Vienoje Lietuvos ligoninėje – tragiška padėtis: mirė trečdalis užsikrėtusių COVID-19 pacientų

Tačiau, pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kada baigsis karantinas – vis dar neaišku.

Paklaustas, kada galime tikėtis karantino pabaigos, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga patikino, kad atsakymo jis neturi, nes situacija yra labai dinamiška.

„Deja, bet negalėsiu aiškiai atsakyti. Todėl, kad jūs turbūt matote, kiek dinamiška yra pati situacija. Šalys priiminėja tikrai skirtingus sprendimus, labai atidžiai stebėdamos, kas vyksta šalies viduje.

Pats karantinas yra reikalingas, norint taikyti tam tikras priemones, kurių nebūtų galima taikyti, nesant karantinui. Kada toks sprendimas bus priimtas, galėsime pasakyti, kai Vyriausybė apsispręs, aptarusi visas rizikas. Nei termino, nei tiksliau – vieno kriterijaus negalėčiau pasakyti“, – tikino A.Veryga.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė pasakojo, kad sekmadienį iš šešių patvirtintų atvejų 4 patvirtinti Kaune, 2 Vilniuje.

Kaune du patvirtinti atvejai susiję su Vilniaus miesto klinikine ligonine (VMKL), du atvejai – Kauno klinikinės ligoninės darbuotojams. Tai – pirmieji šioje ligoninėje registruoti atvejai. Šie asmenys dirba Reanimacijos skyriuje.

„Šiuo metu NVSC specialistai vykdo šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimą“, – kalbėjo G.Megelinskienė.

Negęsta židinys ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Vienas iš dviejų sekmadienį patvirtintų atvejų yra susirgusio VMKL darbuotojo artimas asmuo. Kitas atvejis nesusijęs su židiniais.

VMKL susiklostė ypatinga situacija. Šiuo metu čia patvirtinti jau 36 COVID-19 atvejai: penkiolikai darbuotojų ir 21 pacientui. Visi jie – iš Vidaus ligų ir Intensyvios terapijos skyrių.

Vien per savaitgalį patvirtinti penki nauji atvejai šioje ligoninėje.

„Norėčiau priminti, kad ketvirtadienį NVSC raštu teikė nurodymą VMKL, kad kuo skubiau būtų ištirti visi darbuotojai, kadangi kol kas turime rezultatus tik iš dviejų skyrių“, – pastebėjo G.Megelinskienė.

Specialistė pastebėjo ir kitą liūdną faktą: šioje ligoninėje mirė jau 7 asmenys. Tai sudaro net apie 33 proc. susirgusiųjų. „Mirė Vidaus ligų skyriuje hospitalizuoti pacientai. Visi asmenys mirė Santaros klinikose“, – patikslino G.Megelinskienė.

Registruoti dar 9 kiti su šiuo židiniu susiję atvejai.

Kaip ir buvo žadėta, NVSC dėl situacijos VMKL išsiuntė raštus Valstybinei darbo inspekcijai, Akreditavimo tarnybai, taip pat rengiamas raštas Generalinei prokuratūrai, kuris bus išsiųstas šį pirmadienį.

Taip pat NVSC praėjusią savaitę atliko kai kurių minėtosios ligoninės darbuotojų apklausą telefonu. Pagrindiniai klausimai buvo susiję su asmeninių apsaugos priemonių naudojimu ir infekcijų kontrolės reikalavimų užtikrinimu.

„Pirminiais rezultatais, kol kas apibendrintų neturime, bet kai kurie darbuotojai teigė, kad dirba keliuose skyriuose, nėra pastovumo. Gauti atsakymai, kad sudaromos pamainos su per dideliu personalo skaičiumi, kai kuriose skyrių patalpose susirenka per daug personalo.

Nurodoma, kad pietų metu gali atsirasti rizika, nedėvimos asmeninės apsaugos priemonės ir neišlaikomi atstumai. Taip pat darbuotojai nurodė, kad jaučia spaudimą, baimę ir nežinią. Bet tai, kaip minėjau, yra pirminiai rezultatai ir buvo apklausti tik kai kurie darbuotojai“, – patikslino G.Megelinskienė.

G.Megelinskienė, paklausta, ar Kauno klinikinę ligoninę, kurioje nustatyti 2 koronaviruso atvejai darbuotojams, jau galima laikyti naujuoju COVID-19 židiniu, sakė: „Kol kas dar ankstoka sakyti, kad tai yra židinys. NVSC specialistai jau dirba šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, aiškinasi atvejų atsiradimo aplinkybes.

Kol kas dar nežinome, kiek buvo sąlytį turėjusių asmenų ir, kada žmonės paskutinį kartą buvo darbe.

Reikia išsiaiškinti daug aplinkybių, kad galėtume daryti išvadas, ar atvejai galėtų išplisti, ar ne. Šiuo metu tas vertinimas dar vykdomas ir manau, kad rytoj galėtume pateikti daugiau duomenų“.

Specialistė patarė nesistebėti ir dėl to, kad dar du atvejai Kaune susiję su VMKL židiniu.

„Tokie dalykai gali būti. Klaidos čia nėra, kadangi asmenys bendrauja, susitinka. Kuo labiau švelninamos karantino sąlygos, tuo realiau, kad žmonės susitiks ir tokie židiniai išsiplės. Vien Vilniuje yra devyni atvejai susiję su VMKL, kurie nėra klinikinės ligoninės darbuotojai ar pacientai.

Išplisti atvejai gali, ypatingai, jeigu asmenys nejaučia jokių simptomų. Jie susitinka su giminėmis, draugais ir užsikrėtimas gali įvykti tokiu būdu“, – paaiškino specialistė.

Antavilių pensionate, anot G.Megelinskienės, koronavirusu susirgo 40 asmenų: 14 darbuotojų ir 26 pacientai. Du pacientai mirė. O vienas asmuo pasveiko.

„Šeštadienį buvo gauta informacija apie keturis pacientus, tai yra didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, kuriems nustatytas teigiamas laboratorinio tyrimo rezultatas“, – padėtį Antaviliuose aptartė ji.

Nurodyta, kad į pensionatą negali būti priimami nauji gyventojai, pašalinių asmenų įėjimas į skyrių, kuriame guli koronavirusu sergantys asmenys, draudžiamas, o kartu iki trečiadienio numatyta ištirti visus pensionato darbuotojus.

Pirmadienį buvo aptarta ir situacija „Klaipėdos hospise“, kuris balandžio mėnesį buvo tapęs rimtu ir didelį nerimą kėlusiu viruso židiniu.

„Norėčiau apžvelgti situaciją „Klaipėdos hospise“, tai yra „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre“. Iš viso registruota 19 pasveikusių pacientų. 10 dar gydoma. Iš viso COVID-19 buvo nustatytas 33 pacientams. Trys asmenys mirė“, – sakė G.Megelinskienė.

Praėjusią savaitę koronavirusas buvo nustatytas dviems Vilniaus Žirmūnų rajone esančios „Rimi“ parduotuvės darbuotojams. NVSC duomenimis, kol kas išsityrė tik du šios parduotuvės darbuotojai ir abiejų rezultatas buvo teigiamas, todėl dabar bus tiriami visi darbuotojai.

„Darbuotojai dirba ceche, tiesioginio kontakto su parduotuvės lankytojais – neturi. <..> Atsižvelgiant į objekto riziką, NVSC teikia nurodymus atlikti visų darbuotojų ištyrimą ir pakartoti tyrimą praėjus ne mažiau kaip septynioms dienoms po pirmojo tyrimo atlikimo“,– teigė NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja G.Megelinskienė.

Nustatyti 33 sąlytį galimai turėję asmenys, o 15 iš jų jau yra izoliuoti.

Darbuotojai, praėjus nemažiau nei spetynioms dienoms po ištyrimo dėl koronaviruso, turės būti tiriami pakartotinai. 

Pastaruoju metu pranešta apie koronaviruso atvejus dviejuose bendrabučiuose Vilnioje V.Grybo g. 33 ir Pergalės g. 15, Naujojoje Vilnioje.

V.Grybo gatvės bendrabutyje, kuriame gyvena nemažai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kol kas tebėra patvirtini du COVID-19 atvejai. Naujų atvejų nenustatyta, net ištyrus visus gyventojus.

Vis tik G.Megelinskienė atkreipė dėmesį: maksimalus inkubacinis periodas čia dar nepraėjęs, todėl rizika išlieka.

Pergalės gatvės bendrabutyje per savaitgalį nustatyti dar du nauji atvejai. Dabar iš viso čia yra 4 patvirtinti COVID-19 ligos atvejai.

„Du nauji atvejai NVSC buvo prieš tai identifikuoti, kaip didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, kuriems vėliau ir išsivystė simptomai.

Tačiau dėl Pergalės gatvės gyventojų ištyrimo viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip V.Grybo gatvėje. Dėl to gali būti ir neišaiškintų atvejų“, – sakė G.Megelinskienė.

Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos administracijos viršininkas, Lietuvos kariuomenės atstovas SAM Ekstremalių situacijų operacijų centre, atsakingas už logistiką, Aurimas Guščius tikino, kad ruošdamasi galimai antrai koronaviruso bangai valstybė apsaugos priemonių neturėtų pritrūkti.

„Mažėjantis užsikrėtimų koronavirusu skaičius nėra pretekstas atsipalaiduoti. Šiuo metu iš Kinijos yra atvykę daugiau negu 32 mln. pozicijų įvairių apsaugos priemonių iš 35 mln. Sutartis buvo pasirašyta dar kovo mėnesį. Planuojame, kad paskutinės apsaugos priemonių pozicijos atvyks iki šio mėnesio galo. Siekiant tinkamai pasiruošti antrajai koronaviruso bangai valstybės tikslas yra sukaupti ne mažesnį kaip trijų mėnesių apsaugos priemonių atsargų rezervą.

Trijų mėnesių rezervas bus išskirstytas po sveikatos priežiūros įstaigas, savivaldybes ir valstybės rezervą. Visos šalie gydymo įstaigos įpareigotos nuo birželio 1 d. pačios rūpintis apsaugos priemonių įsigijimu, jų sandėliavimu ir paskirstymu.

Darbuotojų saugumas bus jų prerogatyva, kaip buvo prieš pandemijos pradžią. Džiaugiamės, kad šiuo metu visos gydymo įstaigos ir greitosios pagalbos stotys yra sukaupusios didesnį nei vieno mėnesio asmens apsaugos priemonių rezervą“, – kalbėjo A.Guščius.

Pirmadienį buvo pranešta, kad mobiliuose punktuose bus įvestos maksimalios ėminių kvotos per parą tyrimams dėl koronaviruso. Tai įsigalios trečiadienį. Sveikatos apsaugos ministras pirmadienį taip pat pranešė, kokiems asmenims, įvedus kvotas, bus teikiamas prioritetas.

„Pirmoji naujiena yra susijusi su tyrimais mobiliuosiuose punktuose. Yra išaiškinti ir sudėlioti prioritetai, kas pirmiausia turėtų būti tiriami mobiliuose punktuose. Prioritetas yra teikiamas asmenims, kurie turi bent vieną ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomą, ir tiems asmenims, kurie gydėsi namuose ir kuriems reikia patvirtinti pasveikimą.

Taip pat asmenys, kuriems reikia stacionarinio gydymo ir reikia vykti į ligoninę, turint gydytojo siuntimą. Šiems asmenims yra teikiamas prioritetas. Visiems kitiems yra sudėliota tam tikra proporcija tyrimų. Kiekvienam miestui, kuriame veikia mobilusis punktas yra duotas tam tikras skaičius mėginių, kuris gali būti paimamas per parą“, – detalizavo A.Veryga.

Įvesti kvotas, A.Verygos teigimu, paskatino tai, kad mobilūs punktai praėjusią savaitę sulaukė masinio profilaktiškai išsitirti norinčių asmenų skaičiaus.

„Susidūrėme su praktine problema, kai į karštąją liniją skambina ir registruojasi tie, kuriems galima. Viena grupė labai aktyviai skambinosi, paskui skambinosi ir atšaukinėjo.“, – sakė A.Veryga.

Pastaruoju metu ypatingai daug susirgimų COVID-19 liga nustatoma kaimyninėje Baltarusijoje ir Ukrainoje. Pirmadienį pranešta, kad Baltarusijoje registruoti jau 30 tūkst. 572 COVID-19 atvejai. Vien per pastarąją parą registruoti 922 atvejai. Nerimą kelia ir padėtis Ukrainoje, kur per praėjusią parą nustatyti 325 nauji susirgimo atvejai.

A.Veryga sakė, kad šiuos atvejus stebi ir yra padaryta viskas, kad užkratas iš šių šalių Lietuvos nepasiektų.

„Kol kas esame susitarę su savo kaimynėmis: Latvija, Lenkija ir Estija dėl tam tikro švelnesnio režimo, o visur kitur galioja tikrai pakankamai griežtos sąlygos ir būtinybė izoliuotis 14 dienų ir tikrai tas judėjimas yra labai minimalus. Tai kol kas, manau, savo tokiu režimu pakankamai efektyviai saugomės ir apsisaugojame nuo galimybės išplisti ligai iš šių šalių“, – sakė jis.