Pandemijos aktualumas, atėjus rudeniui ir atvejų skaičiui šoktelėjus aukštyn, šalyje itin išaugo, tad trečiadienį surengta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto organizuojama Nacionalinė visuomenės sveikatos konferencija „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“.
Joje žinomi šalies sveikatos specialistai pasidalino šio laikmečio aktualijomis, susijusiomis su koronaviruso pandemija bei patirtimis, kurias įgijo epidemiologinės situacijos laikotarpiu.
Konferencijos metu ekspertai taip pat aptarė ir ateities veiklos kryptis įveikiant COVID-19 epidemiją.
Iššūkis pasauliui ir Lietuvai
Sveikatos apsaugos ministras (SAM), valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas prof. Aurelijus Veryga konferencijos atidarymo metu pranešė, kad ši situacija – neeilinis patyrimas mums visiems.
„Koronavirusas smarkiai pakoregavo mūsų gyvenimą. Džiaugiuosi, kad konferenciją paskyrėte būtent šiai patirčiai, kadangi tai iššūkis ne tik Lietuvai – tai iššūkis visam pasauliui“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot SAM ministro, tie dalykai, kurie atrodė savaime suprantami, dingo per keletą savaičių, o šie pokyčiai šalims buvo didelis iššūkis prisitaikyti.
„Džiaugiuosi, nepaisant neigiamų pasekmių, kad ši pandemija paskatino pasaulį iš naujo atsigręžti į visuomenės sveikatą ir suprasti, kam reikalingi visomenės sveikatos specialistai, epidemiolgai.
Manau, kad pasaulis dabar kaip niekada gerai suvokė šių specialistų poreikį ir juos tinkamai įvertins“, – mintimis dalijosi SAM ministras.
Anot jo, pandemija padėjo identifikuoti ir sistemines spragas: pvz., specializuotų infekcinių ligoninių trūkumą, sąmokslo teorijų paplitimą, psichikos sveikatos ligų problemas.
„Dalykai, kuriuos galvojome, kad bus sunku įgyvendinti, buvo įgyvendinti per kelias savaites, pvz., nuotolinės paslaugos“, – džiaugėsi A.Veryga.
SAM ministras taip pat pasidalijo įžvalga, kad ateinačius kelerius metus mokslininkų laukia itin įdomus laikmetis.
„Norisi palinkėti nesnausti ir susirinkti kuo daugiau duomenų, nes ši pandemija tiek psichologinis, tiek socialinis fenomenas“, – teigė A.Veryga.
Konferencijoje neliko nepastebėti ir iniciatyviausi kovos su koronaviruso veikėjai.
Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija konferencijos metu paskelbė „Metų visuomenės sveikatos lyderį“.
Dėl išskirtinio indėlio kovojant su koronaviruso pandemija šio titulo nusipelnė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė.
Kovoja kiaurą parą
D.Razmuvienė konferencijos metu plačiai aptarė, kokį vaidmenį NVSC atlieka COVID-19 valdyme.
„Esame tikri, kad šį naująjį virusą įveiksime“, – pranešimo pradžioje užtikrintai tvirtino D.Razmuvienė.
Anot specialistės šie metai – išskirtiniai. Naujas virusas, nauji mokslininkų pastebėjimai, naujos rekomendacijos perskirstė NVSC darbus, įvedė naujų funkcijų. Vis dėlto, D.Razmuvienės teigimu, NVSC prie pokyčių sugebėjo prisitaikyti.
D.Razmuvienė, pristatydama NVSC veiklą ir darbo organizavimą, išskyrė aštuonias valdymo sritis.
Tarp jų – epidemiologinės situacijos stebėseną ir vertinimą, informacijos visuomenei rengimą ir teikimą, leidimų palikti izoliavimosi vietą rengimą ir išdavimą ir kt.
Ji paaiškino, kad visos aštuonios valdymo sritys yra susijusios ir vienodai svarbios, o šiuo metu įstaigoje dirba 595 asmenys. Specialistė neslėpė, kad viršvalandžiai – įprasta šių darbuotojų gyvenimo dalis.
„Buvo daug viršvalandžių, kadangi dirbame visą parą – 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Balandžio mėnesį užfiksuoti 12 800 valandų trukmės viršvalandžiai“, – teigė NVSC specialistė.
Kalbėdama apie koronaviruso įneštus pokyčius, D.Razmuvienė taip pat pranešė, kad buvo suformuotos naujos darbo grupės, kurioms teko vykdyti įvairias, prieš tai neįvestas funkcijas.
„Naują leidimų palikti izoliavimosi vietą rengimo ir išdavimo grupę sudaro 35 specialistai, kurie kasdien gauna apie 800 prašymų. Tuo tarpu didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų pirminio informavimo ir jų registravimo tiksliniams tyrimams grupę sudaro 30 specialistų ir 30 specialistų rezervas“, – pranešė NVSC specialistė.
Informuodama apie darbą Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriuose, D.Razmuvienė akcentavo, kad į jį įeina tam tikros funkcijos: atvejų epidemiologinė diagnostika, sąlytį turėjusių asmenų identifikavimas, darbas su įstaigomis ir įmonėmis ir kt.
„Šiuo metu vienas darbuotojas vidutiniškai telefonu vienas konsultantas suteikia apie 60 konsultacijų per dieną. Visame konsultavimo procese dalyvauja apie 100 darbuotojų“, – apie centro užimtumą informavo NVSC specialistė.
D.Razmuvienė taip pat pasidalino žiniomis apie šalies židinius. Anot specialistės, šiuo metu iš viso užregistuotas 201 židinys, taip pat ji pridūrė, kad viename židinyje nustatoma nuo 2 iki 92 užsikrėtusių asmenų. Didžiausiame viename židinyje su užsikrėtusiais asmenimis kontaktavo net 298 asmenys.
Specialistė, pristatydama įstaigos veiklą, paaiškino, kad itin daug dėmesio centras skiria būtent atvejų ir protrūkių epidemiologiniams tyrimams ir sąlytį turėjusių asmenų stebėsenai.
Į šią veiklą įeina tokie žingsniai kaip atvejo apklausa pagal klausimyną, asmenų, turėjusių sąlytį artimoje aplinkoje identifikacimas, kreipimasis į darbovietę, kurioje registruotas atvejis ir t. t.
„Kiekvieno atvejo apklausai reikia skirti 30-40 min. Kartais trūksta žmonių geranoriškumo atsakyti į klausimus“, – sunkumų neslepė NVSC specialistė.
Kalbėdama apie NVSC indėlį suvaldant virusą, D.Razmuvienė taip pat paminėjo sustiprintą medicininę-karantininę kontrolę.
„Kontrolės metu, visą parą, budima oro ir jūrų uostuose, sausumos pasienio punktuose. Šias funkcijas atliekantys specialistai vykdo atvykusių asmenų pirminės sveikatos būklės įvertinimą, apklausas, registracijas ir konsultavimą“, – pranešė NVSC specialistė.
D.Razmuvienė pareiškė nuomonę, kad siekiant efektyviau kovoti su virusu, NVSC labai svarbios naujosios technologijos, kurios padeda atlikti efektyvesnį epidemiologinės situacijos vertinimą.
Dėl šios priežasties, anot D.Razmuvienės, dalyvaujama kuriant ir modernizuojant epidemiologinei priežiūrai reikalingas informacines sistemas ir rengiant jų dokumentaciją, taip pat diegama mobilioji programėlė, padėsianti vykdyti epidemiologinę diagnostiką.
D.Razmuvienė konferencijos metu nepamiršo paminėti ir didelio savanorių indėlio.
„Savanoriai labai prisideda prie pagalbos. Šiuo metu dirba 82 savanoriai, kurie kiekvieną dieną atlieka saviizoliacijoje esančių žmonių informavimą ir jiems teikia rekomendacijas“, – konferencijoje teigė D.Razmuvienė.
Prabilusi apie NVSC darbo iššūkius, specialistė neslėpė, kad šių iššūkių yra itin daug. Svarbiausi jų – sunkiai prognozuojamas atvejų skaičiaus augimas, ypač didelio duomenų srauto apdorojimas, nuolatiniai pokyčiai ir dažnai atsinaujinantys reikalavimai, žmogiškųjų išteklių trūkumas ir kt.
Šimtmečio įvykio pasekmės
Pirminės sveikatos priežiūros sektoriaus vaidmenį COVID-19 pandemijos suvaldyme aptarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Anot profesoriaus, šis renginys itin svarbus, kadangi koronavirusas – didžiausias įvykis per visą šimtmetį.
V.Kasiulevičius teigė, kad pirminė sveikatos priežiūros (PSP) grandis turi tam tikrus instrumentus, kurie svarbūs koronaviruso suvaldyme. Profesorius išskyrė tokias priemones kaip diagnostika, gydymas ir sąveika su specialistu, priežiūra persirgus infekcija bei prevencija, kurios yra itin svarbios.
„Nepaisant to, kad dauguma pacientų gauna pakankamai kvalifikuotą gydymą specialiose atraminėse ligoninėse, didelė dalis pacientų kontaktuoja su šeimos gydytojais. Jie vienaip ar kitaip dalyvauja diagnostikos procese. Tai – itin didelis iššūkis pirmąkart susiduriant su panašia situacija“, – aiškino profesorius.
Kaip vieną iš sunkumų, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, V.Kasiulevičius įvardijo koronaviruso simptomatiką.
Anot profesoriaus, visi viruso simptomai (kosulys, karščiavimas, mialgija, galvos skausmas ir kt.), būdingi įvairioms kvėpavimo takų infekcijoms.
„Individualizuota priežiūra nėra tokia lengva, nes simptomai labai persidengia su daugeliu kitų viršutinių kvėpavimų ligų diagnostika“, – informavo profesorius.
Kalbėdamas apie laboratorinius tyrimus, kuriuos gali atlikti šeimos gydytojas, V.Kasiulevičius paaiškino, kad šeimos gydytojo galimybės tirti pacientus yra apribotos.
„Be abejonės, bendras kraujo tyrimas, limfopenija, trombocitopenija – yra labai svarbūs tyrimai, o šeimos gydytojas gali dalyvauti vertinant tokio paciento riziką ir nukreipti į atitinkamą specialistą“, – akcentavo profesorius.
V.Kasiulevičius pastebėjo, kad matyti, jog svarbi viso proceso detalė – darnus šeimos gydytojų bendradarbiavimas su specializuota grandimi.
Profesorius taip pat pridūrė, kad pacientai, kurie serga įvairiomis ligomis pvz., cukriniu diabetu, hipertenzija, lėtine inkstų liga ir kt., yra didesnėje rizikoje, nepaisant jų amžiaus.
Anot profesoriaus, šie asmenys patenka į stacionarus tuo metu, kai ligos yra blogai kontroliuojamos. Tuo tarpu šeimos gydytojai savo pacientus gali informuoti, kaip kontroliuoti turimus sutrikimus ir tokiu būdu sumažinti mirtingumo rodiklius.
Profesorius išskyrė ir šeimos gydytojų teikiamų skiepų svarbą, kadangi ji sumažintų komplikacijų riziką, o rūkymo metimas – dar viena iš krypčių, kuri gali būti vykdoma pirminėje sveikatos priežiūroje.
„Tikiuosi, kad kartu mes rasime sprendimus“, – pristatymą užbaigė profesorius V.Kasiulevičius.
Koronaviruso pamokos
Prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, aptarė pasaulio ir Lietuvos pamokas COVID-19 pandemijos suvaldyme.
„Jau keletą metų užbaigdami nacionalines ir tarptautines konferencijas, priimdavome išvadas, kad civilizuotame pasaulyje vis dar gali atsirasti užkrečiamos ligos. Buvo prognozuojama, kad jos tikrai atsiras, tik klausimas – kada ir kokios?“, – pranešime teigė prof. S.Čaplinskas.
Anot ULAC vadovo, svarbu suprasti, kad reikia mokytis it vieniems iš kitų, ir iš viruso.
Profesorius pritarė V.Kasiulevičiaus nuomonei, kad medicina su koronavirusu susitvarkė neblogai, nežiūrint to, kad reikėjo daug ką išmokti iš naujo:
„Ar nauja buvo tai, kad reikia taikyti infekcijų kontrolės priemones? Ar nauja buvo tai, kad reikia atskirti karščiuojantį vaiką nuo nekarščiuojančio? Gavosi taip, kad koronaviruso žala klinikine prasme buvo suvaldyta, bet netiesioginė žala smogė labai stipriai“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Profesorius taip pat pristatė informaciją, kurioje teigiama, jog besimptome forma sergantys žmonės gali aktyviai platinti virusą. Anot jo, strategija, mėginant riboti sąlytį su kitais, jau pasireiškus simptomams, kaip ir testuoti tik simptominius asmenis, neužkirstų kelio viruso plitimui.
Konferencijos metu ULAC vadovas iškėlė klausimą, ar visuomenė supranta ir priima siūlomas priešepidemines priemones.
„Jei visuomenė nepalaikys priemonių, mes negalėsime tikėtis didesnio postūmio įveikiant šią epidemiją. Jei ribosime tik tuos, kurie turi simptomus, didelės žmonių grupės negalės pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata“, – perspėjo profesorius.
Nagrindėdamas klausimą, kiek laiko užsikrėtę žmonės turėtų būti izoliuojami, S.Čaplinskas paminėjo vieną tyrimą. Juo remiantis, koronavirusu neužsikrėtė nei vienas iš 852 žmonių, su užsikrėtusiu asmeniu, kontaktavusių praėjus 6 d. ar daugiau po infekuoto asmens simptomų atsiradimo.
Tuo tarpu lengvai ir be komplikacijų sergantys platina aktyvius virusus maždaug iki 10 d. nuo simptomų pradžios, o sunkiai sergantys arba silpną imunitetą turintys pacientai užkrečiamus virusus platina ilgiau.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad dažniausiai užsikrečiama namų ūkio sąlygomis arba darbovietėje“, – informavo S.Čaplinskas.
Užsimindamas apie imunitetą, ULAC vadovas pranešė, kad kolektyvinis imunitetas – taškas kai imunitetas turi tiek žmonių, kad virusai negali plisti – greitai nesusiformuoja.
„Dalinį ląstelinį imunitetą gali turėti nuo 40 iki 60 proc. žmonių, tačiau neaišku, kiek jis stiprus. Jei bus laikomasi atstumo, propaguojami trumpesni kontaktai, dėvima kaukė, tokiu atveju susirgimo rizika bus daug mažesnė“, – teigė S.Čaplinskas.
Profesorius patvirtino, kad yra daug faktorių, kodėl vieni žmonės sunkiai suserga, kiti – ne. Keletas iš jų – papildomos ligos, amžius ir lytis.
„Daug kitų veiksnių gali lemti, kodėl dauguma sveikų 30-mečių po poros dienų virusų atsikrato, o kai kurie sunkiai suserga. Vieni mokslininkai tiria pacientų genetinius skirtumus, kiti tyrinėja kraujo grupes arba galimą BCG skiepų reikšmę mažesniam mirštamumui nuo koronaviruso“, – apie tyrimų skirtumus kalbėjo profesorius.
S. Čaplinskas taip pat pastebėjo, kad koronaviruso pandemijos metu visame pasaulyje buvo paskleista daug neteisingos informacijos, o Lietuvoje komunikacija buvo ne vienijanti, o skaldanti.
Anot jo, dezinformacija apie sveikatą „Facebook“ pernai sulaukė maždaug 3,8 milijardo peržiūrų, o „Youtube“ daugiau nei ketvirtadalis vaizdo žinučių apie koronavirusą pateikė neteisingą informaciją.
„Jei žmonės, neturintys kompetencijos, sukels abejones paprastam piliečiui, žmonės nebepasitikės nei medicina, nei valdžia. Tuomet eina kalba apie elgeseną, kuomet žmonės nebesilaikys reikalavimų“, – faktus pateikė S.Čaplinskas.
ULAC vadovas pranešimo metu pasidalino ir prognozėmis, kurios mūsų gali laukti po metų ir vėliau.
„Viena aišku, kad praktiškai niekam nepavyko sustabdyti viruso įsiskverbimo į šalies įsiskverbimo populiaciją. Koronavirusas nebus nušluotas nuo žemės ir papildys endeminių virusų gretas, tačiau, jei bus pakankamai skiepijama visuose pasaulio kampeliuose, koronavirusas galėtų tapti reta liga“, – teigė S.Čaplinskas.
Anot jo, grupelės žmonių niekada neturės imuninės atminties virusui ir liks imlūs netgi persirgę, todėl pasitaikys sunkių atvejų. Visgi prognozuojama, kad dauguma žmonių turės imuninę atmintį ir todėl kiekvieną kartą užsikrėtus bus sergama vis lengviau.
Profesorius pridūrė, kad net jei vakcinų kampanija prasidės 2021 m. pradžioje, toliau reikės laikytis atsargumo priemonių.
„Normalumas staiga neateis“, – prabrėžė S.Čaplinskas.
Profesoriaus nuomone, pasaulio visuomenės turės mokytis gyventi su šia liga ir valdyti ją mažinant poveikį kaip kitų ligų atveju: skiepais, gydymu ir diagnostika.
