Ji įvardijo didžiausius šiuo metu Lietuvoje esančius COVID-19 židinius, priežastis, kodėl šie židiniai galimai susiformavo, bei aptarė bendrą sergamumo struktūrą Lietuvoje.
Grėsmingiausi židiniai
Pasak R.Lingienės, jei ilgą laiką židiniai dominavo Klaipėdos regione, dabar jie persikėlė į Vilniaus regioną.
„Nepasakysiu nieko naujo, tai židiniai, liepsnojantys sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose, tai yra tas pats Antavilių pensionatas Vilniuje, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centras „Pušyno kelias“, Kretingos rajone esanti Kartenos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė.
Tai persisvėrė: anksčiau Klaipėdos krašte buvo daugiau problemų ir židinių, dabar svarstyklės persisvėrė į Vilniaus regiono pusę“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Priežastis – netinkama apsauga
„Specialistai dirba kiekviename židinyje ir aš galiu tik apibendrintai pasakyti. Ką mes pastebime?
Iš tiesų nesikeičia situacija dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo. Jis pasikeitė tik dėl to, kad anksčiau nebuvo priemonių, buvo jų trūkumas, kaip ir visame pasaulyje. Tai dabar tos priemonės nenaudojamos taip, kaip reikia“, – sakė ji.
Anot NVSC Vilniaus departamento vadovės, „iškyla didelis personalo kompetencijos klausimas. Vėlgi išmokta pamoka, kad Lietuvoje trūksta gerų infekcijų kontrolės specialistų“.
„Nėra taip lengva pakeisti žmonių mąstymą. Susiklostė dešimtmečiais, kad įvairios pratybos, reikalingos darbe, na, geriausiu atveju jos būdavo stalo pratybos. Rašydavome dokumentus ir skambindavome vieni kitiems. Neturėjome daug funkcinių pratybų“, – tikino R.Lingienė.
Lietuvos pozicija – džiuginanti
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja rodiklį, apibrėžiamą viruso reprodukcijos dydžio sąvoka. R.Lingienė paaiškino, ką reiškia šis rodiklis.
„Tai yra rodiklis, kuris parodo, kiek vienas užsikrėtęs asmuo užkrečia kitų asmenų. Lietuvoje, paskutinių dviejų savaičių duomenimis, jis buvo 0,8. Tuo tarpu tada, kada buvo didžiausias pikas viruso – kovo mėnesį, balandžio pradžioje – jis galėjo būti ir virš dviejų.
Šiuo atžvilgiu situacija gerėja ir taip pat paprastai šiuo metu šalys analizuoja dviejų savaičių laikotarpį. Tai nuo balandžio 25 dienos iki gegužės 8 dienos iš viso registruota apie 130 atvejų Lietuvoje, tai yra apie 8 proc. visų registruotų atvejų.
Stebint šitą rodiklį, matome, kad registruotų atvejų skaičius mažėja ir visus pakilimus duoda mano minėti židiniai. Visuomenėje plitimas Lietuvoje yra stabilizuotas, sulėtėjęs“, – sakė R.Lingienė.
Nerimą kelia atveriamos sienos
NVSC atstovė pabrėžė, kad vertinant valstybės poziciją kitų valstybių atžvilgiu, pirmiausia reikia žiūrėti į Lietuvos padėtį Europos šalių kontekste.
„Šiame kontekste Lietuva priskiriama prie didelę pažangą pasiekusių šalių. Antras rodiklis – tai nauji atvejai keturiolikos dienų laikotarpyje. Epideminė kreivė, žiūrint į visą laikotarpį, plokštėja. Tai ir yra svarbiausi dalykai“, – patikino R.Lingienė.
Kalbėdama apie karantino sąlygų švelninimą, NVSC Vilniaus departamento vadovė aptarė ir Lietuvoje dominuojančią sergamumo koronavirusu struktūrą.
„Matosi, kad 40 proc. yra vietiniai atvejai. Net 40 proc. susiję su židiniais ir 20 proc. yra įvežtiniai atvejai.
Tai, švelninant karantino sąlygas, reikia labai atsižvelgti ir didelį dėmesį skirti sienoms, nes sienos atveriamos. Labai svarbu užkardyti viruso patekimą prie sienų Lietuvos“, – teigė ji.
