Kol kas oficialiai nepatvirtintais duomenimis, COVID-19 liga buvo nustatyta ir Vilkpėdės lopšelio-darželio auklėtiniui. Apie tai pirmadienį paskelbė naujienų portalas tv3.lt.
Nerimą kelia ir artėjantys nauji mokslo metai. Ar vaikams sugrįžus į mokyklas nebus taip, kad smogs antroji COVID-19 banga?
Seniai pastebėta, kad vaikai dažniausiai serga lengvesne koronaviruso forma. Ar tai reiškia, kad jie rečiau perduoda šią infekciją kitiems? Paaiškėjo, kad ne.
Ž. Pinskuvienė apie koronaviruso plitimą Širvintose: skaudžiausia, kad tai susiję su vaikais
Kaip parodė didžiulis Pietų Korėjoje atliktas kone 65 tūkst. žmonių apėmęs tyrimas, jaunesni nei 10 metų vaikai gerokai rečiau nei suaugusieji kitus užkrečia koronaviursu, vis tik rizika nėra nulinė.
O vaikai nuo 10 iki 19 metų gali skleisti virusą taip pat lengvai, kaip ir suaugusieji. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) interneto puslapyje.
Specialistai įspėjo, kad tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog vaikams grįžus į mokyklas padaugės infekcijos židinių, apimančių įvairaus amžiaus vaikus.
„Buvo manoma, jog vaikai neužsikrečia arba užsikrečia ne taip, kaip suaugusieji, taigi jie yra tarsi kokiame burbule“, – sakė Minesotos universiteto (JAV) infekcinių ligų ekspertas Michaelas Osterholmas.
Daktaras M.Osterholmas įspėjo: „Virusas bus perduotas. Dabar turime tai pripažinti ir įtraukti tai į savo planus“.
Keletas Europoje ir Azijoje atliktų tyrimų leido daryti prielaidą, kad maži vaikai mažiau linkę užsikrėsti koronavirusu ir tapti jo nešiotojais. Tačiau, kaip sakė JAV esančio Harvardo pasaulinės sveikatos instituto vadovas daktaras Ashishas Jha, dauguma šių tyrimų buvo mažos apimties ir turėjo trūkumų.
Naujausias tyrimas, anot dr. A.Jha, yra „labai kruopščiai padarytas. Jis yra sistematizuotas ir apžvelgia labai didelę visuomenės grupę. Tai yra vienas geriausių tyrimų šia tema“.
Kiti specialistai taip pat gyrė šios analizės mastą ir tikslumą.
Pietų Korėjos mokslininkai identifikavo 5 tūkst. 706 asmenis, kurie pirmieji iš savo namiškių pranešė pajutę COVID-19 simptomus sausio 20 – kovo 27 dienomis. Tuo metu šalyje mokyklos buvo uždarytos.
Tada tyrėjai atsekė 59 tūkst. 73 su jais kontaktavusius asmenis. Ekspertai surinko duomenis apie kiekvieno paciento namiškių, nesvarbu, ar jautė ligos simptomus, ar ne, turėtus kontaktus su kitais. Tačiau tyrė tik tuos už šeimos ribų esančius kontaktinius asmenis, kuriems simptomai pasireiškė.
Pirmasis asmuo namuose, kuriam pasireiškė simptomai, nebūtinai yra pirmasis užkrėstas žmogus, rašo „The New York Times“. Tyrėjai pripažino šią kliūtį, galinčią sutrukdyti atsekti, nuo kurio asmens persidavė liga.
Kadangi vaikams rečiau nei suaugusiesiems pasireiškia koronaviruso simptomai, tyrimo metu galėjo būti ir nepakankamai įvertintas mažamečių, kurie pradėjo viruso perdavimo savo namiškiams grandinę, kiekis.
Nepaisant šių kliūčių, tyrimo rezultatai laikomi reikšmingais.
Paaiškėjo, kad jaunesni nei 10 metų vaikai virusą perduoda kitiems apytiksliai perpus rečiau nei suaugusieji, kas atitiko ankstesnių tyrimų rezultatus.
Taip gali būti todėl, kad jaunesni vaikai paprastai iškvepia mažiau oro, taigi – mažiau virusu užkrėsto oro, arba todėl, kad jie iškvepia tą orą žemesniame lygyje, tad suaugusiems jo sunkiau įkvėpti.
Bet netgi tokiu atveju, naujų užsikrėtimų, kuriuos paskleidžia vaikai, kiekis gali padidėti, jiems sugrįžus į mokyklas, įspėjo tyrimo autoriai.
„Vaikams grįžus į mokyklas, gali padidėti sergamumas. Tai gali padėti COVID-19 pasklisti visuomenėje“, – rašė tyrimo autoriai.
Kituose tyrimuose taip pat daryta prielaida, kad išaugęs moksleivių kontaktų skaičius, kai jie nemažą dienos dalį bendraus su būriu kitų, gali pakeisti situaciją, kad vaikai mažiau rizikuoja užkrėsti kitus.
Tyrėjai atsekė tik susirgusių vaikų kontaktus. Taigi vis dar neaišku, kaip veiksmingai vaikai, kuriems nepasireiškė simptomai, paskleidžia virusą, sakė Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) epidemiologė Caitlin Rivers.
„Manau, kad visada bus atvejų, kai užkratas pasklis nuo vaikų, kuriems pasireiškė simptomai, – sakė ji. – Tačiau klausimas, kokį poveikį užkrato plitimui daro vaikai, kuriems nepasireiškė simptomai“.
Daug labiau kelia nerimą aukštesniųjų klasių vaikai. Tyrimas parodė, kad jie gali kitus užkrėsti net labiau nei suaugusieji. Bet kai kurie ekspertai mano, kad šis atradimas gali būti atsitiktinis arba nulemtas vyresnių vaikų elgesio.
Paaugliai yra dažnai tokio pat ūgio, kaip ir suaugusieji, tačiau jų higienos įpročiai gali būti dar iki galo nesusiformavę. Be to, jie dažniau nei mažesni vaikai socializuojasi su savo bendraamžiais, būriuodamiesi uždarose patalpose.
„Galime visą dieną apie tai spėlioti, bet mes tiesiog nežinome, – aiškino dr. M.Ostreholmas. – Svarbiausia žinutė, kad užkratas bus perduotas“.
Jis ir kiti ekspertai teigia, kad mokykloms reikėtų būti pasiruošus infekcijų protrūkiams. Ne tik įgyvendinti fizinio atstumo laikymąsi, rankų higienos paisymą ir kaukių dėvėjimą, bet taip pat nuspręsti, kada ir kaip tirti moksleivius bei personalą, įskaitant, pvz., autobusų vairuotojus, dėl koronaviruso, taip pat, kaip ilgai žmonėms karantinuotis ir kada nuspręsti uždaryti bei atidaryti mokyklas.
Bet yra tam tikrų iššūkių, nes galutinių įrodymų, kad virusas bus perduodamas mokyklose, kol kas nėra, sakė ekspertai.
Kai kurios šalys, pvz., Danija ir Suomija, sėkmingai po karantino atidarė mokyklas, tačiau kitos, tokios, kaip Kinija, Izraelis ar Pietų Korėja, buvo priverstos vėl jas uždaryti.
„Žmonės, priklausomai nuo savo įsitikinimų dėl to, kada atidaryti mokyklas, renkasi, kokius įrodymus pristatyti. To reikėtų vengti“, – įspėjo Jeffrey Shamanas, Kolumbijos universiteto Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos Niujorke, JAV, epidemiologas.
Nors naujausias tyrimas nepateikia neabejotinų atsakymų, sakė jis, tai parodo, kad į mokyklas grįžę vaikai gali padidinti sergamumą koronavirusu visuomenėje.
Susiję straipsniai
„Kol vaikai nėra tie, ties kuriais užsibaigia viruso plitimo grandinė, tai yra negalintys perduoti viruso, kas yra nepanašu, leidus jiems eiti į mokyklas, maišytis su mokytojais ir kitais moksleiviais, atsiras daugiau galimybių virusui persiduoti iš žmogaus žmogui“, – sakė jis.
Tuo metu daktaras J.Shamanas pastebėjo, kad vaikams svarbu neprarasti kritiškai svarbių lavinimosi ir socializavimosi metų, tad mokykloms tenka nepavydėtina užduotis rinktis tarp šių opcijų: „Sudėtinga rasti aukso vidurį“.