Negana to, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad yra ir daugiau nerimą keliančių naujienų – dėl Danijos audinių fermose aptiktos mutuojančios koronaviruso versijos, plintančios tarp žmonių, iš kai kurių šalių atvykusiems asmenims gali būti įvesta privaloma saviizoliacija.
„Turėjome gyvą telefoninį pašnekesį su Danijos ambsadoriumi Lietuvoje. Jie pasidalino detalėmis, kokių priemonių ėmėsi Danija, siekiant suvaldyti šio viruso plitimą. Tikrai naujienos yra keliančios nerimą. Pagal tuos duomenis, yra stebimos tam tikros viruso mutacijos. Yra nustatyti atvejai žmonių užsikrėtimo būtent nuo audinių“, – teigė ministras.
„Bus užmigdomi milijonai šitų kailinių žvėrelių šalyje ir imamasi griežtų karantino priemonių tame regione, kur yra fermos. Gavome iš PSO žinių, kad ir daugiau valstybių gali turėti problemų. Rytoj Vyriausybėje yra ruošiami pasiūlymai, pakeitimai dėl karantino pakeitimų. Bus siūloma nustatyti privalomą 14 dienų izoliaciją atvykstantiems iš Danijos.
Panaši izoliacija galės būti siūloma ir iš kitų valstybių, kuriose yra panašių problemų – Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Švedijos. Jeigu iki rytojaus informacija nepasikeis ir bus patvirtinta, kad panašių problemų su plitimu būtent audinių fermoje yra ir tose valstybėse“, – informavo A.Veryga.
Didžiausia pasaulyje audinių kailių gamintoja Danija praėjusį trečiadienį pranešė, kad paskers visas savo audines, šalies ūkiuose, kur auginami šie gyvūnai, aptikus mutavusią naujojo koronaviruso versiją, paplitusią tarp žmonių.
Naujasis koronavirusas buvo aptiktas 207 audinių ūkiuose. Kai kuriuose iš jų buvo užfiksuota užsikrėtimo mutavusiu koronavirusu atvejų. Nustatyta, kad naujas užkratas gali plisti ir tarp žmonių. Audinėse pakitusiu koronavirusu užsikrėtė bent 12 asmenų.
Mokslininkai nerimauja, kad pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.
Dėl ko dar spręs rytoj?
A.Verygos teigimu, trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje karantino švelninimo sąlygų nereikėtų laukti.
„Vertinimas pačios situacijos yra labai dviprasmiškas. Matome, kad kai kurios priemonės veikia, nes nelabai gali neveikti. Matome neveikiančias kavines, barus, kitas vietas, kur veikla yra sustabdyta. Bet matome ir tam tikrų bandymų apeiti karantino reikalavimus, piktnaudžiauti.
Sulaukiame daug laiškų su prašymais iš įvairių verslo grupių taikyti tam tikras išimtis. Tikrai noriu pasakyti, kad nesiruošia Vyriausybė šį trečiadienį nieko švelninti. Atvirkščiai, yra apsispręsta kai ką aiškiau reglamentuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – sakė ministras.
Patikslinimai bus susiję su kaukių dėvėjimu darželiuose, kad vaikai, kuriems jau yra šešeri, galėtų kaukių nedėvėti, taip pat bus peržiūrimos patalpų nuomos sąlygos. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kartu A.Veryga pakartojo neturintis abejonių, kad karantino trims savaitėms neužteks ir režimas bus pratęsiamas. Tiesa, kol kas neaišku, kuriam laikui.
Pirmosios vakcinos Lietuvą gali pasiekti jau sausį?
Sveikatos apsaugos ministras taip pat informavo, kad pirmosios vakcinos nuo koronaviruso dozės Lietuvą gali pasiekti jau sausį.
„Manau, kad realu sausį gauti pirmąsias dozes. Bet tai nereiškia, kad visos vakcinos ir atkeliautų, nes kai kurių tikrai sulauksime tik kitų metų antrojoje pusėje, nes jos yra labai skirtingose kūrimo stadijose“, – sakė A.Veryga.
Kartu jis pabrėžė, kad viskas priklausys nuo gamintojų, kaip pavys susitvarkyti su vaistų registracija ir pristatymu, o didžiosios dalies vakcinų reikėtų laukti vėliau.
Miršta užsikrėtę nuo artimųjų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pranešė, kad vakar užregistuoti 53 sveikatos priežiūros specialistai, kuriems diagnozuota koronavirusinė infekcija.
Ji skaičiavo, kad per visą spalio mėnesį susirgo 724 sveikatos priežiūros specialistai, o per pirmas 9 lapkričio dienas jau beveik tiek pat – 723.
Specialistės teigimu, dažniausios mirtys registruotos slaugos, palaikomo gydymo namuose, ligoninėse, kurios turi slaugos skyrius. Tai sudaro apie 75 procentus. Yra mirties atvejų, kai užsikrėsta, namuose, nuo šeimos narių.
„Tokių atvejų nėra daug, bet jie irgi fiksuoti“, – tvirtino D.Razmuvienė.
Nauji susirgimai darželiuose
Specialistė informavo, kad ugdymo įstaigose vakar registuoti 22 atvejai. Iš jų 13 – darbuotojams, 9 – moksleiviams. Taip pat vakar fiksuoti 4 lopšeliai-darželiai, kuriuose susirgo ne tik vaikai, bet ir darbuotojai.
NVSC atstovė dar kartą paragino asmenis, kurie žino, kad jiems patvirtinta koronavirusinė infekcija, pranešti tai žmoniems, su kuriais turėtas artimas kontaktas, nes šie turėtų izoliuotis.
D.Razmuvienė pažymėjo kad veiksmų svarbu imtis patiems, nes kol su žmogumi susieks NVSC darbuotojai, gali praeiti ne viena diena. „Tai tikrai padėtų ir medikams, darbo pamažintų ir padėtų virusą suvaldyti“, – pridūrė ji.
Specialistės žiniomis, jau yra apie 50 asmenų, kurie „KoronaStop“ mobiliosios programėlės pagalba gavo specialų kodą. Šį įvedus pranešimus gauna su užsikrėtusiuoju kontaktavę asmenys.
Kokia situacija ligoninėse?
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 846 žmonės, 75 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 445 pacientai, 50 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 15,6 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 8,4 tūkstančio. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 319 iš 588 esamos. Iš 540 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos 178, iš 5,8 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 1,6 tūkstančio.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 26 tūkst. 841 asmuo, 20 tūkst. 584 – tebeserga, 5962 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 221 žmogus, dėl kitų priežasčių – 74 užsikrėtusieji.
