Pagrindinis konferencijos tikslas buvo atkreipti įvairių sričių su neįgaliaisiais dirbančių specialistų bei potencialių savanorių dėmesį į fizinio aktyvumo reikšmę ir įtaką negalią turinčio žmogaus gyvenimo kokybei.
Pirmojoje konferencijos dalyje skambėjo „Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo“ prezidentės Anos Staševičienės, docentės Dr. Laimutės Samsonienės, profesoriaus Alberto Skurvydo, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento Mindaugo Biliaus pranešimai.
Susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino ŠMSM sporto grupės patarėjas Vidas Stankevičius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Monika Ošmianskienė.
Antrojoje konferencijos dalyje dalyviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su neįgaliųjų teniso žaidimo specifika stebint 4-ojo Lietuvos teniso klubų čempionato sezono finalinio etapo renginį.
Fizinis aktyvumas gali išspręsti ne vieną problemą
Dr. Laimutė Samsonienė savo pranešime pristatė įvairių su visuomenės judumo problemomis susijusių mokslinių tyrimų rezultatus, akcentuodama faktą, jog Lietuvoje ne tik nėra neįgaliųjų fizinio aktyvumo klausimais atliktų tyrimų, bet neįgalieji kaip socialinė grupė net nėra įtraukiama į tokio pobūdžio tyrimų imtį.
„Pamirštame, kad judėjimas yra daugelio lėtinių ligų prevencija, siekiame, kad judėtų neįgalieji, kai tyrimai rodo, kad masiškai nustoja judėti sveikieji: turime duomenis apie problemas su įgaliųjų žmonių fiziniu aktyvumu, o apie neįgaliuosius duomenų nėra“ – apie mokslinių tyrimų paraštėse likusias neįgaliųjų problemas Lietuvoje kalbėjo L. Samsonienė akcentuodama pagrindinę tokios situacijos priežastį – tarpsektorinio bendradarbiavimo stoką ir požiūrį.
Pagrindinė konferencijoje išsakyta mintis, jog negalią turintis žmogus pagal galimybes gali būti fiziškai aktyvus, tik dažnai jam reikalingas draugo paskatinimas ar asistento pagalba.
Fizinio aktyvumo dėka, neįgalusis pradeda labiau pasitikėti savimi, siekti savirealizacijos tikslų, tapti savarankišku bei įgyti daugybę bendraminčių ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje.
„Kalbėti apie labai reikšmingą problemą – neįgaliųjų fizinį aktyvumą esame pakviesti „Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo“, tačiau šis klausimas yra kur kas globalesnis: jis liečia kiekvieną sportuojantį ar norintį sportuoti neįgalųjį, o didžiausias siekis ir uždavinys ateičiai, kad mes sportininkų nebeskirstytume į sveikus ir neįgaliuosius“ – kalbėjo „Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, konferencijoje skaitęs pranešimą „Strateginiai mažo neįgaliųjų fizinio aktyvumo problematikos sprendimų būdai“.
Svarbus bendradarbiavimas
Pasak M. Biliaus, pagrindiniai sprendimo būdai – glaudesnis valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, sporto mokyklų bei kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimas siekiant įgalinti ir sudaryti sąlygas neįgaliųjų fiziniam aktyvumui ne tik mėgėjų, bet ir profesionaliame lygmenyje.
„Vienas sprendimo būdas – bendradarbiavimas strateginiu lygmeniu, antrasis – savanorystė: jūs net neįsivaizduojate kokią reikšmę asistento – savanorio vaidmuo gali turėti neįgalaus žmogaus, sportininko gyvenime“ – kalbėjo M. Bilius.
Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo prezidentė Ana Staševičienė apibendrindama įvykusį renginį teigė, kad konferencija pranoko visus lūkesčius.
„Mes esame maža, bet didelius tikslus sau kelianti organizacija. Labai džiugu, kad tokiu nenuspėjamu laiku konferencijoje dalyvavo informatyviu ir įdomiu turiniu akiratį praturtinę pranešėjai, kad pradėjome bendradarbiavimą su Lietuvos aukštųjų mokyklų padaliniais, kad pasiekėme svarbiausią tikslą – po renginio jau turime keletą savanoriauti pasirengusių studentų.
Šio projekto siekis akcentuoti savanorystės reikšmę ir abipusę naudą: su medicina susijusias studijas pasirinkę jaunuoliai, būsimi sveikatos darbuotojai turės galimybę praktiškai susipažinti su neįgaliųjų gyvenimo specifika, problemomis ir aktualijomis, o neįgaliajam savanorio atsiradimas ir padrąsinimas gali būti lemtingas faktorius apsisprendžiant pradėti gerinti savo gyvenimo kokybę sportuojant“ – džiaugėsi A. Staševičienė.
