Koronavirusas Lietuvoje: pasveikusių užfiksuota keturiskart daugiau nei užsikrėtusių

Didžiausi koronaviruso židiniai šiuo metu rusena Vilniaus ir Kauno apskrityse. Visi jie susiję su sveikatos priežiūros įstaigomis.

Taip ketvirtadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Didžiausią nerimą specialistams kelia Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, taip pat Santaros klinikos. Ketvirtadienį pranešta ir apie COVID-19 liga užsikrėtusią Kauno klinikinės ligoninės slaugytoją.

Kodėl Santaros klinikose, kur naudojamos aukščiausio lygio apsaugos priemonės, įsiplieskė koronaviruso židinys – paslaptis ir patiems epidemiologams.

„Įvertinę šią ligoninę praktiškai neturėjome pastabų viskas organizuota be galo profesionaliai: personalas dirba tik komandomis, ligonių srautai absoliučiai atskirti, infekcijų kontrolės priemonių laikomasi aukščiausiame lygmenyje, bet kažkas įvyko.

Kas įvyko, aiškinasi ir vietiniai infekcijų kontrolės, ir mūsų specialistai.

Visiškai teorinis pamąstymas galėtų būti, kad, kokioje įtampoje besi, kažkuriuo metu galbūt šiek tiek atsipalaiduoji – ta įtampa negali trukti iki galo. Tai gali būti, [kad įvyko] menkiausias neapsižiūrėjimas ir infekcija paplito. Mano nuomonė tokia, nes realiai vizualių pažeidimų nėra“, – pastebėjo R.Lingienė.

Iš viso COVID-19 infekcija susirgo 21 Santaros klinikų darbuotojas ir pacientas. Su šiuo židiniu susiję ir dar devyni susirgimai už jo ribų.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje su židiniu susiję 30 atvejų už ligoninės ribų. Iš viso registruoti 43 atvejai.

Šią savaitę daug kalbama ir apie karantino sušvelninimą.

Premjeras Saulius Skvernelis, sulaukęs opozicijos ir verslo atstovų kritikos dėl karantino pratęsinėjimo, nors COVID-19 atvejų Lietuvoje mažėja, ketvirtadienį pareiškė, kad karantiną galima pabaigti nors ir šiandien, tačiau grąžinus gyvenimą į įprastas vėžes, greičiausiai lauktų naujas koronaviruso protrūkis.

Reikalaujantys karantiną baigti socialdemokratai pranešė dėl to rinksiantys parašus.

Premjeras taip pat sakė, kad, kilus antrai COVID-19 bangai, tokių griežtų ekonomikos suvaržymo priemonių, kokios buvo pritaikytos įvedus karantiną kovo mėnesį, visoje šalyje taikyti neplanuojama, būtų dirbama su atskirais viruso židiniais.

Kita aktuali šios savaitės tema – valstybės sienų atvėrimas. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas ketvirtadienį pranešė, kad nuo gegužės 15-osios į Latviją ir Estiją iš kitų šalių kasdien atvyksta po daugiau kaip šimtą lietuvių, o Baltijos šalių gyventojai labai aktyviai naudojasi galimybe keliauti po šias šalis.

Tačiau Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė perspėjo, kad visiems žmonėms, kurie per Baltijos kaimynes į Lietuvą grįžta iš kitų šalių, būtina 14 dienų izoliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai pranešė, jog nuo birželio leidus į Lietuvą atvykti iš Europos šalių, kur per dvi savaites sergamumas COVID-19 neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, atvyksiantiems iš šalių, kur sergamumas bus didesnis, vis dar reikės saviizoliuotis 14 dienų.

Taip pat pranešta, kad nors Lietuvos-Latvijos sieną bus galima kirsti be apribojimų – čia nebelieka patikros punktų, kertantieji sieną su Lenkija vis dar bus tikrinami. Tiesa, važiuojantiems į Lenkiją darbo, mokslo ar verslo reikalais, grįžus nebus privaloma 14 dienų izoliacija.

Įvažiavimas į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos, kur epidemiologinė situacija prasta, vis dar griežtai ribojamas.