekaip neužgęsta – kiekvieną savaitę fiksuojami nauji užsikrėtimo atvejai.

„Niekas negali užkardyti, kad infekcija nepateks į sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigą, netgi laikantis aukščiausių infekcijos kontrolės standartų. Bet, kad neplistų, tai yra infekcijų kontrolės, elementarios higienos, testavimo klausimas“, – neabejojo NVSC atstovė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad nors šiuo metu socialinės globos įstaigos asmens apsaugos priežiūros priemonėmis aprūpintos, visgi tas priemones dažnai naudoja netinkamai.

„Netaikau konkrečiai Kartenai, bet peršasi išvada, kad panašios priežastys visur. Yra didelė problema su gebėjimu tinkamai naudoti apsaugos priemones. Sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose elementari klaidelė gali tapti lemtinga“, – pastebėjo R.Lingienė

Nepaisant blogų žinių apie Karteną, R.Lingienė turėjo iš šviesesnių naujienų apie „Klaipėdos hospisą“. Iš 13 asmenų, kuriems prieš tai gautas neigiamas COVID-19 tyrimų atsakymas, 12 pakartotinų testų atsakymų irgi buvo neigiami. Iš viso „Klaipėdos hospise“ koronavirusas nustatytas 31-am iš 35 pacientų ir 12-ai įstaigos darbuotojų. Trys pacientai, deja, mirė.

Vyriausybei trečiadienį sutarus dėl COVID-19 valdymo strategijos, kaip gyvensime artimiausius dvejus metus, kai karantinas bus atšauktas, bet koronaviruso grėsmė išliks, visuomenė buvo suskirstyta į tris grupes – aukštos, vidutinės ir žemos rizikos.

„Mažiausia rizika tenka žmonėms, kurie yra jauni, neserga lėtinėmis ligomis ir neturi kontakto, jie nėra, pavyzdžiui, medikai, dirbantys su užsikrėtusiaisiais. O kuo toliau, tuo sudėtingiau: jeigu žmogus yra tam tikro amžiaus, serga lėtinėmis ligomis arba dirba tokioje vietoje, kur kontaktas yra dažnas, arba didelė tikimybė, kad kontaktuos su užsikrėtusiaisiais, tai ta rizika keičiasi. 

Žmonėms, kurie yra rizikos grupėje pagal amžių ir ligas, jiems yra rekomendacijos kiek įmanoma vengti kontaktų. Ne kiekvienu atveju bus įmanoma tai padaryti, tada bus reikalingas asmens apsaugos priemonių naudojimas, kad žmonės nepamirštų rankų higienos, skydelių naudojimo“, – pokyčius pristatė ministras.

Pasak jo, tuos, kurie kontaktuoja su aukštos rizikos grupės asmenimis, taip pat reikėtų dažniau tirti dėl koronaviruso. Tiesa, A.Veryga pabrėžė, kad kontaktų vengimas aukštos rizikos asmenims dar nereiškia, kad jie negalės toliau dirbti.

„Tie, kurie daug kontaktuoja su rizikos grupe, juos reikia tikrinti. Kiekvienai tai grupei yra numatoma tam tikra taktika, pradedant nuo socialinių kontaktų vengimo, baigiant pakankamai intentyviu testavimu tiems, kurie dirba su rizikos grupėmis. Tai yra rekomendacija, tai nereiškia, kad jie negalės grįžti į darbą.

Dabar ir Seime dirba žmonės, kurie yra rizikos grupėse, bet tada jie turi saugotis, naudoti priemones, neatsipalaiduoti. Kur įmanoma, reikia išvengti kontakto, o kur ne – saugotis kitomis priemonėmis. Jų tikrai nereikia nei kur nors išmesti, nei atleisti, nei nepriimti į darbą“, – tikino ministras.