Tuo tarpu kai kuriuose Jungtinės Karalystės regionuose dėl vėl smarkiai plintančių COVID-19 susirgimo atvejų įvestas griežtas karantinas, o šalies valdžia pripažįsta savo klaidas ir jau prognozuoja, kad šiemet Kalėdos, greičiausiai, bus „skaitmeninės“. Izraelyje po mėnesį trukusio griežto karantino situacija gerėja.
Ar iki šiol taikyti valdžios veiksmai – adekvatūs, kai kasdienė COVID-19 susirgimų statistika perkopia po kelis šimtus, naujienų portalas lrytas.lt kalbėjosi su Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovu Sauliumi Čaplinsku.
„Esama situacija Lietuvoje tik įrodo, kad kai kas neįsiklausė į specialistų ir ekspertų prognozes, kad rudenį sulauksime antros, kur kas didesnės ir stipresnės COVID-19 ligos bangos. Kai tik ją sukeliantis koronavirusas pradėjo plisti, buvo nuspręsta imtis priemonių, kad tas plitimas būtų pristabdytas ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. Todėl buvo įvedami karantinai. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad viruso plitimo užkardyti niekaip nepavyks.
Nepaisant to, mano galva, Lietuvoje manoma, kad vėl reikia bandyti stabdyti koronaviruso plitimą. Be juk šaukštai – po pietų, virusas tarp mūsų jau įsigyveno. Tai įrodo, kad būtina keisti mąstymą ir ieškoti priemonių, kad su mumis gyvenantis virusas atneštų kuo mažiau ekonominių, socialinių, psichologinių problemų bei nuostolių, o, savaime suprantama, ir – mirčių“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.
– Kokių tikslų, jūsų manymu, buvo siekiama ar pasiekta šių metų pavasarį, įvedant visoje Lietuvoje griežtą karantiną?
– Karantino sąlygomis teko gyventi daugeliui pasaulio šalių. Juo buvo siekiama pristabdyti koronaviruso plitimą ir sykiu įrodyti žmonėms, kad būtina keisti ir savo elgesį, ir gyvenimo būdą, stengiantis neužkrėsti tų, kuriems šis virusas – ypatingai pavojingas. Be to, karantinas leido daugiau sužinoti apie šį virusą, kaip su juo tvarkytis ir kaip turėtų veikti įvairių sričių įstaigos.
– Nors į užsienį išvykti buvo sudėtingiau, žmonės vasarą vis tiek keliavo ir Lietuvoje, ir po aplinkines šalis, restoranai bei kavinės visur ošė, į renginius susirinkdavo minios. Tai, koks gi stebuklas lėmė, kad vasarą susirgimų COVID-19 liga skaičiai visai negąsdino?
– Pradėkime nuo to, kad maždaug 80 proc. užsikrėtusių žmonių jaus tik lengvus ligos simptomus, 10-20 proc. gali iš viso nieko nejausti ir persirgti besimptome forma. Kai jau susirinko kritinė užsikrėtusių žmonių masė, plūstelėjo kur kas stipresnė koronaviruso banga.
Be to, nereikėtų pamiršti to, kad iš pradžių Lietuvoje buvo testuojama nedaug žmonių. Kita vertus, vasarą žmonės daugiau laiko praleisdavo lauke, todėl viruso kiekiai tarp žmonių būdavo kur kas mažesni, nei uždarose patalpose. Jį nupūsdavo vėjas, o saulėtomis dienomis greičiau žudė ultravioletiniai spinduliai.
Rudenį, atšalus orui, situacija pablogėjo, o žiemą bus dar blogiau, nes mūsų gleivinė šaltame ore tampa labiau pralaidi virusams. Kitaip tariant, lengviau įmanoma pasigauti tokią viruso dozę, kuri jau susargdina. Prieš smūgines viruso dozes neatsilaikys nei stipraus žmogaus imunitetas, nei kiti nespecifiniai faktoriai. Todėl svarbiausia – laikytis atstumo nuo kitų žmonių, nuolat naudoti kaukes, paisyti rankų ir paviršių higienos.
Tačiau svarbiausia, kad infekuoti žmonės kuo greičiau apie tai sužinotų, kad būtų susekti jų kontaktai ir taip nuo užsikrėtimo būtų apsaugoti jų artimieji, kolegos bei aplinkiniai.
– Pastaruoju metu skelbiami tikrai įspūdingi atliekamų testų skaičiai. Bet klausimas – kiek tiriama žmonių, nes juk vienam žmogui neretai testai atliekami po kelis kartus, ir kaip greitai paaiškėja tų testų rezultatai?
– Jei testo ar testo rezultato tenka laukti tris-penkias dienas, per tiek laiko žmogus jau gali užkrėsti kitus, net nejausdamas jokių COVID-19 simptomų. Kita vertus, jei žmogus, turėjęs kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu, ilgai apie tai nežinos, jis taip pat virusą sėkmingai platins. Testų rezultatai turėtų būti aiškūs per dvidešimt keturias valandas. Tuomet kur kas lengviau ir efektyviau būtų įmanoma išsiaiškinti infekuotųjų žmonių kontaktus.
Šiuo metu jau pasiekta ta kritinė riba, kai nebeįmanoma atsekti visų turėtų užsikrėtusių žmonių kontaktų. Juk per dieną atsiranda po kelis šimtus diagnozuotų žmonių. Jei epidemiologiniams tyrimams nebus naudojamos skaitmeninės priemonės ir žmonės į šį procesą neįsijungs, kaip buvo Tailande arba Pietų Korėjoje, mes net nebėgsime paskui koronaviruso traukinį, o eisime iš paskos mažais žingsneliais.
– Kokios tos skaitmeninės priemonės?
– Apie jas Lietuvoje buvo kalbėta dar pavasarį. Tarkim, jei žmogui nustatoma COVID-19 liga, jis savo mobiliajame telefone specialios programėlės pagalba suvestų informaciją, kad jau yra infekuotas ir su kuo turėjo kontaktų. Šiems tikslams pasaulyje naudojamos ir kitos technologijos, bet visa tai turėtų būti daroma operatyviai, saugiai, konfidencialiai.
Tuo metu, Lietuvoje diskutuojama apie tai, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui trūksta darbuotojų ir finansavimo. Jei ir toliau bus dirbama akmens amžiaus priemonėmis, telefonu gaudant galimus infekuotų žmonių kontaktus, tai kovą prieš koronavirusą kasdien pralošinėsime.
Kiek gi vienas centro darbuotojas telefonu per dieną gali apklausti žmonių? Penkis, dešimt? Ir dar neaišku, ar visada sugeba tinkamai su žmonėmis kalbėtis, kad jie pasakytų tiesą, kad nenuslėptų informacijos.
Bėda dar ir ta, kad iki šiol viruso plitimą bandoma pažaboti draudimais bei gąsdinimais. O reikėtų tą virusą valdyti ir tai daryti mums visiems kartu.
O, jei pastaruoju metu vėl einama į totalinį karantiną, vadinasi pavasarį per karantiną nebuvo pasiruošta antrajai koronaviruso bangai. Ir – ne tik Lietuvoje.
– Juk net tokia pažangi šalis, kaip Izraelis, rugsėjo mėnesį vėl buvo įvedusi pakankamai griežtą karantiną, kuris, atrodo, davė neblogų rezultatų.
– Tai tik įrodo, kad ir Izraelis, nepaisant visos savo pažangos, nesugebėjo tinkamai pasiruošti. Kita vertus, pažabojant koronavirusą, nereikėtų pamiršti ir tam tikrų politinių aspektų. Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, JAV vyksta prezidento rinkimai, Norvegija siekia, kad jos gyventojai nevažiuotų pigesnių prekių į kaimyninę Švediją ir savo pinigus išleistų šalies viduje. O štai Kinijos ir Rusijos troliai irgi išnaudoja esamą situaciją pasaulyje saviems tikslams, jau nekalbant apie vakcinos kūrimą šiose šalyse.
– Lietuvos medikai jau šaukiasi pagalbos, kad dėl padidėjusio infekuotųjų žmonių antplūdžio tuoj pristigs lovų. Ar pavyks išvengti Italijos arba Ispanijos ligoninių pavasarį ištikusių išbandymų?
– Lietuvos ligoninių tinklas – vienas didžiausių Europoje. Gal ir gerai, kad sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai nepavyko įgyvendinti sumanytos ligoninių reformos, jas tiesiog uždarant.
Esant šiandienos situacijai, reikėtų reguliuoti ligonių srautus ligoninėse, o svarbiausia – kad jos bendradarbiautų, o ne konkuruotų dėl pinigų ir pacientų. Argi tretinio lygio ligoninėse turėtų gulėti pacientai, kuriems reikia gydymo dėl COVID-19? Jeigu jiems reikia deguonies kaukių, tai lengvai įdiegiamas dalykas ir kitose ligoninėse. Visai kita kalba, jei žmonėms jau reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
– Sena mūsų šalies valdžia jau nueina, o nauja dar užtruks, kol įsivažiuos į darbus. Tačiau virusą valdyti teks ir tarpuvaldžiu. Kokios grėsmės tuo metu galėtų iškilti?
– Ir metų pradžioje, ir dabar viena opiausių problemų – komunikacija. Ji turėtų būti maksimaliai efektyvi. Žmonės turi išgirsti, ką sako tie valdžios atstovai, kurie atsakingi už situaciją šalyje. Su žmonėmis būtina nuolat bendrauti, bendradarbiauti ir juos mokyti.
Kai iš pat pradžių buvo uzurpuoti visi informaciniai kanalai, kai būdavo nutylima tiesa, kai net nenorima prisipažinti, jog būta klaidų (o klysta juk visi), kažin, ar tikėtis gerų rezultatų įmanoma.
– O kada galima būtų tikėtis atsakymo į jau kone amžinu virtusį klausimą – ar greitai atsiras vakcinos nuo COVID-19?
– Šiuo metu vakciną kuriantys mokslininkai lyg žaidėjai kortomis eina va bank – pasiseks ar – ne. Bandoma diegti vakcinas, kurios net nepraėjo visų patikros procedūrų. Neaišku, kiek dėl vakcinų sukūrimo yra propagandos, tarkim, Rusijoje arba Kinijoje.
Tačiau aišku viena – kol nebus įsitikinta vakcinų saugumu, tol jų Europos Sąjungoje naudoti nebus leidžiama. Kažin, ar anksčiau, nei kitų metų rudenį, net ir, kuriant vakcinas labai palankiomis sąlygomis, mes jų sulauksime.
– Negi dar metus laiko gyvensime, kaip ant parako statinės?
– Gal ir ilgiau. Neaišku, ar atsiradus vakcinoms, jos greitai bus prieinamos Lietuvoje. Kiek žmonių norės skiepytis ir kiek atsisakys? Susiformuos po skiepų imunitetas, ar – ne?
Panašu, kad koronavirusas, sukeliantis COVID-19, plis, kaip ir kiti virusai, kaip ir gripas. Tik jis plinta aštuonis kartus greičiau, nei gripas, o mirštamumas – dešimt kartų didesnis už gripo. Šiandien dar taip pat sunku atsakyti, kokie COVID-19 liekamieji reiškiniai, ja persirgus, žmogaus organizme liks po metų ar daugiau.
Nuo gripo jau yra dveji vaistai ir ženkliai padedantys skiepai, o su COVID-19 kol kas kovojama tik simptominiu gydymo būdu.
