Medikų organizacijų atstovai šią rekomendaciją vadina pertekliniu reikalavimu. Aurelijus Veryga sako, kad penktadalis iš visų sergančiųjų COVID-19 yra medikai. Tai, jo manymu, byloja apie nepakankamą naudojimąsi ar nemokėjimą naudotis apsaugos priemonėmis.
Medikų bendruomenei tokie ministerijos nurodymai atrodo galintys sumažinti sveikatos paslaugų prieinamumą.
Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų problema – kelių mėnesių eilė ir neaiškumas
„Rajonuose ir ne tik rajonuose yra didesnių ligoninių, kurių veikla labai sutriktų, jeigu negalima važinėti gydytojams, jeigu tai būtų tikrai šimtu procentų uždrausta. Mes gauname karantino metu 1/12 mokėjimo nuo sutartinės sumos.
Finansiškai tai nėra kažkoks baubas labai didžiulis. Bet aš kalbu apie žmones, apie pacientus, kurie laukia jau beveik du mėnesius. Jie serga kitomis ligomis, kaip jiems elgtis? Jie tikrai nesugužės į tas centrines ligonines ir jie tikrai nesugebės paimti visų tų srautų. Mes kalbėkime apie visuomenės sveikatą, apie jos ligas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Rajonų ligoninių asociacijos vadovas nežino, kaip reikės užtikrinti ministerijos rekomenduojamą ciklinį medikų darbą regioninėse šalies ligoninėse, kuriose daugiau nei pusę specialistų sudaro atvykstantys medikai. Jie periferijoje pacientus dažniausiai konsultuoja kartą per savaitę.
Suprastėjusiu sveikatos paslaugų prieinamumu skundžiasi ir pacientų organizacijos. Daugybė lėtinėmis ligomis sergančių žmonių kantriai laukia karantino pabaigos, bijodami lankytis gydymo įstaigose.
„Vienas iš simptomų yra regos pablogėjimas. Tai nėra tokia rimta būklė, kad guldyti į ligoninę, ypač jei pas žmogų būna rimtesnių pablogėjimų.
Būna gydytojai sako: eikit pas okulistą, o paskui su jo atsakymu galite kreiptis. Čia yra kita problema, netgi patekti pas gydytoją oftalmologą dar sunkesnis kelias negu pas savo gydantį gydytoją neurologą.
Maža to, kad reikalingas siuntimas, tai dar eilės kelių mėnesių bėgyje, o dabar neaiškų aplamai kur kreiptis. Alternatyva buvo visai nebloga ir dažnai pacientai kreipdavosi į privačią įstaigą pas gydytoją oftalmologą. Šiuo metu belieka stebėti ir kreiptis į gydytoją, kai jau visai blogai“, – sakė Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė Ana Staševičienė.
Sveikatos apsaugos ministro pasirašytas sprendimas iššaukė aršią diskusiją trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komitete. Dalis komiteto narių bei nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavę medikų atstovai tikino, kad tvarka yra neaiški ir nelogiška.
Medikų organizacijų atstovai įsitikinę – tai eilinis bandymas riboti medikų migraciją po gydymo įstaigas. Privačiai dirbantys medikai šiuo metu daugiausia konsultuoja nuotoliniu būdu, tad toks ribojimas dirbti keliose įstaigose, jų manymu, netenka prasmės.
„Jeigu valstybinėje ir privačioje laikytųsi visų saugos priemonių – dezinfekcija, asmens saugos visos tos priemonės, nemanau, kad tai padidintų riziką užsikrėtimo, to kryžminio užsikrėtimo. Nes man atrodo, kad tas pats gydytojas išėjęs ar parduotuvėje, ar kažkur viešoje vietoje, mažiau turi apsaugos priemonių negu gydymo įstaigoje“, – teigė privačios klinikos šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė.
Susiję straipsniai
A.Veryga ir anksčiau yra siūlęs, kad medikai dirbtų tik vienoje gydymo įstaigoje, siekiant taip sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Nesulaukęs medikų organizacijų pritarimo, jis tuomet įpareigojo medikus deklaruoti, kur jie dirba.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.