Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto psichologijos instituto docentas teigė, kad jau ilgiau nei pusę metų pasaulį sukaustęs koronavirusas turi ir vieną teigiamą pusę – krizės akivaizdoje atsirado neeilinė galimybė labiau pažinti ne tik save, bet ir visą visuomenę.
Pasak jo, gyvenimą gana stipriai paralyžiavusi pandemija privertė visuomenę prisitaikyti ir tuo pačiu inicijavo tam tikrus pokyčius
„Pandemija ir karantinas buvo netikėtas, staigus, anksčiau nepatirtas įvykis, todėl iššaukė atitinkamas mūsų reakcijas – šoką, pasimetimą, pyktį ir pan. Iš esmės galime tai pavadinti stresu – atsaku į grėsmingą stimulą“, – lrytas.lt sakė A.Kairys.
Tačiau mokslininkas pabrėžė – nors virusas po truputį plinta toliau, beveik įpratome gyventi naujomis sąlygomis
„Labai intensyvus stresas vargina mus, tad paprastai mes prie situacijos prisitaikome ir streso lygis sumažėja. Sakyčiau, tai nutiko ir pandemijos atveju – šiuo metu net ir antros bangos bei antro karantino raundo perspektyva nebėra tokia netikėta ir gąsdinanti“, – įžvalgomis pasidalino A.Kairys.
Jis paaiškino, kad koronavirusas turi tiek neigiamą, tiek teigiamą pusę, tad, nepaisant kylančių grėsmių, naujų įvykių sūkuryje turėjome galimybę labiau pažinti tiek save, tiek visuomenę.
Koronavirusas paveikė skirtingai
Anot A.Kairio, koronaviruso grėsmė ir jos išgyvenimas negali būti vertinami vienareikšmiškai.
Nors didžioji dalis žmonių po truputį adaptuojasi prie gyvenimo su pandemija, tačiau mokslininkas perspėjo, kad koronaviruso efektas psichologinei būsenai įtaką daryti ir priklausomai nuo socialinės situacijos.
A.Kairys taip pat pabrėžė, kad asmenys, turėję tiesioginės patirties su koronavirusu, pandemijos galėjo būti paliesti labiau.
„Susirgimas – daug staigesnis ir daug stipriau paveikiantis įvykis. Pandemija ir karantinas ne visus mus paveikė vienodai – reakcija į įvykius priklauso ir nuo šeiminės, savijautos iki pandemijos, asmenybės bruožų“, – paaiškino A.Kairys.
Sąmokslo teorijoms imuniteto kol kas neįgijome
A.Kairys pabrėžė, kad kriziniai laikotarpiai – palankus metas plisti dezinformacijai ir sąmokslo teorijoms. Docentas pastebėjo, kad problema slypi ne tik klaidingos informacijos kiekyje, tačiau ir žmonių patiklume: kol kas nesugebame išlaikyti tvirto kritinio mąstymo.
„Jei kalbėsime apie informacinę erdvę – nesakyčiau, kad išmokome kovoti su dezinformacija. Pandemija ir karantinas išprovokavo sąmokslo teorijų greitą suvešėjimą ir jos sėkmingai tarpsta ir dabar“, – įžvalgomis dalinosi mokslininkas.
Nepaisant to, A.Kairys pastebėjo ir tam tikrus pokyčius visuomenėje: koronaviruso ir dezinformacijos kontekste išryškėjo sąmoningumu paremta „atsvara“ – dalis žmonių, informaciją pradėjo atsirinkti itin kruopščiai.
Pasak A.Kairio, tokia situacija leido išryškėti aiškesnėms grupėms: tiek tų, kurie remiasi mokslu ir analize, tiek tų, kurie remiasi gandais ir sąmokslo teorijomis.
A.Kairio nuomone, susiklostę įvykė atskleidė naujų įžvalgų apie mūsų visuomenę.
„Manyčiau, ši situacija parodė, kad mes mokame susitelkti, elgtis protingai ir atsakingai – per patį karantino piką tikrai dauguma žmonių laikėsi rekomendacijų, atsirado savipagalbos iniciatyvos (pvz., maisto parnešimas kaimynams). Tačiau tuo pat metu matosi ir nerimą keliančių tendencijų, pavyzdžiui, priešingų, labai radikalių nuomonių stiprėjimas“, – paaiškino docentas.
Manipuliuojama susiklosčiusia situacija
Remiantis ankstesnėmis patirtimis, galima pastebėti tendenciją, kad susiklosčiusi krizinė situacija tam tikrai daliai žmonių gali pasirodyti naudinga.
„Pandemija yra labai sudėtingas ir kompleksiškas įvykis: viruso kilmė, plitimo keliai, apsaugos priemonės, higienos reikalavimai nebūtinai buvo ir yra aiškūs ir paprastai apibūdinami“, – situacijos įvairialypiškumą paaiškino A.Kairys.
Mokslininkas teigė, kad tokioje situacijoje visuomet atsiranda veikėjų (nuo pseudoverslininkų iki politikų), kurie vietoje sudėtingos tikrovės bando pateikti supaprastintą ir dažniausiai netikslų, vienpusišką ir jam/jai naudingą pasaulio vaizdą.
„Pozicija „aš paprastai išspręsiu visas problemas“ yra beveik visada neteisinga ir naudinga tik ją skleidžiančiam asmeniui“, – perspėjo mokslininkas.
Pasiūlė susikurti naują dienotvaarkę
Daugeliui žmonių koronaviruso pandemijos metu teko keisti savo gyvenimo ritmą. Pasak A.Kairio, įprastos rutinos praradimas turi įtakos ir psichologinei sveikatai.
„Žodį „rutina“ mes dažai naudojame neigiamai – pavyzdžiui, rutininis darbas dažniausiai nėra pats patraukliausias. Tačiau kasdieninė rutina mums yra labai svarbi, ji suteikia kontrolės, tęstinumo jausmą“, – dienotvarkės svarbą pabrėžė docentas.
Siekiant palaikyti psichologinį stabilumą A.Kairys rekomendavo, kad tais atvejais, kai įprastinė rutina sugriūna, dažniausiai verta susikurti naują ir nebegalimus įvykius (pvz., fizinę kelionę į darbą) pakeisti kitais (pvz., rytine mankšta).
Esame labiau pasirengę naujiems pandemijos iššūkiams
Pirmasis, jau praėjęs karantino etapas buvo kupinas nežinios, gal net šiek tiek smalsumo. Šiuo metu vis dažniau kalbama apie kylančius susirgimų rodiklius ir artėjančią antrą koronaviruso bangą, karantino įvedimą.
Visgi A.Kairys nuramino, kad antrajam koronaviruso etapui mes esame pasirengę geriau, todėl paragino toliau galvoti apie galimus išsūkius.
„Ši situacija jau išbandyta, mes galima prognozuoti, ką reiks daryti, o ko ne. Netgi galime rengtis iš anksto. Tuo pačiu buvo žmonių, kurie patyrė tikrai stiprių išgyvenimo pirmo karantino metu, negavo būtinos psichologinės pagalbos ir pan. Tad jau dabar turėtume galvoti, kokias paslaugas ir kokią pagalbą šiems žmonėms turėtume užtikrinti.“
Mokslininkas įžvelgė, kad artėjantis ruduo, trumpėjančios dienos ir vėstantis oras gali turėti dvejopos įtakos mūsų sveikatai ir nusiteikimui.
„Rudenį dėl šviesos trūkumo apskritai nuotaikos būna niūresnės, bet tuo pačiu, galime pasvarstyti ir tai, kad esant blogam orui pagundos eiti į lauką yra mažiau, tad karantinas gal kiek lengvesnis gali būti“, – minimis dalinosi docentas.
Nėra vieno atsakymo, kaip sau padėti
Apie kylantį nerimą koronaviruso krizės metu kalba vis daugiau žmonių. Pasak A.Kairio, vieno būdo su tuo kovoti paprasčiausiai nėra.
„Turbūt esminis klausimas, kokio didumo tas nerimas. Jei nerimas tokio intensyvumo, kad jis trukdo, bet yra toleruotinas, galime išbandyti įvairias savipagalbos priemones – atkurti kasdieninę rutiną, palaikyti fizinį aktyvumą, užsiimti malonia laisvalaikio veikla, išbandyti kvėpavimo pratimus ir pan“, – sakė A.Kairys.
Tuo tarpu žmonėms, jaučiantiems itin intensyvų nerimą, mokslininkas rekomenduoja nedelsti ir kreiptis pagalbos – į psichikos sveikatos centrą arba paskambinti emocinės pagalbos telefonu.
