Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, tikimybė apsikrėsti koronavirusu skrydžio metu yra palyginti maža.
Galimi infekcijos pavojai pandemijos metu ženkliai sulėtino pasaulio oro eismą. Visgi, jei bus patvirtinti nauji moksliniai teiginiai, paaiškės, kad baimė lipti į lėktuvą buvo nepagrįsta, pranešė CNN.
Lėktuve užsikrėtusių asmenų skaičius – itin mažas
Nors pastaraisiais mėnesiais užfiksuoti nauji atvejai, kai koronavirusu užsikrėtę keleiviai perdavė virusą lėktuvo įgulai ar kitiems keleiviams, specialistai pranešė, kad virusas skrydžio metu plinta lėtai.
Neseniai medicinos žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime pateikti faktai apie galimą koronaviruso plitimą keturių valandų trukmės skrydyje iš Tel Avivo į Frankfurtą.
Pasak Frankfurto Goethe universiteto Medicinos virusologijos instituto mokslininkų, dviems keleiviams, atskridusiems su turistų grupe, turėjusia kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu viešbučio vadovu, nustatyti teigiami koronaviruso testo rezultatai.
Kaip pranešama, du užsikrėtę asmenys sėdėjo lėktuvo gale, netoli septynių keleivių, kurie, to nežinodami, platino virusą.
Dar vienas koronaviruso perdavimo atvejis – kovo 2 d. vykęs skrydis iš Jungtinės Karalystės į Vietnamą. Skrydžio metu vienas keleivis koronavirusu apkrėtė 14 keleivių, taip pat įgulos narį.
Tai – vienintelis žinomas atvejis, kai skrydžio metu virusas buvo perduotas didesnei grupei žmonių.
Paaiškino, kokie veiksniai sąlygoja užsikrėtimus skrydžių metu
Vienas iš akivaizdžiai mažo viruso perdavimo rizikos lygio paaiškinimų yra tas, kad šiuolaikinių lėktuvų salonų oras kas dvi ar tris minutes vėdinamas ir keičiamas grynu oru.
Šiuo metu lėktuvuose sumontuoti oro filtrai, skirti sulaikyti 99,99 proc. oru plintančių dalelių.
Taip pat oro linijose diegiamos naujos apsaugos priemonės: privalomas veido kaukių dėvėjimas, temperatūros patikrinimai, dažnesnis salono valymas bei ribotas judėjimas salone skrydžio metu.
Masačusetso technologijos instituto „Sloan“ vadybos mokyklos statistikos profesorius Arnoldas Barnettas bandė kiekybiškai įvertinti užsikrėtimo kornavirusu lėktuve tikimybę.
Jo atlikti tyrimai atskleidė, kad trumpuosiuose skrydžiuose nuo koronaviruso ypač efektyviai apsaugo tuščios vidurinės vietos politika.
Remiantis A.Barnetto išvadomis, trumpų nuotolių skrydžiuose JAV oro linijų lėktuvais, kuriuose abiejose praėjimo pusėse įrengta po tris sėdynės („Airbus 320“ ir „Boeing 737“), o keleiviams privaloma nešioti kaukę, rizika apsikrėsti koronavirusu skrydžio metu yra tik 1 iš 4300.
Šie koeficientai sumažėja kone perpus, iki 1 iš 7700, jei vidurinė vieta paliekama laisva.
„Dabar dauguma įprastų dalykų yra pavojingesni nei buvo prieš koronavirusą. Aviacijos sritis nėra išimtis“, – CNN Travel teigė mokslininkas.
„Tam, kad užsikrėtimas koronavirusu skrydžio metu būtų realus, reikalingos trys sąlygos. Pirma – lėktuve turi būti koronavirusu sergantis asmuo, antra – jis turi virusą platinti“, – paaiškino A.Barrnetas. „Taip pat kaukė, kurią dėvi užkrato skleidėjas, turi neapsaugoti nuo koronaviruso perdavimo.”
Mokslininkas pabrėžė, kad jo išvados būdingos tik dviejų valandų skrydžiams JAV viduje – šalyje, kurioje šiuo metu yra daugiausia koronaviruso atvejų pasaulyje.
Anot A.Barnetto, tikimybė apsikrėsti trumpų nuotolių skrydžiuose, vykdomuose likusiame pasaulyje, yra dar mažesnė. Visgi ši tikimybė išauga kalbant apie ilguosius skrydžius.
Efektyvi tuščios vidurinės vietos strategija
Mokslininkas savo tyrime paaiškino, kad, kalbant apie apsikrėtimo riziką, nėra didelio skirtumo tarp keleivių, skrydžio metu sėdinčių šoninėje praėjimo vietoje ir tarp keleivių, sėdinčių prie lango.
„Statistiškai vieta prie lango yra šiek tiek saugesnė nei vidurinė arba praėjimo. Tačiau tas skirtumas nedidelis. Svarbu nepamiršti, kad didžiausią pavojų kelia jūsų eilėje sėdintys žmonės“, – teigė A.Barrnetas.
Profesorius A.Barrnetas – tvirtas tuščių vidurinių sėdimųjų vietų politikos šalininkas. Ją propaguoja tokios oro linijos kaip „Delta Air Lines“, „Southwest Airlines“ ir „JetBlue Airways“.
Tuo tarpu Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) šį požiūrį apibūdina kaip „ekonomiškai neįmanomą“ oro linijoms.
„Atranka, veido kaukės yra tarp daugelio rekomenduojamų priemonių“, – praėjusį mėnesį paskelbtame oficialiame pranešime sakė IATA generalinis direktorius Alexandre de Juniac. – Tačiau galimybė palikti vidurinę sėdynę tuščią nėra reali.“
„Jei skrisčiau, tikrai dėvėčiau veido skydą“
Nors aviakompanijos taiko skirtingas priemones, išskiriamos ir bendros rekomendacijos: keleiviams privaloma dėvėti kaukę, reguliariai plauti rankas ir registraciją atlikti internetu.
Tačiau, siekiant mažesnių užkrėtimo atvejų, A.Barnettas rekomenduoja visiems keleiviams dėvėti ir veido skydą.
„Veido skydas dengia tiek jūsų akis, tiek nosį, tiek burną, todėl sumažėja rizika, kad kiti jus užkrės. Skydas apsaugo kur kas efektyviau nei veido kaukė“, – paaiškino profesorius.
Šią nuomonę iš dalies patvirtina nauja Jungtinės Karalystės Edinburgo ir Heriot-Watt universitetų tyrimų ataskaita, kuriose pateikiamos išvados, kad plastikinių barjerų naudojimas tarp keleivių vietų ženkliai sumažina koronaviruso apsikrėtimo riziką. Galimybė apsikrėsti sumažės dar labiau, jei bus dėvimos ir veido kaukės.
Remiantis „Veido skydų, aerozolių sklaidos ir viruso perdavimo rizikos mažinimo“ ataskaita, oro srovės gali sklisti pro veido kaukių šonus, galą bei priekį.
Todėl ataskaitoje rekomenduojama lėktuvo sėdynėse įrengti asmeninės apsaugos langus (PPW), pagamintus iš skaidrių plastikinių užtvarų, sukurtų Jungtinės Karalystės, „RAS Completions“ specialistų, kuriuos galima pritvirtinti prie bet kurios lėktuvo sėdynės galo ir šonų.
„Mes rekomenduojame oro linijoms veido kaukes padaryti privalomomis. Jei naudojami ir asmeninės apsaugos langai (PPW), koronaviruso užkrėtimo rizika tampa minimali“, – teigė pranešimo bendraautorė dr. Cathal Cummins.
Didžiausias pavojus – aukštos rizikos grupėms
Liepos mėnesį „Qatar Airways“ tapo pirmąja aviakompanija, kurioje keleiviams privalomos ne tik veido kaukės, bet ir veido skydas.
Beje, skydai privalomi tik ekonominės klasės keleiviams, išskyrus atvejus, kai jie valgo ar geria, tuo tarpu keliaujantys verslo klase juos gali dėvėti savo nuožiūra, nes „jiems tenka daugiau vietos ir privatumo“.
Visgi pranešama, kad visi keleiviai veido skydus privalo dėvėti įlipdami ir išlipdami iš lėktuvo.
„Philippine Airlines“ pasekė šiuo pavyzdžiu rugpjūčio pradžioje. Keliaujantiems minėtomis oro linijomis išduodami apsaugos rinkiniai – veido skydai, rankų dezinfekavimo priemonė, chirurginė veido kaukė ir vienkartinės pirštinės.
Nors akivaizdu, kad tokios atsargumo priemonės gali sumažinti infekcijos pavojų, tačiau bet koks galimas pavojus yra per didelė rizika tiems, kurie priklauso aukštos rizikos grupėms.
Dėl galimos rizikos A.Barnettas neskraido ir pats – būdamas 72 metų profesorius rizikuoja užsikrėsti virusu, o vyrai nuo viruso miršta dažniau nei moterys.
„Man skrydžių labai trūksta“, – prisipažino jis. „Manau, kad skrydžiai yra puikus ir, normalioms sąlygoms, nepaprastai saugus kelionės būdas. Deja, šiuo metu situacija kitokia“, – apgailestavo profesorius.
Parengta pagal CNN.
