Pasak VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo, prof. dr. Vytauto Kasiulevičiaus, pandemija gali turėti įtakos Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo rodikliams.
– Kaip apibūdintumėte sąvoką „sveikatos raštingumas“?
– Tai – paciento sveikatos būklės ir sveikos gyvensenos elgsenos išmanymas, žinojimas apie ligas, jų gydymo principus, supratimas, kodėl gydytojas skiria vieną ar kitą medikamentą, kodėl reikalingas vienas ar kitas gydymas, sveikatos sistemos išmanymas, gebėjimas padėti sau ir kitiems.
– 2018 m. atliktas tyrimas rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų bendrasis sveikatos raštingumo lygis yra pakankamas arba puikus, 40 proc. – ribotas. Mažiausias sveikatos raštingumas lygis nustatytas tarp vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, kaimo gyventojų. Kaip įvertintumėte Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumą?
– Matome iš pasekmių, pavyzdžiui, vaistų aukštam kraujospūdžiui gydyti suvartojimo, taip pat – iš skiepijimo apimčių. Antivakserių propaganda turi didelę įtaką. Galima teigti, kad yra problemų su Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumu.
– Ar COVID-19 pandemija gali turėti sveikatos raštingumui? Daug kalbama apie rankų higieną, viruso plitimą ir pan.
– Gali turėti įtakos, nes susirūpinimas ir nerimas dėl sveikatos verčia žmones domėtis – taip pat ir informacija, kurią pateikia sveikatos priežiūros specialistai ar institucijos. Aišku, kad įpročiai, propaguojami COVID-19 pandemijos metu – rankų higiena, apsauginės priemonės – tinka ir daugeliui kitų infekcijų. Todėl tam tikrą įtaką sveikatos raštingumui COVID-19 pandemija gali turėti.
– Kita vertus, sveikatos raštingumo spragas užpildo sąmokslo teorijos apie koronavirusą, nepasitikėjimas institucijomis?
– Yra tokia rizika. Iš vienos pusės, žmonės siekia informacijos ir gauna nemažai teisingos informacijos. Tačiau skaito ir daug visokių sąmokslo teorijų, mokslu nepagrįstos informacijos. Be abejonės, tokia informacija yra paplitusi. Ją platina ir sąmoningai net ir priešiškos valstybei jėgos, tai ne kartą nustatyta. Tai sukelia nerimą, dezorganizaciją.
– Koks gydytojo vaidmuo didinant pacientų sveikatos raštingumą?
– Gydytojas čia labai svarbus. Koncentruotai ir aiškiai papasakoti apie ligą yra gydytojo pareiga. Problema – laiko trūkumas. Bandome užpildyti šią nišą slaugos personalo laiku pacientui, labai aiškiai matomas slaugytojos kaip edukatorės vaidmuo.
– Esate šeimos gydytojas. Ką pastebite iš savo darbo praktikos? Ar pacientai raštingi sveikatos prasme?
– Būna visaip. Yra buvę, kad pacientas pasakė, kad jam paskyrė per didelę vaisto dozę ir jis buvo teisus. Arba, pavyzdžiui, pacientai teisingai nuspėja savo būklę. Atkreipia dėmesį į svarbius simptomus, kurie gali būti grėsmingos ligos pranašas, pavyzdžiui, dusulys, esant plaučių tromboembolijai. Žmogus jau žino, kad gali sirgti tokia liga. Nes, pavyzdžiui, sutino koja, atsirado venų uždegimas, susiformavo trombas, kuris nukeliavo į plaučius ir ten sukėlė tromboemboliją. Žmogus teisingai net nupasakojo visą mechanizmą.
Būna ir priešingų atvejų, kai žmonės, remdamiesi klaidinga informacija, nutraukia gydymą, ir po to turi didesnių neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, daug mitų sklando apie įvairius vaistus, kad jie kenksmingi, žaloja kepenis, o tie vaistai reikalingi nuolat. Jeigu juos nutrauki, galimos širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos, o pacientas galvoja, kad daro gera sau.
– Kodėl sveikatos raštingumas nebūtinai virsta veiksmais? Visi žinome, kad svarbu sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, bet nebūtinai taip gyvename. Arba, pavyzdžiui, žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vis tiek nemeta rūkyti.
– Tikėtina, kad žmonės, ypač rūkantieji, supranta neteisingos gyvensenos riziką. Sunkus kelias atsisakyti priklausomybės, o rūkymas yra viena tokių sunkių priklausomybių.
Čia yra požiūrio klausimas ir supratimas, kad neįmanoma per dieną išspręsti problemos. Tikėtina, kad tai užtruks ir reikės imtis veiksmų ilgą laiką. Tačiau kartais žmonės to nesuvokia ir tikisi labai greitų sprendimų. Jeigu koks nors vaistas per savaitę nieko neišsprendė, jie tiesiog jį meta vartoti. Ir paskui turi dar skaudesnes pasekmes. Tokie mes jau esame.
