Dėl COVID-19 infekcijos Lietuvoje šiuo metu hospitalizuota 100 žmonių, iš jų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose guli 11 pacientų. Su deguonies kaukėmis – 32, ventiliuojami – 5 pacientai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pasakojo, kad iš antradienį patvirtintų 14 naujų atvejų 12 yra iš Vilniaus apskrities. „Dabar Vilniaus apskritis yra karštoji zona“, – pastebėjo R.Lingienė.
Vienas atvejis nustatytas ir Klaipėdos apskrityje. Tai yra vėl įvežtinis atvejis iš Švedijos, asmuo į Lietuvą grįžo gegužės 10 dieną. Daugiau informacijos R.Lingienė kol kas pateikti negalėjo.
Infekcija nustatyta autobuso vairuotojui
Iš 12 atvejų Vilniaus apskrityje 5 susiję nemažu židiniu tapusioje Vilniaus miesto klinikine ligonine. Iš jų du yra ligoninės darbuotojai, vienas šios įstaigos darbuotojo artimas asmuo, vienas jau išrašytas iš šios ligoninės asmuo ir vienas išrašyto asmens artimasis.
Taip pat COVID-19 infekcija nustatyta viena Antavilių pensionato gyventojui, vienam reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ darbuotojui, apie kurį R.Lingienė jau minėjo antradienį. Taip pat vienas atvejis nustatytas Naujosios Vilnios Pušyno gatvės gyventojui, apie kurį vėlgi buvo užsiimta antradieniui.
Dar vienas atvejis nustatytas VUL Santaros klinikų darbuotojui, dirbančiam COVID-19 skyriuje ir vienam Vilniaus viešojo transporto darbuotojui, 53-ojo maršrutinio autobuso vairuotojui. Dviejų atvejų epidemiologinė diagnostika tęsiama.
Paslaptingas atvejis Kauno apskrityje
Kauno apskrityje COVID-19 infekcija nustatyta gana jauno amžiaus Kauno gyventojui.
„Pirmadienį jis kreipėsi į mobilųjį punktą Kaune, antradienį gautas teigiamas tyrimų atsakymas. Asmuo nesusijęs nei su protrūkiu Respublikinėje Kauno ligoninėje, nei registruotas, kaip sąlytį turėjęs asmuo, nei nėra, pasak jo, keliavęs. Epidemiologinė diagnostika tęsiama“, – sakė R.Lingienė.
Iškėlė pagrindinę hipotezę dėl židinio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje
Komentuodama apie Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje neužgęstantį COVID-19 židinį, R.Lingienė pastebėjo, kad čia šiuo metu jau patvirtinti 23 atvejai, iš kurių 18 – personalui:ų 8 dirba Vidaus ligų, 3 – Reanimacijos skyriuje. Infekcija nustatyta ir 12-ai pacientų: 10 – Vidaus ligų, 2 – Reanimacijos skyriaus.
„Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyta, kad 3 iš šios ligoninės Vidaus ligų skyriaus išrašyti asmenys susirgo COVID-19 liga po jų išrašymo. Taip, kad vykdoma labai intensyvi visų kitų anksčiau, per 14 dienų laikotarpį, išrašytų asmenų apklausa iš šios ligoninės“, – aiškino R.Lingienė.
Anot specialistės, atliekant atvejo epidemiologinę diagnostiką pastebėta, kad šioje ligoninėje darbuotojų temperatūra matuojama, bet tai neregistruojama. „Taigi tas matavimas, žinote, priklauso nuo matuotojų sąžinės“, – komentavo R.Lingienė.
Be to, minėtoji ligoninė NVSC specialistams vis dar nepateikė susirgusių pacientų temperatūrinių kreivių ir taip pat nėra sudaryta atskira komanda didelę riziką turinčių pacientų priežiūrai, sveikatos priežiūros paslaugų tiekimui.
„Negali dirbti su mažos ir didelės rizikos asmenimis ta pati komanda“, – pabrėžė R.Lingienė. Nors dėvimos trečiojo lygio apsaugos priemonės, bet, kaip pastebėjo specialistė, jos veikia tada, kai naudojamos komplekse.
„Šiuo metu tikriname pagrindinę hipotezę, kad asmenys, kurie užsikrėtė, galėjo užsikrėsti Reanimacijos skyriuje. Turime ir kelias kitas hipotezes, bet reikia daug laiko tam patvirtinti“, – sakė R.Lingienė.
Pensionato administracijos prašymas sukėlė įtarimą
Anot R.Lingienės, buvo ištirti visi 198 Antavilių pensionato gyventojai, kuriems nebuvo diagnozuota COVID-19 liga.
„To ištyrimo pagrindas buvo tai, kad infekcija plito šioje įstaigoje ir taip pat viena iš priežasčių buvo Antavilių pensionato administracijos primygtinis prašymas ištirti visus gyventojus, kas mums sukėlė įtarimus, kad šioje įstaigoje ne pilnai laikomasi infekcinių kontrolės reikalavimų ir kitų priemonių, skirtų COVID-19 ligos prevencijai.
Nes jeigu to būtų laikytasi, niekaip nebūtų reikėję tirti visų gyventojų, tik tuos, kurie turėjo sąlytį, kas ir buvo padaryta“, – teigė R.Lingienė.
Po visų gyventojų ištyrimo COVID-19 liga nustatyta tik vienam trečiame korpuse, kuriame infekcija ir plinta, gyvenančiam gyventojui. „Asmuo simptomų nejaučia ir bendras sergančių šiame pensionate asmenų skaičius šiuo metu yra 35: 22 gyventojai ir 12 darbuotojų“, – patikslino R.Lingienė.
Trečiadienį atnaujinami skrydžiai į Vokietiją
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, nors nuo trečiadienio jau atnaujinami skrydžiai į Vokietiją, nereikėtų pamiršti, kad šalyje vis dar galioja karantino sąlygos, todėl atvykusiųjų karantinavimasis ir toliau bus privalomas.
„Norėčiau priminti ir akcentuoti, kad tai nereiškia, jog dingsta karantino poreikis ir prievolė privalomai izoliuotis. Visos šitos sąlygos ir toliau išliks. Bendrai norėčiau priminti, kad izoliacija ir toliau bus privaloma, nepaisant to, kad Baltijos šalys tarpusavyje diskutuoja apie galimybes judėti tarp šalių, izoliacija ir toliau išliks, nes tokia ir yra karantino esmė.
To reikia tam, kad neatsigabentume įvežtinių atvejų į Lietuvą ir netektų griežtinti karantino sąlygų čia jau esantiems gyventojams“, – sakė ministras.
Lietuvai ir kitoms Europos šalims švelninant dėl koronaviruso įvestus karantino apribojimus, Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ trečiadienį atnaujina reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Frankfurtą. Lietuvos oro uostų duomenimis, Vilniuje lėktuvas leisis 17.05 val., juo turėtų atskristi 162 keleiviai, o atgal į Frankfurtą orlaivis su 157 keleiviais kils apie 18.30 val.
A.Veryga: karantinas nebūtų pratęsiamas nebent tuomet, jei įvyktų stebuklas
Ministras, paklaustas, ar realu, kad gegužės 31 dieną karantinas nebebūtų pratęsiamas, tvirtino, jog turėtų įvykti nebent stebuklas.
„Ne, manau, kad tikrai kažkoks stebuklas nebent įvyktų, jog gegužės 31 dieną būtų pabaigtas (karantinas, – aut.past.). Tikrai manau, kad taip nebus ir Vyriausybės bus ruošiama nauja nutarimo redakcija, kad viskas būtų aiškiau ir paprasčiau išdėstyta.
Karantinas, kaip platesnis viruso kontrolės režimas, toliau turėtų būti tęsiamas ir aš tikiuosi, kad taip ir bus“, – sakė A.Veryga.
A.Veryga: kaukių nebereikėtų dėvėti jau nuo ketvirtadienio
Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį pranešė, kad, jei ministrų kabinetas pritars pasiūlymui, kaukių viešose erdvėse galėsime nebedėvėti jau nuo ketvirtadienio. Tiesa, ministras pabrėžė, kad net ir atvirose vietose, kur yra daug žmonių, kaukių dėvėjimo prievolė išliks.
„Premjeras tiesiog anonsavo siūlymą, kuris yra pateiktas šiandien dienai Vyriausybės nutarime. (...) Tačiau, noriu priminti, kad ne visur tos apsaugos priemonės dings. Jos dings tik dalyje atvirų vietų, kai kuriose atvirose vietose, kur žmonės būriuojasi.
Pavyzdžiui, turgavietėse ar kitose vietose, kur yra žmonių susibūrimai, reikalavimai dėvėti šitas priemonės išliks ir nesiūloma to atsisakyti. Jeigu Vyriausybė pritars pakeitimams, jie turėtų įsigalioti nuo rytdienos“, – aiškino A.Veryga.
Jis pridūrė, kad kaukes dėvėti taip pat vis dar bus privaloma uždarose erdvėse, kur renkasi žmonės, t.y. parduotuvėse, vaistinėse, kitose paslaugų vietose. Sprendžiama, kad kaukių nereikėtų dėvėti ir paplūdimiuose, išlaikant atstumą tarp asmenų.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį socialiniame tinkle pranešė, kad kaukių dėvėjimas viešose erdvėse nebebus privalomas: „„Visų pirma – dėl kaukių. Jų dėvėjimas viešose vietose nebebus privalomas – tik rekomenduojamas.“
Spręs dėl tolesnio karantino švelninimo
Ministrų kabinetas trečiadienį nuotolinio Vyriausybės posėdžio metu svarstys naujus Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus dėl tolesnio karantino švelninimo.
Šįkart ketinama spręsti, ar pilnu tempu leisti restoranų, kavinių, barų darbą vidaus sąlygomis, atnaujinti švietimo įstaigų veiklą, leisti privalomai nebedėvėti veido kaukių lauke.
