Lietuva pagal paauglių nėštumų skaičių, lytinį švietimą ir kontracepcijos prieinamumą yra viena iš prasčiausiai vertinamų Europos Sąjungos valstybių.
Medikai įspėja: paauglių nėštumai ir gimdymai yra rizikingesni, su daugiau komplikacijų. Paauglės dažniau turi įvairių rizikos veiksnių, gimdo prieš laiką ir vėliau susiduria su kur kas didesne socialinės atskirties rizika.
Santykiauja trečdalis vyresniųjų klasių moksleivių
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė daktarė Kristina Jarienė pasakojo, kad, apklausus beveik 10 tūkstančių Lietuvos 11-12 klasių moksleivių, paaiškėjo, jog beveik 34 proc. jų jau turi lytinius santykius.
„Berniukai yra aktyvesni ir turi daugiau lytinių partnerių. Berniukai, kurie santykiauja, turi 4 ir daugiau partnerių“, – pastebėjo medikė.
Apklausa parodė, kad kontracepciją dažniausiai naudoja tie, kurie apie tai ieško informacijos, kalba su tėvais ir gauna informacijos mokykloje. Tiesa, pakalbėjus su vaikus lytinio švietimo mokančiais visuomenės sveikatos specialistais, paaiškėjo, kad apie kontracepciją kalba tik apie pusė iš jų, apie lytinį gyvenimą irgi tik 50 proc.
„Paklausėme, kaip vaikai klausinėja apie tai, kas jiems yra svarbu. Iš visų specialistų, kurie moko vaikus, tik 3–4 proc. atsakė teisingai“, – pastebėjo dr. K.Jarienė.
Įtarimų sukėlė A.Verygos sprendimas
Tad ar efektyvi ir prieinama kontracepcija reikalinga Lietuvos merginoms ir jaunoms moterims? Toks klausimas ketvirtadienio rytą buvo iškeltas Seime.
Pasak diskusijos iniciatorės, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, temą iš dalies padiktavo pastarųjų savaičių įvykiai ir reakcijos į sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą įtraukti kontraceptinį preparatą į kompensuojamų vaistų sąrašą ir skirti jį 15-20 metų amžiaus merginoms ir moterims.
Primename, kad balandžio 21 dieną A.Verygos pasirašytu įsakymu, į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtrauktas paauglėms ir merginoms skirtas ilgalaikio poveikio kontraceptinis vaistinis preparatas „Levonorgestrel“ (kontraceptinė ilgalaikio poveikio sistema, dar žinoma kaip hormoninė spiralė).
Kompensuojamųjų vaistų sąraše šis vaistas priskirtas prie „būklių, sukeliančių grėsmę sveikatai“, apibrėžiant „skiriamas merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“.
Toks ekstrinio hormoninio preparato priskyrimas prie būtinosios pagalbos priemonių Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narei Vilijai Aleknaitei-Abramikienei sukėlė įtarimą, kad A.Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis galėjo būti veikiami suinteresuotų lobistinių organizacijų. Po šių abejonių A.Veryga antradienio rytą paskelbė stabdantis šį sprendimą.
V.Čmilytė-Nielsen neslėpė, kad toks ministro persigalvojimas ją nuliūdino: „Kelia didžiulį susirūpinimą tai, kad ministras pasiduoda tokiam spaudimui grupelės aktyvistų, kurie, prisidengdami morale, mėgina užblokuoti galimybę [apsisaugoti] lytiškai aktyvioms merginoms, stokojančioms lėšų kontracepcijai, ir stumia į ankstyvus nėštumus su visomis to pasekmėmis“.
Paaiškino, kodėl pasiūlė kompensuoti kontraceptinę priemonę
Preparatas „Levonorgestrel“ į kompensuojamų preparatų sąrašą įtrauktas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos iniciatyva.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narys daktaras Vytautas Klimas teigė, kad neplanuoti ir nepageidaujami nėštumai yra problema, aktuali visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje.
„Lietuvoje kasmet jaunos merginos pagimdo apie 1100–1300 naujagimių. 2015 metais penkiolikametės ir jaunesnės pagimdė 33 naujagimius, o 16–19 metų – 1111. 2016 metais penkiolikametės ir jaunesnės pagimdė 35, o 16–19 metų moterys – 987 naujagimius. Vėlesnių metų statistika dar nepaskelbta“, – pasidalijo statistika V.Klimas.
Anot daktaro, dėl paauglių nėštumo ir gimdymo kasmet atsiranda apie 1100–1200 potencialių pašalpų prašytojų.
„Neplanuotas nėštumas ir gimdymas kenkia didelę riziką paauglės ir jos naujagimio sveikatai, nes yra žymiai didesnė sunkių nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, didesnė priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinio gimdos uždegimo, neišnešiotumo, per mažo svorio, todėl silpnos sveikatos naujagimių gimimo rizika“, – įspėjo daktaras V.Klimas.
Mediko teigimu, kaimyninės išsivysčiusios šalys šią problemą sprendžia užtikrindamos, kad lytiškai aktyvioms paauglėms bei jaunoms merginoms būtų lengvai prieinamos saugios ir efektyvios šiuolaikinės kontracepcijos priemonės.
„Tiek pasaulinės, tiek Lietuvos kontracepcijos skyrimo rekomendacijos gimdinę sistemą su levonorgestreliu paauglėms rekomenduoja skirti, kaip pirmaeilį kontracepcijos pasirinkimą, nes tokia sistema yra labai saugi ir efektyvi“, – teigė daktaras V.Klimas, neabejojantis, kad šiuolaikinės efektyvios kontracepcijos priemonės turi būti lengvai prieinamos visų pirma toms, kurioms reikalingiausios.
Todėl esą tokios šalys, kaip Estija, Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, Italija, jaunimui kompensuoja šiuolaikines kontracepcijos priemones.
„Labai apsidžiaugėme, kai, Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) palaikė Akušerių ginekologų draugijos iniciatyvą ir ministras išleido įsakymą apie kontraceptinės gimdinės sistemos su levonorgestreliu kompensavimą 15–20 metų merginų kontracepcijai.
Tačiau ne visiems ta nauda akivaizdi. Atsirado įtakingų asmenų grupė, kuri tam pasipriešino ir ministras savo įsakymą atšaukė. Matyt, ir tie asmenys, ir ministras buvo vedami geriausių ketinimų. Tačiau geriausi ketinimai, nepaisant profesionalų nuomonės, ne visada reiškia laukiamus rezultatus“, – rėžė V.Klimas.
Rėmėsi keliais kriterijais
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja prof. dr. Žana Bumbulienė paaiškino, kodėl akušeriai ginekologai pirmenybę suteikė būtent „Levonorgestrel“ preparatui, pasiūlydami jį įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą.
Anot Ž.Bumblienės, visų pirma, tai yra pažangiausias ir saugiausias kontracepcijos metodas. Esą, paauglėms galima taikyti beveik visus kontracepcijos metodus, kaip ir kitoms reprodukcinio amžiaus moterims. Tačiau, norint užtikrinti būtent veiksmingiausią ir saugiausią metodą, svarbu vadovautis tam tikrais kriterijais.
Pirmasis kriterijus yra labai didelis kontraceptinis veiksmingumas.
„Kai kalbame apie intrauterininę sistemą su levonorgestreliu, kontraceptinis efektyvumas yra pats aukščiausias. Tokiu pasižymi dar tik poodinis implantas, bet mes jo Lietuvoje neturime“, – kalbėjo dr. Ž.Bumblienė.
Antrasis kriterijus – metodo teorinio ir praktinio vartojimo veiksmingumo sutapimas.
„Jeigu kalbame apie tabletes, realiame gyvenime jas galima užmiršti išgerti ir automatiškai grįžta vaisingumas bei atsiranda galimybė pastoti. Todėl per pirmus tablečių vartojimo metus yra tikimybė, kad 9 moterys iš tūkstančio pastos. Ir būtent paauglės pasižymi tuo, kad jų vartojimo reguliarumas niekada nėra idealus.
Taigi šiuo atveju, kadangi intrauterininė spiralė įvedama į gimdą, tai nepriklauso nuo vartotojo ir todėl sutampa metodo teorinis ir praktinis veiksmingumas“, – pastebėjo medikė.
Trečias kriterijus – trumpiausia ilgalaikio veiksmingumo metodo trukmė. Esą tai turi būti ilgalaikis metodas, bet, ne trunkantis 5–10 metų, o, šiuo atveju, 3 metus.
„Tai nereiškia, kad tuos 3 metus ir reikia vartoti. Jeigu mergina, kuri kreipėsi dėl kontracepcijos, norėtų po metų išimti spiralę, jokių problemų tame nematome ir ta spiralė išimama“, – aiškino Ž.Bumblienė.
Ketvirtas kriterijus yra metodo vietinis hormono poveikis.
„Kitaip sakant, nėra įtakos visam organizmui. Kai naudojame tabletes ar pleistrą, tuo metu vis tiek yra poveikis visam organizmui.
Kai kalbame apie gimdinę spiralę, kontraceptinis poveikis yra tik gimdos lygmenyje ir net neveikimas menstruacinis ciklas, daugeliu atveju gali įvykti ovuliacija“, – kalbėjo profesorė.
Atsižvelgė į pasaulines rekomendacijas
Anot Ž.Bumblienės, atsižvelgta ne tik į Lietuvos akušerių-ginekologų, bet ir kitų autoritetingų organizacijų, tokių, kaip Amerikos pediatrų akademija, Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija, Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas Didžiojoje Britanijoje, rekomendacijas.
„Visi jie pasisako, kad ilgalaikio veikimo grįžtamosios kontracepcijos metodai, kuriems priklauso ir gimdinė spiralė, yra veiksmingiausi ir pirmo pasirinkimo kontracepcijos metodai paaugliams“, – teigė Ž.Bumblienė.
Profesorė atkreipė dėmesį ir į farmoekonominę metodo naudą. Tai yra, ilgalaikės kontracepcijos priemonės yra žymiai ekonomiškesnės, palyginti su kitomis.
„Dar svarbu, kad po spiralės pašalinimo vaisingumas grįžta iš karto ir yra toks pats, kaip po barjerinės kontracepcijos ar tablečių naudojimo.
Visa tai įvertinus, Lietuvos akušerių ginekologų draugija ir pasiūlė intrauterininę spiralę su mažiausia levonorgestrelio doze, kaip galimybę kompensuoti paauglėms. Būtent ji skirta negimdžiusioms moterims.
Tame amžiuje dalis paauglių yra jau ir pagimdžiusios arba po nėštumo nutraukimo. Joms irgi galima siūlyti intrauterininę spiralę. Ir tai buvo galimybė joms nemokamai gauti pažangiausią ir saugiausią kontracepciją“, – teigė Ž.Bumblienė.
Lietuvoje – ženkliai daugiau nėščių nepilnamečių
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė sakė, kad Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pasiūlymas įtraukti „Levonorgestrel“ į kompensuojamų vaistų sąrašą nėra atsitiktinis.
„Lietuvoje vyraujant katalikiškoms konservatyvioms nuostatoms dėl žmogaus lytinio gyvenimo per Nepriklausomybės metus nebuvo priimta teisinių aktų dėl moterų reprodukcinės sveikatos ir kontracepcijos prieinamumo gerinimo. Sunkiai vyko mokslu grįstos informacijos apie kontracepciją sklaida ir lytinis ugdymas mokykloje.
Tai turėjo įtakos ženkliai didesniam nepilnamečių gimdymo skaičiui negu Vakarų Europos šalyse (kai kada jis viršydavo 5 kartus nei Vakarų Europoje), naujagimių žudymui ar vaikų nepriežiūros, palikimo atvejams, taip pat alkoholiu apsvaigusių nėščiųjų gimdymų protrūkiui šalyje“, – teigė E.Kuliešytė.
Anot E.Kuliešytės, Lietuva 2013, 2015, 2019 metais Europos barometro apklausose atsidūrė tarp blogiausiai charakterizuojamų šalių dėl riboto kontracepcijos prieinamumo, kontracepcijos kompensavimo mechanizmo nebuvimo.
„2020 metų balandžio 3 dieną SAM Vaistinių preparatų ir medicininių pagalbos priemonių kompensavimo komisija nutarė vaistą, būtent levonorgestrelio spiralę, kuri buvo rezervinių vaistų sąraše, kompensuoti. Šį sprendimą rėmė ir remia Lietuvos moterų, jaunimo ir žmogaus teises ginančios organizacijos, pažangioji visuomenės dalis, tačiau konservatyviai mąstantys parlamentarai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, kuriame pabrėžiamas privataus žmogaus gyvenimo neliečiamumas, sukėlė sąmyšį, teigdami, kad spiralės jaunoms merginoms kompensavimas būtų nepagrįstai pavojingas.
Šiuolaikinis mokslas ir mokslo tyrimai rodo, kad būtent levonorgestrelio kontraceptinė spiralė visomis savo charakteristikomis ir kaina labiausiai tinka ir geriausiai apsaugo nuo neplanuoto nėštumo lytiškai aktyviais merginas.
Be to, medikai niekada kontracepcijos neskiria be konsultavimo“, – pastebėjo E.Kuliešytė, priminusi, kad nepasiturinčios merginos jos įsigyti už pinigus negali, todėl esą reikia ją kompensuoti.
Blogais rodikliais lenkiame kitas katališkas šalis
Parlamentarė Dovilė Šakalienė, Seimo laikinosios grupės reprodukcinių teisių ir vystomojo bendradarbiavimo pirmininkė pastebėjo, kad Lietuva pagal nėščių paauglių skaičių lenkia net tokias katalikiškas šalis, kaip Italija (Lietuvoje yra tris kartus daugiau nėščių paauglių), Airija (Lietuvoje beveik dukart daugiau nėščių paauglių), Lenkija ir Malta.
D.Šakalienė sakė, kad pirmas kontraceptinių priemonių kompensavimo žingsnis pačiai pažeidžiamiausiai grupei – jaunoms merginoms ir moterims nuo 15 iki 20 metų, kurios turi didžiausią riziką ankstyvam nėštumui, – patvirtintas ne skubotai, kaip teigė nutarimo priešininkai, bet po daugiau nei dviejų metų intensyvaus bendradarbiavimo ir diskutavimo tarp moterų, jaunimo, medikų, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų.
„Bet dabar turime situaciją, kai ministras išsigąsta radikalių visiškai moterų ir merginų interesams prieštaraujančių asmenų grupelės ir žada atšaukti šį sprendimą, padarydamas didžiulį žingsnį atgal“, – teigė D.Šakalienė.
Anot parlamentarės, dėl to buvo inicijuotas kreipimasis, kurį per 12 val. pasirašė jau trijų parlamentinių partijų pirmininkai: Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė bei eilė Seimo narių ir nevyriausybinių organizacijų.
A.Veryga: stengsimės įsiklausyti į daugiau nuomonių
A.Veryga vėliau patikslino, kad sprendimas įtraukti hormonines spirales į kompensuojamų vaistų sąrašą, priimtas vadovaujantis vienos iš profesinių asociacijų siūlymu.
„Šiuo atveju tas sprendimas aplenkė politinį lygį ir tokios net diskusijos nebuvo kilę. Dabar, kai matom, kad tai vis tiktai sukėlė tam tikrų diskusijų ir norima papildomų paaiškinimų tiek dėl amžiaus grupės, tiek dėl kitų galimų klausimų, galbūt pašalinių reakcijų, bus užklausta platesnės nuomonės.
Dėl to tas sprendimas priimtas netraukti kol kas į kainyną ir tai reiškia, kad šita priemonė nebus šiuo metu kompensuojama, kol negausim tam tikro platesnio išaiškinimo. Nes tas išaiškinimas buvo tik vienos asocijuotos organizacijos.
Bet kiek man dabar tenka skaityti žinutes, yra ir tų pačių akušerių-ginekologų, kurie ir kitą nuomonę turi. Tai stengsimės įsiklausyti į daugiau nuomonių“, – žadėjo A.Veryga.
