Iš viso šalyje patvirtinti jau 9104 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4956 asmenys, 3978 – pasveiko. Nuo šios infekcinės ligos iš viso mirė 126 žmonės. Dėl kitų priežasčių mirė 44 užsikrėtusieji. Izoliacijoje šiuo metu yra 30 tūkst. 923 žmonės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš 442 naujų koronaviruso atvejų 215 patvirtinta Vilniaus apskrityje, 72 susirgimai registruoti Kauno, 45 – Klaipėdos, 41 – Šiaulių, 25 – Panevėžio, 24 – Telšių, 10 – Marijampolės, septyni Tauragės ir trys Utenos apskrityse.
Liga ir toliau plinta gydymo įstaigose, globos namuose. Plačiau apie naujausius užkrato atvejus skaitykite čia.
Laisvų lovų skaičius vis mažėja
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga skaičiavo, kad iš beveik 17,2 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 10,7 tūkstančio. Reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė: 372 iš 654 esamų. Iš 591 lovos su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos yra 185, iš 6,1 tūkst. lovų su deguonimi užimta 1,9 tūkstančio.
„Bendrai, jeigu kalbėtume apie specialiai infekciniams, kovidiniams ligoniams skirtas lovas, kai kuriose vietose esame perkopę 60 proc. užimtumą. Įstaigos jau yra pateikę skaičius, kad artimiausiu metu gali išplėsti tą skaičių, pridedant dar maždaug 260 papildomų lovų, perorganizuojant savo gydymo įstaigų veiklą.
Regionuose, t.y. kitose gydymo įstaigose, jeigu toks poreikis būtų, dar yra apie 590 lovų, kurias būtų galima perorganizuoti ir panaudoti kovidinių pacientų gydymui“, – statistiką pristatė A.Veryga.
Ministras dar penktadienį ryte socialiniame tinkle pranešė, kad jeigu ligoninėse toliau daugės hospitalizuotų COVID-19 pacientų, plečiant jiems skirtų lovų skaičių reikės riboti kitas planines paslaugas.
„Visada esame pasirengę „įjungti“ atsarginius planus, jei nutiktų taip, kad pagrindinėse penkiose šiuo metu COVID-19 pacientus gydančiose, gydymo įstaigose pradėtų trūkti vietų – lovų“, – feisbuke skelbė ministras.
Tiesa, ministras akcentavo, kad dirbtinai planinės procedūros nebus nukelinėjamos ir neplanuojamas centralizuotas planinių paslaigų stabdymas, bet „tose gydymo įstaigose, kuriose bus plečiamas kovidinių lovų skaičius, skirtingų paslaugų apimtys gali susitraukti“.
„Priklausomai nuo to, kokioje ligonėje koks skyrius bus pritaikytas kovidiniams pacietams. Tai gali būti terapinės, dienos chirurgijos lovos. Ten paslaugų tuomet ir sumažės“, – tvirtino A.Veryga.
Ar reikės registruoti į prekybos centrus ateinančius asmenis?
A.Verygos teigimu, ministerija dėl įvestų registracijos taisyklių jau spėjo sulaukti klausimų, ar reikės registruoti ir į prekybos centrus ateinančius asmenis, jei tuose prekybos centruose yra laisvalaikio ir pramogų vietos.
„Buvo klausimų, ar reikia registruoti ateinančius į prekybos centrus, nes ten yra pramogų ir laisvalaikio erdvės. Norime tik paaiškinti, kad bendrai įeinant į prekybos centrą, registraciją nėra būtina. Ji yra būtina tik įeinant į laisvalaikio ir pramogų erdves, kurios yra dideliuose prekybos centruose. Tai bendrai įeinant į prekybos centrą, tokia registracija nėra būtina“, – aiškino ministras.
Primename, kad laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose lankytojams nuo šiol reikės registruotis. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.
Perspėjo dėl įmonių ir kitų švenčių
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pabrėžė griežtai nerekomenduojantis organizuoti pasisėdėjimus per Kalėdas su kolegomis ir įvairiausių įmonės švenčių.
„Ne, tikrai nerekomenduoju. Aš noriu tik priminti, kad ir toms pačioms įmonėms yra pateiktos rekomendacijos tiek dėl nuotolinio darbo taikymo, tiek dėl darbuotojų grupavimo, srautavimo, jog ne visi susitiktų vienoje vietoje, o jei kas nors užsikrėstų, likusieji galėtų ateiti į darbą ir užtikrinti įmonės ar viešos įstaigos veiklą.
Susirinkimas visų į vieną vietą, kokia tai bebūtų proga – ar Kalėdos, ar kažkokia įmonės šventė, iš principo prieštarauja pačiai infekcijų kontrolės idėjai. Nereikia to sieti su Kalėdomis ar kažkokia kita proga, tiesiog vadovautis bendrais principais. O kokios tos Kalėdos bus, anksti spėlioti. Kol kas situacija kiekvieną dieną tik blogėja. Todėl tokių prielaidų sakyti, kad reikia susiplanuoti kažkokius renginius, tikrai nėra“, – įsitikinęs jis.
Anot ministro, „visi mes esame šios šalies piliečiai ir galime apsimetinėti, kad nieko nėra, galime apsimetinėti, jog virusas neegzistuoja ir bravūriškai vaidinti, kad mums viskas vienodai, bet kai pradės strigti gydymo įstaigų veiklą, mažiausiai tuomet rūpės kažkokios sporto varžybos ar pasilinksminimai“.
„Kviečiu būti pilietiškais, nesimaivyti ir elgtis atsakingai“, – paragino jis.
A.Veryga: remdesiviras Lietuvoje yra skiriamas 6 pacientams
JAV patvirtintus remdesivirą kaip tinkamą gydyti COVID-19 infekcijai, A.Veryga sako, kad kol kas Lietuvoje šio vaisto gauna 6 asmenys.
„JAV ir Europa turi atskirą savo vaistų registravimo, pripažinimo sistemas, agentūras, tai tikrai negaliu komentuoti, ką padarė amerikiečiai. Mes turime mūsų europietišką sistemą, kuri yra galiojanti. Kai ji bus pripažinta, registruotas čia, mes jį galėsime laisviau, paprasčiau naudoti.
Dabar šiuo metu remdesiviras yra vienas tiriamų vaistinių preparatų tarptautiniame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvauja mūsų dvi universitetinės – Santaros ir Kauno – klinikos“, – teigė A.Veryga.
Šiuo metu į šį tyrimą įtraukta apie 100 sergančiųjų COVID-19. „Įtraukimas šiuo metu nėra stabdomas, yra atliktos tam tikros korekcijos ir galimas tiriamųjų skaičius išplėstas iki 200. Jeigu būtų poreikis šį vaistą skirti šiems pacientams, jie jį ir gautų“, – tikino A.Veryga.
Pagal Europos pagalbos mechanizmą Lietuva gavusi 295 flakonus šio medikamento. „Visas šis kiekis yra paskirstytas gydymo įstaigoms. Pagal šiuo metu turimus duomenis, 6 pacientams šis medikamentas Lietuvoje yra skiriamas, bet būtent pagal šitą klinikinį tyrimą“, – pabrėžė A.Veryga.
D.Razmuvienė: „Rodo nekokias tendencijas“
Komentuodama faktą, kad po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, praėjusią parą užsikrėtė 208 asmenys, NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė sakė, kad situacija verčia sunerimti.
„Tai – didelis skaičius ir jis rodo nekokias tendencijas. Matome, kad atvejų, kai sergantis asmuo kontaktuoja su nesergančiu, skaičius kasdien auga“, – pranešė D.Razmuvienė.
Epidemiologė informavo, kad iš vakar dieną užregistruotų koronaviruso atvejų 168 buvo besimptomiai, 45 – simptominiai.
Kalbėdama apie naujausią mirties atvejį, D.Razmuvienė neslėpė, kad atvejų, kai nepavyksta nustatyti, nuo ko miręs asmuo užsikrėtė, daugėja. „Tokių vyresnių žmonių mirčių registruojama vis didesnė dalis: susirgusių, mirusių ir neaišku nuo ko užsikrėtusių“, – teigė epidemiologė.
Nebėra koronaviruso nepaveiktų sričių, auga neatsekamų atvejų procentas
Kalbėdama apie koronaviruso tendencijas, D.Razmuvienė aiškino negalinti išskirti, kur šiuo metu virusas paplitęs labiausiai. „Jis plinta visur – ir gydymo, ir ugdymo įstaigose, įmonėse, laisvalaikio praleidimo vietose“, – akcentavo epidemiologė.
Ji priminė, kad pastaruoju metu virusas neplito meninkų gretose – choro kolektyvuose, tačiau vakar dienos statistika šias pauzę nutraukė. „Nebėra srities, kurioje nebūtų patvirtintas bent vienas atvejis“, – liūdnomis žiniomis pasidalino D.Razmuvienė.
Epidemiologė tvirtino, kad daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo grandinė neatsekama. Anot jos, jei iki rugsėjo, rugsėjo pradžioje tokie atvejai siekė iki 20 proc., šiuo metu neatsekami atvejai siekia 28 proc.
„Matome, kad neatsekamų atvejų pasitaiko ne kartą per savaitę, o kasdien. Galbūt žmonės nenori pasakyti, kur jie dalyvavo“, – svarstė D.Razmuvienė.
Nerimstanti situacija šalies ugdymo įstaigose
Kalbėdama apie ugdymo įstaigas, D.Razmuvienė informavo, kad 299 ugdymo įstaigose užregistruoti 773 koronaviruso atvejai. Didžioji dalis sergančiųjų – moksleiviai. Ji taip pat pabrėžė, kad daugėja ugdymo įstaigų, kuriose vyksta vidinis plitimas.
„Jei pamename, rugsėjo pradžioje-viduryje skaičiavome apie 5-8 atvejus, o šiuo metu vidinis plitimas yra jau 60 mokyklų“ – skaičiavo D.Razmuvienė.
Kaip didžiausius protrūkio taškus mokyklose epidemiologė išskyrė Švenčionių raj. Pabradės „Žeimenos“ gimnaziją, Vilniaus lopšelį-darželį „Žemyna“, Kauno Technologijos universiteto Vaižganto progimnaziją, taip pat Gabijos progimnaziją Vilniuje.
Kokia situacija ligoninėse?
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 255 žmonės, 26 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 94 pacientai, dar 14 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso šalyje patvirtinti 9104 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4956 asmenys, 3978 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 126 žmonės, dar 44 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
