„Nerimą ir stresą šiandien jaučiame visi. Ši problema ypač paaštrėjo šiemet, pandemijos laikotarpiu, kai žmonėms pasidarė nebeaišku, kas bus toliau. Dėl pojūčio, kad nebekontroliuojame situacijos, nerimo lygis itin išaugo“, – pranešė Rugilė Cibulskaitė, „Headline“ komunikacijos agentūros atstovė.
Atsižvelgdami į neramius laikus, Lietuvos specialistai ir psichologai surengė konferenciją „Lietuvos nerimo indeksas pandemijos akivaizdoje: koks jis ir kaip jį suvaldyti?“, kurioje pasidalino žiniomis apie emocinę gerovę bei Lietuvoje atlikto nerimo matavimo tyrimo, kuriame apklausti virš 1000 lietuvių, duomenimis.
Į klausimus, kaip suvaldyti augantį nerimą pandemijos metu, dėl ko dažniausiai nerimauja Lietuvos žmonės ir kokią įtaką tai gali turėti jų sveikatai, atsakė „Nerimo klinikos“ psichologė Darja Norbutė, „Spinter“ tyrimų bendrovės atstovas Ignas Zokas bei „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis.
Nerimas – mūsų gyvenimo palydovas
„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas yra pakankamai „šviežias“ – jis atliktas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Jame apklausti 1008 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Tyrimui keltas tikslas – išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl nerimo koronaviruso pandemijos metu.
Rezultatai atskleidė, jog net 90 proc. apklaustųjų nerimauja dėl savo šeimos gerovės: 41 proc. nerimauja kartais, 27 proc. – dažnai, 17 proc. – retai, 8 proc. – kasdien ir tik 7 proc. teigia nejaučiantys nerimo dėl savo šeimos gerovės.
„Kaip matyti, nerimas – dažnas mūsų gyvenimo palydovas. Trečdalis šalies gyventojų nuolat gyvena su nerimo būsena“, – tyrimų rezultatus pakomentavo I.Zokas
Kaip pagrindines nerimo priežastis tyrimų bendrovės atstovas įvardijo sunkias ligas, nedarbingumą ir mirtį (42 proc.), šeimos narių nelaimes (21 proc.), pastovių pajamų praradimą (19 proc.)
Anot I.Zoko, itin svarbus faktorius – demografinės bei socialinės grupės. Tyrimo dalyvės moterys ir vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę nerimauti dėl šeimos narių nelaimių, o vyrai – dėl pajamų pastovumo.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog pusė apklaustųjų mano, kad papildomos santaupos yra geriausias būdas susitvarkyti su staiga ištikusiomis nelaimėmis ar nedarbu. 50 proc. teigia, jog geriausias būdas tvarkytis su problemomis – artimųjų palaikymas ir parama, 37 proc. mano, jog tai – gyvybės draudimas, 26 proc. sako, jog jiems padeda asmeniniai įgūdžiai.
„Dėl nerimo pandemijos metu, tiek šis, tiek kiti tyrimai rodo, kad nerimo lygis yra pakankamai išaugęs. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių mano, jog pandemijos metu jų nerimo lygis išaugo. Neapibrėžtumo jausmas „augina“ bendrą nerimą“, – informavo I.Zokas.
Labiausiai Lietuvos žmonės šiuo sudėtingu laikotarpiu nerimauja dėl savo šeimos gerovės – taip teigė daugiau nei 90 proc. apklaustųjų.
Svarbu identifikuoti nerimo šaltinį
„Pirmiausia, noriu nuraminti: nors skaičiai yra dideli, bet nerimauti yra visiškai normalu. Nerimas – tai apsauginė žmogaus reakcija. Kai susiduriame su neapibrėžta situacija, kuri mums nėra pažįstama, apsvarstome galimą jos poveikį savo gyvenimui.
Dalį situacijos baigčių matome kaip grėsmingas sau, tai ir sukelia nerimą. Kadangi nerimą patiria visi, svarbu ne bandyti jo išvengti, nes tai nėra įmanoma, o mokytis, kaip su juo tvarkytis“, – tyrimo rezultatus komentavo VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė psichoterapeutė D.Norbutė.
„Mane labiausiai nustebino tie 7 proc. žmonių, kurie teigė, kad nerimo nejaučia – taip neturėtų būti. Jei nejaustume nerimo, mūsų organizmas netektų savo apsauginės sienos“, – informavo psichoterapeutė.
Anot specialistės, žmonėms itin didelį nerimą gali kelti socialinių interakcijų apribojimas.
„Žmogūs – būrinis padaras, mes gyvename bendruomenėse. Dabar mums liepiama laikytis atstumo, nebesaugu būti kartu. Atrodo, kad netekome galimybės ieškoti pagalbos, kalbėtis, bendrauti. Tačiau noriu paaiškinti, kad mes ne netekome vienas kito, o kaip tik saugome savo bendruomenės narius – tai nėra mūsų asmeninė bėda“, – teigė D.Norbutė.
Į klausimą, kaip suvaldyti nerimą, kaip išmokti jį atpažinti, ir kaip padėti sau bei savo artimiesiems šiuo sudėtingu laikotarpiu, VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė psichoterapeutė D.Norbutė atsakė, jog esminis dalykas – aiškiai įvardinti, dėl ko kyla nerimas.
„Nors daug kas ir atliktos apklausos metu sakė, jog jaučia padidėjusį nerimą koronaviruso pandemijos metu, tačiau tai nėra tikslu. Kol žmogus neišmoksta aiškiai įvardinti problemos, jis negali jos spręsti.
Todėl čia vertėtų labai atvirai sau įsivardinti dėl ko man kyla nerimas: galbūt bijau netekti darbo ar susirgti, galbūt sunku visą dieną išbūti bendroje erdvėje su namiškiais, galbūt jaučiuosi vienišas. Kiekvieno nerimas, kuris kyla koronaviruso krizės metu, yra vis kitoks“, – paaiškino psichoterapeutė.
Įsivardinus savo nerimo priežastis, svarbu išmokti atskirti du esminius dalykus: ką mes galime pakeisti ir ko pakeisti patys negalime. Dalis dalykų yra už mūsų kontrolės ribų – dažnai negalime pakeisti aplinkybių, negalime pakeisti ir kitų žmonių.
„Mūsų visuomenėje nėra įprasta pasisakyti, kad kažkokių dalykų aš nepajėgus pakeisti“, – pastebėjo D.Norbutė.
Šiuos dalykus svarbu mokytis atskirti ir priimti, o tai nėra lengvas uždavinys. Yra ir kita dalis – dalykai, kurie tiesiogiai nuo mūsų priklauso, jų sprendimas dažnai reikalauja tiesioginių mūsų veiksmų.
„Galbūt aš galiu pasikalbėti, galbūt galiu susikurti finansinę „pagalvę“, galbūt galiu ieškotis papildomo darbo ir pajamų šaltinio, galbūt galiu stiprinti savo sveikatą – apmąstyti, kokie dalykai, nepaisant to, kad atrodo, jog nieko nekontroliuoju, galėtų būti kontroliuojami padarius tam tikrus veiksmus“, – patarimus dalijo psichoterauptė.
Specialistė taip pat paragino neužsidaryti savyje ir bendros problemos sprendimų būdų ieškoti kartu su kitais žmonėmis.
Nerimas susijęs tiek su sveikata, tiek su finansinėmis galimybės
„Iš vienos pusės pastaruoju metu matome labai spartų žmonių gyvenimo kokybės gerėjimą, darbo užmokesčio augimą, didėjančias vartojimo išlaidas. Tačiau pagal „Spinter“ atliktą tyrimą matome, kad net gerėjant finansinei padėčiai, 90 proc. respondentų vis tiek jaučia nerimą dėl savo arba šeimos gerovės“, – pastebėjo SB draudimo“ vadovas S.Jokubaitis.
Šiuo laikotarpiu, labiausiai žmonės nerimauja dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, tačiau drauge kyla nerimas ir dėl sudėtingėjančios finansinės situacijos.
„Kas penktas apklaustasis teigė, jog juos neramina baimė dėl pastovių pajamų praradimo ar darbo netekimo“, – sakė Saulius Jokubaitis.
Jo duomenimis, socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, karantino metu darbo neteko 30 tūkst. žmonių, nuo kovo 16 dienos, kai buvo registruotas karantinas nedarbas Lietuvoje išaugo nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc. tai privertė sunerimti ne vieną, net ir tuos, kurie savo darbo vietas išsaugojo.
Vienas iš nerimo valdymo būdų, kurį įvardijo „SB draudimo“ vadovas – saugumo „pagalvės“ turėjimas.
„Lietuvos atžvilgiu, santaupų nepakankamumas yra akivaizdus“, – pastebėjo S.Jokubaitis
„SB draudimo“ vadovas paminėjo šių metų kovo mėnesį „Spinter“ atlikto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad, jei lietuviai staiga netektų pajamų, pvz., žmogų atleistų iš darbo, beveik 21 proc. gyventojų nepragyventų iš turimų santaupų nei mėnesio.
„Natūralu, kad tai kelia nerimą ir stresinę būklę“, – paaiškino S.Jokubaitis.
Anot jo, šioje situacijoje žmonės galėtų gyventi ramiau ir nesibaiminti, jei pagalvotų apie galimų pasekmių suvaldymą
S.Jokubaitis mano, kad gyvybės draudimo pagalba galime efektyviai pasirūpinti finansiniu saugumu ir taip susikurti savo saugumo tinklą, kuris sušvelnintų galimą smūgį.
„Jau ne vienerius metu Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje matosi aiškus augimas, tai rodo ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos statistika, tačiau išsamūs rinkos tyrimai sako, jog visgi žmonės labiau linkę investuoti į savo turto draudimą: būsto ar automobilio.
Tačiau kol žmonės neįvertins, jog didžiausias ir brangiausias turtas yra jų sveikata, tol nerimo lygis niekur nedings. O tyrimas parodė, jog kol kas šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (37 proc.) gyvybės draudimą vertina kaip vieną iš geriausių apsisaugojimo priemonių nuo nenumatytų situacijų“, – teigė „SB draudimo“ vadovas.
„SB draudimo“ vadovas pranešė, kad reikėtų nepamiršti, kad didžiausia mūsų vertybė – sveikata, gyvybė ir artimųjų saugumas. Konferencijos metu jis taip pat priminė, jog bet kurioje krizinėje situacijoje gelbsti planas B, todėl tokį turėti pravartu kiekvienam ir taip sumažinti savo nerimo lygį.
