Koronaviruso čiuptuvai mokyklose: nuo optimistinių prognozių iki „juodojo scenarijaus“ Ramina faktas, kad vaikai serga rečiau

Nors pastarosiomis savaitėmis naujų koronaviruso atvejų kasdien pasipildo dešimtimis, Vyriausybė laikosi švelnesnės kovos su koronavirusu taktikos: kol kas nekalbama apie didelius suvaržymus, visuotinį karantino įvedimą ar privalomas kaukes gatvėse.

Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>D.Umbraso nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>D.Umbraso nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>lrytas.lt koliažas.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>lrytas.lt koliažas.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>V.Balkūno nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>T.Bauro nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>T.Bauro nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Prasidėjus rudeniui ir koronaviruso situacijai po truputį grįžtant į pavasario „piką“, visuomenės dėmesys krypsta į švietimo įstaigas<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 6, 2020, 2:16 PM, atnaujinta Sep 7, 2020, 3:23 PM

Itin svarbus etapas ir išbandymas valdžiai taps naujieji mokslo metai – vaikai grįžo į mokyklų suolus, tad po ilgo laiko tęsiamas ugdymo procesas mokyklų patalpose.

Ar reikia nerimauti dėl vaikų sveikatos ir mokymosi proceso? Ar valdžios sprendimas vykdyti mokymosi procesą švietimo įstaigose neįžiebs pačių karščiausių koronaviruso židinių Lietuvoje?

Šie klausimai tapo dar aktualesni net nespėjus įsibėgėti naujiems mokslo metams, nes koronaviruso čiuptuvai mokymosi įstaigas pasiekė labai greitai: ketvirtadienį ir penktadienį pasirodė pranešimai apie pirmuosius atvejus mokyklose ir jose stabdomus ugdymo procesus.

Raseinių ir Molėtų rajono mokyklose jau dirba epidemiologai – pirmojoje nustatytas virusas penktokui, antrojoje  – mokykloje dirbusiai valytojai.

Kas toliau? Kokių procesų galime tikėtis ir kaip su koronaviruso proktrūkiais bus kovojama mokyklose?

Vaikai turi lankyti mokyklas

Nepaisant kylančių grėsmių, sveikatos srities specialistai pastaruoju metu visuomenei bando paaiškinti, kad su virusu teks gyventi dar ilgai, todėl socialinio gyvenimo stabdymas, ar, tuo labiau, ugdymo įstaigų uždarymas, gali turėti daugiau žalos nei naudos.

„Pirmiausia mes turėtume suprasti tokį dalyką: vaikai turi lankyti mokyklą. Vienareikšmiškai reikia padaryti viską, kad visi vaikai lankytų mokyklą ir kad jie būtų maksimaliai saugūs: ne vien tik koronaviruso, bet ir normalaus vystymosi prasme“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir aids centro (ULAC) vadovas, prof. Saulius Čaplinskas.

Ekspertai linkę visuomenę skatinti „susigyventi“ su virusu ne pavasarį taikytais izoliacijos būdais, o prisitaikant. Esminis svorio centras, šiuo metu, yra ne represinės, o prevencinės priemonės.

„Rekomendacijas aš vertinčiau kaip tam tikrą kelrodę žvaigždę arba kaip siekiamybę.

Kuo daugiau galimybių laikytis rekomendacijų, kurios galėtų padėti išvengti užsikrėtimo ir užkrato platinimo – tuo mažiau virusas plis konkrečioje bendruomenėje, o už jos ribų“, – patvirtino S. Čaplinskas.

Visgi švietimų įstaigų atidarymo konstekste svarbus ir galimų įvykių prognozavimas ir realios situacijos suvokimas. „Reikia iš karto stengtis užbėgti įvykiams už akių, kad nebūtų taip, jog jeigu tik kažkas atsitiks ir visi išsigąs arba rizikos grupių žmonės pradės išeidinėti iš darbo. Mes tuomet vėl turėsim chaosą, nebus kam dirbti su vaikais“, – teigė S. Čaplinskas.

Nepaisant galimų „juodųjų scenarijų“, profesorius nuomone, mokslas rodo, kad jei ir buvo užsikrėtimų ugdymo įstaigose, jie nesąlygojo plataus plitimo bendruomenėje, kuomet buvo vykdomos visos precencijos priemones.

Ramina faktas, kad vaikai serga rečiau

Tačiau manyti, kad atsidariuosios švietimo įstaigos nekelia jokios grėsmės, yra klaidinga. Siekiant prognozuoti galimus scenarijus, S.Čaplinskas skatina remtis iki šiol sukauptomis mokslo žiniomis, kadangi koronaviruso atveju galioja visi tie patys dėsniai kaip ir su kitomis užkrečiamomis ligomis.

Nors įrodyta, kad dauguma vaikų ir paauglių kliniškai šia forma serga daug rečiau ir švelniau, tačiau tyrimų duomenys, profesoriaus nuomone, atskleidžia ir kitą medalio pusę – lygiai taip pat kaip suaugusiems, vaikams su chroninėmis ligomis, nutukimu, diabetu, yra didesnė tikimybė sirgti sunkiau.

Dar vienas svarbus aspektas, vertinant atsivėrusias mokyklas ir jose taikomas saugumo strategijas, yra identifikuoti, kurios vaikų grupės pavojingesnės.

„Preliminarūs tyrimų duomenys rodo, kad vaikai nuo 12 m., kurie serga kliniškai išreikšta forma, panašu, kad platina virusą lygiai taip pat, kaip suaugę. Iš čia ir rekomendacija: stengtis, kiek įmanoma, kad mažiau maišytųsi maži vaikai su paaugliais“, – paaiškina ULAC vadovas.

„Jei žmogus išskiria virusą, tai mes dažnai priimame kaip aksiomą, kad jis yra užkrečiamas. Nebūtinai. Galbūt tai tik viruso pėdsakai“, – papildo S.Čaplinskas.

Didžiausia klaida – nesivadovaujame mokslu

Grįžtant prie to, kad šiuo metu eskaluojama idėja taikyti ne represines, o prevencines priemones, svarbus sprendimas, kurį derėtų įgyvendinti – dažniau remtis moksliniais tyrimais.

„Pas mus nėra metodinio vadovimo remiantis mokslu. Niekas negalvoja, kad reikia daryti genų sekvenavimo tyrimus – atsiranda duomenys, kad žmogus gali užsikrėsti pakartotinai.

O ar jis užsikrėtė pakartotinai, ar atsinaujino liga, gali pasakyti tik genų sekvenavimo tyrimas“, – teigia ULAC vadovas.

Dar viena klaida, kurią galima pastebėti kovoje su koronavirusu – ankstyvos diagnostikos ir izoliavimo neužtikrinimas:

„Prisipažinkime atvirai – visa ta diagnostika, greitas kontaktų atsekimas ir izoliavimas, jau mes aiškiai matome, kad yra nepakankamas. Vien kaukių dėvėjimas ir gąsdinimas nepadės – grandinė negali būti stipresnė už jos silpniausią grandį“, – pastebėjo profesorius.

Uždaviniai – aiškūs, priemonės – miglotos

Galima pastebėti, kad kol kas naujųjų mokslo metų situacija koronaviruso kontekste aiški tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), tuo tarpu pačios švietimo įstaigos bei tėvai, atrodo, lieka antrame plane ir dorai nesuvokia, kaip viskas vyks.

Be to, vis dar dar per daug neaiškumo, kokias priemones taikyti iškeltiems tikslams, atsižvelgiant į skirtingą koronaviruso poveikį, priklausantį nuo amžiaus.

„Kyla klausimas, koks elgesys, kokios priemonės atskirai turėtų būti taikomos mažiems vaikams, paaugliams ir personalui? Atitinkamai reikėtų protingai kombinuoti distancinį mokymą su fiziniu kontaktu. Šis apšilimas buvo karantino metu, bet ar visi mokytojai tam yra pasiruošę ir ar tam yra techninės sąlygos?“, – suabejojo profesorius.

Nors rekomendacijos ir paskelbtos, tačiau ULAC vadovas pataria atsižvelgti į tam tikrus niuansus, kurių, prasidėjus mokslo metams, nepavyks išvengti:

„Nereikia būti naviems ir tikėtis, kad vaikai nebendraus tarpusavyje, nuolat laikysis atstumo, niekada nieko nedės į burną, visąlaik teisingai dėvės medicininę kaukę, ją keis kas dvi valandas ar bent jau kartą per dieną. Manyti, kad vaikai neužkrės vienas kito, neužkrės personalo, neparneš viruso į namus, iš namų – atgal į mokykla, taip pat naivu.“

Specialistas atkreipė dėmesį, kad priemonės, kaip užkirsti kelią viruso plitimui mokymosi įstaigose, kol kas nėra labai aiškios.

 

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad konkretūs nurodymai nepateikiami sąmoningai.

„Egzistuoja tam tikros, individualios specifikos ugdymo įstaigose ir kiekviena įstaiga, kiekvienos įstaigos administracija šiek tiek skirtingai susidėlioja tuos pačius praktinius sprendimus, kaip atskirti srautus, kaip juos valdyti, kaip valdyti kitas rizikas, kaip organizuoti maitinimą.

Užtat ir nėra surašyta absoliučiai kiekvienai įstaigai tinkančių, kaip juos valdyti, kaip valdyti kitas rizikas, organizuoti maitinimą, reikalavimų ar rekomendacijų. Įstaigos turi susidėlioti savo sprendimus.

Kiek teko girdėti, vaikai mokomi ir dviejomis pamainomis, kad būtų galima efektyviau valdyti rizikas, ieškoma ir kitų sprendimų, tad tikrai manau, kad įstaigos, kurios skyrė tam pakankamai dėmesio, rado sprendimus nepriklausomai nuo to, kiek ugdymo įstaigoje yra ir kokių patalpų“, - kalbėjo A.Veryga.

Didžiausia klaida – kaltinti vieniems kitus

Paklausus, kokių sprendimų ir procesų galima tikėti atvejų plitimui prasidėjus švietimo įstaigose, specialistai pabrėžia, kad reikia viską vertinti racionaliai.

„Pirmiausia, būtų didelė klaida, jei mes pradėtume kaltinti vieni kitus. Būtų klaidinga, jei vėl pultume taikyti vien tik represines priemones, svaidytis kaltinimais ar priimti visišką mokyklos ar kitos teritorijos uždarymą kaip pagrindinę išsigelbėjimo priemonę.“

SAM ministro nuomone, kiekviena ugdymo įstaiga koronaviruso atvejų išplitimui, turėtų būti vertinama atskirai.

„Juodasis scenarijus“ gali būti toks, kad ugdymo įstaiga nesilaikė jokių rekomendacijų, neatskyrė srautų, tikrai nedarė nieko, kad suvaldytų infekcijos plitimą ir ten visi su visais pabendravo – tokia įstaiga eis į izoliaciją ir bus sprendžiama, kiek ir ko reikia testuoti, bet mes kalbame apie konkrečią įstaigą“, – kalbėjo SAM vadovas.

Tačiau numatyti ir kiti scenarijai.

„Kitas, bendresnis scenarijus, gali būti, jei bus pastebėta, kad plitimas yra kuriame nors mieste, gali būti įvedamas lokalizuotas karantinas – jis būtų pritaikytas konkrečiam miestui arba vietovei, švietimo ugdymo sektoriui. Bendrąja prasme, šalies lygiu, kaip ir minėjau, bus stengiamasi išlaikyti galimybę vaikams eiti į ugdymo įstaigas tam, kad tėvai galėtų eiti į darbą“, – kalbėjo A.Veryga.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.