Vertinant situaciją, svarbu įvertinti ir testavimo apimtys. Lietuvoje darbo dienomis atliekama apie 5 tūkst. COVID-19 testų, tuo tarpu Latvijoje apie 2 tūkst., o Estijoje – apie 1 tūkst.
Vertindamas skirtingą kaimyninių šalių koronaviruso naujų atvejų statistiką, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad testavimo apimtys nėra vienintelis rodiklis, kodėl Lietuvoje fiksuojama daugiau COVID-19 naujų atvejų.
Jo teigimu, klaidų valdant infekcijos plitimą buvo nuo pat pandemijos pradžios.
„Lietuvoje taip jau gavosi, kad nuo pat pradžių daug kas buvo nukreipta į viešuosius ryšius ir draudimus. Mažai buvo įsiklausoma į mokslą, prognozes, vertinimą, kokia atsirado nauja liga – kaip ji plinta ir kad karantinas tik laikina priemonė tam, kad pasiruoštume gyventi su šiuo virusu“, – lrytas.lt sakė S.Čaplinskas.
ULAC vadovo vertinimu, Latvija skiria didesnį dėmesį infekcijų valdymui, nedaro „neapgalvotų reformų“.
„Mes praleidome pirmus žmones, kurie atvažiavo su infekcija į Lietuvą po karantino. Latviai iškart visus testavo, sudarė galimybę visiems norintiems išsitirti už savo pinigus, suprato, kam naudojami serologiniai testai, kurie pas mus 4 mėnesius gulėjo nenaudojami“, – stebėjosi profesorius.
S.Čaplinskas taip teigė manantis, kad Latvijoje gyventojams nuosekliai buvo aiškinama apie apsaugos priemonių būtinumą.
„Latviai, mano supratimu, kiek protingiau aiškino žmonėms apie kaukės. Neaiškino, kad jų nereikia, o paskui nebaudė už tai, kad vidury upės maudosi be kaukės“, – teigė ULAC vadovas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad bandymai paaiškinti tokius statistinius koronaviruso skirtumus tėra prielaidos, tačiau, pasak S.Čaplinko, būtina įvertinti ir akivaizdžius dalykus.
„Dar nuo karantino pradžios buvo falšstartas Lietuvoje. Paskui mes startavom labai smarkiai, daug testų darome, bet, kaip aš pajuokauju, galime tirti ir šernus miške, bet ką tai duos? Jei netyrėm, kada reikėjo. Dabar labai gerai, kad tiriame daug, bet vėlgi – ar ištiriame greitai ir operatyviai tuos, kuriuos reikia, tada, kada reikia? Kokia mūsų laboratorijų išorinė kontrolė? – Aš nežinau, ar ji išvis vykdoma. Latvijos pajėgumus aš žinau, jie vykdo tą kontrolę“, – kalbėjo profesorius.
Vis dėlto situaciją kiek kitaip vertina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo teigimu, nereikėtų vertinti kaimyninių šalių statistikos, nes jų ypatumai, pasak ministro, yra specifiniai.
„Šalys, su kuriomis mes ribojamės, latviai ribojasi, yra skirtingos, ten situacijos yra skirtingos. Estija ribojasi su Suomija, kur situacija yra geresnė epidemiologiškai, mes ribojamės su Lenkija, kur situacija sudėtingesnė. (...) Lyginti absoliučius skaičius nelabai korektiška. Turėkime galvoje, kad ir mūsų populiacijos skirtingos.
Jei Lietuvą su Estiją lyginti, tai reikėtų lyginti sąlyginį skaičių. (...) Sudėtinga pasakyti vieną priežastį, dėl ko mūsų situacija yra skirtinga“, – kalbėjo ministras, pabrėžęs, kad Lietuvos epidemiogai nuolat palaiko ryšį su specialistais tiek Latvijoje, tiek Estijoje.
Savo ruožtu naujienų agentūrai BNS Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Santa Graikstė teigė, kad Lietuvos įtraukimas į vadinamąjį geltonąjį ar net raudonąjį COVID-19 paveiktų šalių sąrašą itin pakenktų Latvijos turizmo sektoriui.
Ji paaiškino, jog šią vasarą dauguma Latvijoje viešėjusių turistų atvyko būtent iš Lietuvos, todėl įtraukus šią šalį į sąrašą šalių, iš kurių atvykstantys asmenys turi 14 dienų izoliuotis, turistų srautas Latvijoje smarkiai sumažėtų.
„Siekiant sušvelninti finansines pasekmes dėl turistų praradimo, būtini skubūs sprendimai valstybės lygmeniu“, – pareiškė asociacijos vadovė naujienų agentūrai BNS ir pridūrė, jog reikia sėsti prie derybų stalo su sveikatos apsaugos ministerijos ir ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistais.
