Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius sparčiai artėja 3 tūkstančių link. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vis užsimena, kad gali tekti imtis ir griežtesnių ribojimų, tačiau kol kas daugiausia kalbama apie kaukių dėvėjimą.
Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas prof. dr. V.Kasiulevičius apribojimuose įžvelgia dvi puses – žmonių požiūrį ir epidemiologinę situaciją.
„Ilgą laiką žmones apribojimuose laikyti sudėtinga, ypač demokratinėse valstybėse. Kinijai, šiuo atveju, yra lengviau – ten valdžia turi kitokias galias. Demokratinės visuomenės paprastai rezistentiškos. Turėkime omenyje, kad dauguma žmonių nepasitiki valdžia, žiūri į ją kritiškai ir bet kokie bandymai įvesti naujus apribojimus sukelia pasipriešinimą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo V.Kasiulevičius.
Tačiau pasak specialisto, žmonės turėtų suprasti, kokie yra pagrindiniai problemos sprendimo būdai.
„Jeigu kalbame apie epidemiologinę pusę, galime pasakyti labai paprastai: kuo didesnė socialinė distancija, tuo mažiau infekcijų. Tol, kol neturime vakcinos, kol neturime efektyvaus gydymo, vienintelis keliais – socialinė distancija, intensyvus testavimas, tikslingas rizikos grupių testavimas“, – „24/7“ sakė V.Kasiulevičius.
– Ar tai, kaip dabar vyksta testavimas – efektyvu? Ar testuojamos tinkamos grupės? Netrukus turėtų būti įgyvendintas populiacijos testavimas, siekiant išsiaiškinti, kiek yra besimptomių atvejų, kiek žmonių galėjo būti prasirgę to nežinodami. Kokį efektą visa tai gali turėti?
– Populiacijos testavimas, greičiausiai, neparodys didelio persirgusiųjų procento. Kaip ir daugelyje Europos šalių, persirgusiųjų procentas, tikėtina, bus tik keletas procentų – 2 ar 5. Tiksliai pasakyti dabar negalime, bet jis nebus didelis, todėl, kad Lietuva gana efektyviai valdė pirmąją bangą: neleido pandemijai plisti. Naujų atvejų augimas yra pastovus, bet kol kas nėra toks didelis kaip kitose šalyse.
– Jūs teigiate, kad situacija kol kas nėra dramatiška?
– Šią minutę ji tikrai nėra dramatiška. Palyginkime Lietuvos situaciją su liepos mėnesio banga Izraelyje, kur milijonui gyventojų kiekvieną dieną tekdavo iki 270 susirgimų.
– Gal tuomet nereikia ir SAM įvestų naujų apribojimų dėl kaukių dėvėjimo, maitinimo įstaigų, barų bei naktinių klubų. Gal tai perteklinės priemonės?
– Aš manau, kad susirgimų skaičius auga ir valdžia turi kažką daryti, kad skaičius būtų ribotas.
Be abejo, tik socialinės distancijos priemonės gali padėti. Naktiniai barai, klubai yra žmonių susitelkimo vietos ir jie ten praleidžia ilgą laiką. Jie artimai komunikuoja, sėdi arti vienas kito ir tikrai nežino, ar yra užsikrėtę, todėl kad atsiranda kontaktai tarp nepažįstamų asmenų. Teritorija gana ribota, ištraukiamoji ventiliacija nepakankama.
Dėl šių priežasčių galimybė užsikrėsti baruose, naktiniuose klubuose tikrai nėra maža – tikrai daug didesnė negu kur nors paplūdimyje. Kalbant apie kaukių dėvėjimą, ta strategija nėra visur vienoda ir vienodai suprantama.
Kartais atsiranda taisyklių, kurios būdingos tik Lietuvai ir dėl jų galima ginčytis. Na, pavyzdžiui, tokios detalės kaip kaukių dėvėjimas sėdint ir laukiant maisto – tai sprendimai, padaryti Lietuvoje ir jie nebūtinai teisingi.
Galbūt siekti, kad kavinėse būtų mažiau lankytojų yra protingas dalykas, nes, vėlgi, infekcijos plitimas priklauso nuo ventiliacijos, nuo žmonių susibūrimo. Ten, kur didelės erdvės – mažiau rizikos. Ten, kur žmonės arti vienas kito, neišlaikoma distancija, ten rizika didesnė. Atsakyti vienareikšmiškai yra sudėtinga.
Galbūt nereikia prisirišti prie vieno teiginio, todėl, kad mes visa tai darome bene pirmą kartą po šimtmečio: bandome įvesti ribojimus, siekdami sumažinti infekcijos plitimą.
Mes turime patirtį, kuri buvo efektyvi prieš 100 metų, bet, galbūt, yra ir dar efektyvesnių priemonių. Todėl atsakyti vienareikšmiškai sunku. Mokslininkai pastoviai publikuoja duomenis, kurie kartojasi, bet vieniems ar kitiems duomenims suteikiamas prioritetas, pvz., nuolat analizuojama, ar riboti susirinkimus daugiau nei 100 žmonių – tai rodo efektą. Klausimas, ar mažinti artimą kontaktą šeimos šventėse – rodo efektą.
Mokyklų veiklos pertvarkymas tam, kad būtų daugiau nuotoliniu būdu mokoma ir tik dalis užsiėmimų vyktų gyvai – irgi rodo efektą. Bet kuris efektas yra pats pagrindinis – kol kas nėra duomenų.
– Užsiminėte apie mokyklas. Kitą savaitę – rugsėjo 1-oji. Problema ta, kad kol kas nei tėveliai, nei švietimo įstaigos dorai nežino, kaip jiems reikės elgtis, kai mokymas vyks įprastiniu būdu. Keliamas klausimas, ar mokyklos netaps viruso židiniais. Kokia jūsų nuomonė?
– Aš manau, kad taps ir tikrai bus nemažai užsikrėtimų mokyklose, ir, kas svarbiausia, matau riziką ne mokiniams, kurie gana lengvai persirga, bet mokytojams, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena kartu su moksleiviais.
Jie užsikrės ir tai bus neišvengiama. Ką šitoje vietoje daryčiau kitaip: jau dabar, nuo rugsėjo 1-osios, dalį mokymosi, dalį pamokų perkelčiau į nuotolinį mokymą kaip ir buvo daroma ir tik tas pamokas, kurioms būtinas mokymasis gyvai, palikčiau mokykloje.
Taip sumažintume krūvį mokykloms, ypač turiu galvoje vyresnius moksleivius. Kai kurios studijos parodė, pvz., korėjiečių, kad yra didesnė tikimybė, kad vaikai nuo 10 iki 19 metų užkrės kitus.
Nors ta studija ir buvo kritikuojama, bet tokie pastebėjimai kelia susirūpinimą. Gal tikrai būtų prasmė mokyklose daugiau dirbti su jaunesniais vaikais, o vyresni vaikai, bent jau dalį laiko galėtų mokytis nuotoliniu būdu.
– Dabartinės rekomendacijos, kurios pateiktos dėl mokymosi proceso, t. y., srautų ribojimas, atstumo išlaikymas – visa tai, kas buvo pasiūlyta, yra efektyvu ir realiai pritaikoma?
– Supraskime vieną dalyką: mokiniai sėdi šalia vienas kito. Mokytojas kalba, jis turi garsiai komunikuoti. Atkreipkime dėmesį – kai kurie užsikrėtimai keliauja į chorus, kodėl? Todėl, kad infekcija plinta oro lašeliniu būdu.
Dainuodami chore žmonės tikrai nedėvės kaukių. Tie žmonės, kurie dainuoja, garsiai kalba, išskiria daug lašelių. Įsivaizduokime mokytoją, kuris užsikrėtė – jis gali užkrėsti mokinius, o vaikai linkę lygiai taip pat garsiai kalbėti, rėkauti, šūkauti.
Tai didina viruso cirkuliaciją. Reikia geros ištraukiamosios ventilaicijos patalpoje, kad infekcija neplistų net dėvint kaukes. Tačiau aš abejoju gerai ištraukiamos ventiliacijos įgyvendinimu mūsų mokylose.
– Kalbant apie kaukių dėvėjimą, Skandinavijos medikai išplatino kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą, kuriame teigiama, kad kaukių dėvėjimas yra beprasmis. Jie remiasi Norvegijos tyrimais, kad su kauke, jei atvejis besimptomis, nėra reikalo vaikščioti. Ką jūs manote?
– Mano nuomonė yra nekintanti daug laiko – kaukės yra naudingos, nesvarbu, ar pacientas yra asimptomis, ar turintis simptomų, nes infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Jei nesijauti, kad tu sergi, dar nereiškia, kad tu nesergi.
Taip yra ne tik su šita infekcija, nereikia jos mitologizuoti: yra kitų ir infekcijų, kurios plinta oru lašeliniu būdu ir žmogus jaučiasi gana sveikas.
Jau ir dabar matome epidemiologiniuose tyrimuose, kurie atliekami pasaulyje – persirgusiųjų yra daugiau negu registruota. Vadinasi, tie žmonės kažkaip serga, kažkaip užkrečia kitus ir kaukės tikrai mažina tą užsikrėtimą. Tai žinoma jau 100 metų.
Tad atradimų, kad kaukės neveikia, jų nereikia, daryti tikrai nereikia. Medikams taip kalbėti išvis netinkama, todėl kad jie įkvepia įvairius žmones, kurie tiki sąmokslo teorijomis.
Pažiūrėkime, kaip yra Vakarų Europos šalyse – jose naudojamos kauke. Pvz., Vokietija, Prancūzija, Italija – jie patyrę, kas yra infekcija ir žino, kaip ją valdyti. Pagaliau, realaus laiko studijos JAV parodė, kad tos valstijos, kurios įvedė rekomendacijas dėl kaukių dėvėjimo, reikšmingai sumažino infekcijos plitimą.
