„Lietuvos rytui“ atsiųsta nuotrauka, kurioje matyti Respublikinės Šiaulių ligoninės vidinis dokumentas, kuriame nurodoma, kad pacientus ambulatorinių kompiuterinės tomografijos tyrimų medikai turės siųsti į savo įstaigą.
Įstatyme nurodyta, kad pacientai turi turėti teisę pasirinkti iš trijų gydymo įstaigų, jei toje, kurioje išduodamas siuntimas, tenka laukti ilgiau nei mėnesį. Tai reiškia, kad toks vidinis įsakymas galbūt pažeistų pacientų teisę rinktis.
Pacientų atstovai tikina, jog jei gydytojas duoda tik uždarą siuntimą, galima sakyti, kad ribojamas prieinamumas, mažinama konkurencija ir kartu paslaugos kokybė.
Pacientai informuojami
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika teigė, kad pacientai apie galimybę pasirinkti yra informuojami, o paslaugų netenka laukti ilgai.
„Jei pacientas kreipiasi į mūsų įstaigą gydytojo specialisto konsultacijos, natūralu, jog tolesnius paciento tyrimus, reikiamas kitų gydytojų specialistų konsultacijas siūlome savo gydymo įstaigoje, kurioje paslaugos bus suteiktos kokybiškai ir laiku.
Ligoninėje siekiama, jog pacientas kuo daugiau jam reikalingų paslaugų gautų per vieną apsilankymą, todėl įvairius tyrimus stengiamės atlikti tą pačią dieną. Antri metai ligoninėje sėkmingai veikia žaliųjų koridorių sistema, kai pirmą kartą pagrįstai įtariant onkologinę ligą pacientai konsultuojami ir jiems reikalingi tyrimai atliekami per 1–2 savaites. Atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimus tyrimo vaizdai iš karto įkeliami į ligoninės elektroninę sveikatos istorijos sistemą (ESIS), todėl siunčiantis gydytojas specialistas gali pats juos peržiūrėti.
Ligoninėje pacientai informuojami, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jie gali rinktis kitas pageidaujamas gydymo įstaigas. Tuomet ligoninės gydytojai specialistai pateikia elektroninius siuntimus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBIIS)“, – teigė jis.
Finansinis interesas
Lietuvos bendrosios praktikos ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas, paklaustas, ar jam girdėtos panašios situacijos, kai esama nurodymo siųsti pacientus tik į savo gydymo įstaigas, aiškino, kad įstaigos suinteresuotos finansiškai.
„Pacientas gali pasirinkti, kokioje įstaigoje, kurioje mažiausios eilės, gaus konsultacijas ar tyrimus, tačiau antrinio lygio įstaigos suinteresuotos, kad tos konsultacijos būtų atliktos tos įstaigos pacientams. Iš kitur atėję pacientai – kaip ir pašaliniai, tad natūralu, kad prioritetas yra saviems. Niekas nenori, kad pacientai išsirašytų.
Kiekviena poliklinika stengiasi, kad būtų maksimalus skaičius konsultantų ir kad pacientai būtų patenkinti. Įstaigos gauna pinigus už prirašytus pacientus, antrinio lygio – už konsultacijas. Kiekviena įstaiga suinteresuota, kad kiek įmanoma daugiau konsultacijų būtų atliekama jų pacientams jų įstaigoje. Jos finansiškai suinteresuotos, kad pacientai lauktų trumpiau“, – aiškino prof. habil. dr. J.Kalibatas.
Siuntimas gali būti ir nepildomas?
Paklausus, kaip sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vertina tokią situaciją, paties ministro nuomonės sužinoti nepavyko, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė atsakė, kad gydytojas, išduodamas siuntimą, turi informuoti pacientą, kur tokios paslaugos teikiamos. Turėtų būti nurodytos bent trys įstaigos, iš kurių pacientas galėtų rinktis.
„Tai reiškia, kad pats pacientas turi teisę laisvai apsispręsti, kurioje gydymo įstaigoje pageidauja gauti siuntime nurodytas paslaugas. Jis gali pasirinkti ir gydytojo rekomenduotą, ir bet kurią kitą įstaigą. Tuo atveju, jei pacientas pasirenka reikiamas paslaugas gauti toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba siunčiantysis gydytojas, siuntimas (forma Nr.027/a) gali būti nepildomas, bet padaromas įrašas vadinamojoje sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Paprastai tariant, tokiu atveju pasitelkiamos vidinės gydymo įstaigų informacinės sistemos pacientams siųsti atlikti procedūrų, tyrimų į kitus padalinius“, – aiškino ji.
Pažeidžia 3 pacientų teises
Tačiau Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas aiškino, kad dėl panašių vidinių tvarkos pakeitimų pacientų skundai tampa nebe pavieniai, o sisteminiai.
„Sakyčiau, kad didžiosios gydymo įstaigos situacija piktnaudžiauja. Natūralu, kad taip pažeidžiama paciento teisė rinktis. Pokarantininiu laikotarpiu išskirčiau tris atskiras problemas, kaip įstaigos pažeidžia pacientų teises.
Įstaigos privalo suteikti paslaugas pagal įstatyme numatytus terminus. Mūsų atlikta apklausa parodo, kad tie terminai yra daug ilgesni, negu numatoma įstatyme. Jei kalbame apie konsultacijas ar bendruosius tyrimus, diagnostikos procedūras, terminas, per kurį turėtų būti suteikiamos paslaugos, turėtų būti mėnuo, o dabar matome, kad jis – nuo 4 iki 6 mėnesių.
Kai kalbame apie šiuos terminus, įstaigos vis tiek turėtų suteikti galimybę pacientams užsiregistruoti, kad tą paslaugą gautų. 40–50 proc. pacientų karantino laikotarpiu net nebuvo registruojami. Taip vėlgi pažeidžiamas įstatymas.
Jei įstaiga negali suteikti paslaugos laiku, ji turėtų nurodyti tris įstaigas, kuriose pacientas galėtų ją gauti. Kai yra nuostata, kad registruoju nežinia kokiam laikui ir neduodu teisės rinktis, laukti tenka iki pusmečio, o pacientas paslaugą kitur galėtų gauti kad ir per mėnesį, ribojama teisė rinktis“, – aiškino jis.
Pacientų atstovas teigė matantis, kad problema po karantino tapo kur kas didesnė.
„Įstaigos sąmoningai nori užsidirbti ir atidirbti už mėnesius, praleistus per karantiną. Tikrai šioje vietoje įstaigos, kurios taip elgiasi, pirmoje vietoje mato ne pacientą. Apie tai būtina kalbėti. Pacientas sveikatos sistemoje jaučiasi kaip labirinte, ne visi žino savo teises. Pacientai kodų patys neskiria – ar 025 formos vidiniam siuntimui, ar 027 išoriniam. Tačiau jie turėtų suprasti, kad turi teisę su siuntimu eiti į kitą gydymo įstaigą, jei paslaugos negauna per įstatyme nurodytą laiką ir nurodoma laukti kelis mėnesius, ir apie situaciją turėtų pranešti. Nepatogu skųstis, tačiau tai svarbu.
Yra dar viena galimybė, jei su siuntimu nuėjus į kitą įstaigą paaiškėja, kad jis negalioja, – galima susimokėti už paslaugą, o tada kreiptis su čekiu į Ligonių kasą, kad ji išsiaiškintų, ar iš tiesų pacientui reikėjo mokėti, kodėl įstaiga išrašė tokį siuntimą. Nustačius, kad buvo pažeistos paciento teisės, pinigai būtų grąžinami.
Deja, matome, kad šiuo atveju našta perkeliama pacientui. Kai kas elgiasi neteisėtai, o pacientai turi minti biurokratinius slenksčius“, – apgailestavo Š.Narbutas.
Sunkumų pacientams gali kilti ir todėl, kad ne visi siuntimai atsiduria E. sveikatos sistemoje. POLA dar praėjusiais metais atliktoje šios sistemos analizėje nurodė, kad nors E. sveikatos sistema yra sukurta ir veikia nuo 2015 m., vis dar pasigendama veikiančių funkcionalumų, ne visos gydymo įstaigos yra prisijungusios prie E.sveikatos sistemos ar nėra prisijungusios visa apimtimi. Taigi įstatymų leidėjų sukurti teisės aktai, įpareigojantys jungtis prie E.sveikatos sistemos, vis dar faktiškai neveikia.
Andrejus Rudanovas
Medicinos ir farmacijos teisės ekspertas
„Klausimų apie vadinamuosius vidinius siuntimus kyla jau ne pirmą kartą. Ir dažniausiai jų kyla tuomet, kai konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje pradedamos skaičiuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. Atsakymas į klausimą – ar gydymo įstaiga, valdydama PSDF biudžeto lėšas, galėtų koreguoti pacientų srautus ir apsiriboti tik vidiniais siuntimais – pateikiamas galiojančiuose teisės aktuose. Net nereikia gilios teisinės analizės, o tik nuosekliai ir atsakingai šiuos teisės aktus taikyti.
Siuntimą pacientui išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, kai siunčia pacientą pasikonsultuoti su kitu gydytoju dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, siūlomų, numatomų atlikti tyrimų, taip pat gydymo taktikos parinkimo ar darbingumo įvertinimo. Arba atlikti tam tikrus tyrimus.
Siuntimo išdavimas, apsilankymas pas gydytoją specialistą ar tyrimų atlikimas pagal šį siuntimą yra neatsiejama kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos dalis.
Įstatymas teigia, kad kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugos būtina, kad jos būtų prieinamos, teikiamos laiku, atsižvelgiant į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius juos tenkinant ar viršijant.
Išduodant siuntimą pacientas turi būti informuojamas apie ne mažiau kaip 3 gydymo įstaigas, kuriose pacientas gali gauti siuntime nurodytas paslaugas.
Reikalavimas informuoti pacientą apie ne mažiau kaip 3 gydymo įstaigas užtikrina įstatyminę paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą. Nei sveikatos apsaugos ministro įsakymai, nei gydymo įstaigų vadovų įsakymai ar vidinės tvarkos negalėtų apriboti šios paciento teisės.
Atitinkamai pacientui siuntimas turi būti išduodamas tokia forma, kokią gali priimti gydymo įstaiga, į kurią pacientas nutarė kreiptis.
Tuo atveju, jeigu pacientas nėra informuojamas apie tris gydymo įstaigas, į kurias gali kreiptis su siuntimu, manytina, kad gydytojas neinformavo paciento apie galimą įstaigų pasirinkimą.“
Aira Mečėjienė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė
„Jūsų nurodytu atveju yra aktualus tinkamas paciento informavimas apie pasirinkimo galimybę ir jo sprendimo patvirtinimas. Visais atvejais, jeigu pacientas mano, kad pažeistos jo teisės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą.“
