Neįgaliųjų organizacijos - sustiprėjusios ir pasiryžusios naujiems iššūkiams

64 neįgaliųjų draugijas visoje Lietuvoje vienijanti Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) šiemet ypatingai daug dėmesio skyrė savo narių instituciniam stiprinimui. Dėka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamo finansavimo neįgaliųjų organizacijos pagaliau gali atsigręžti į savo poreikius ir atnaujinti žinias bei įgūdžius šiuo metu aktualiausiose viešosios politikos srityse.

Asociatyvi nuotrauka<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Asociatyvi nuotrauka<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Asociatyvi nuotrauka<br>V.Balkūno nuotr.
Asociatyvi nuotrauka<br>V.Balkūno nuotr.
Asociatyvi nuotrauka<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Asociatyvi nuotrauka<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 17, 2020, 12:32 PM

„Vykdydami Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinio stiprinimo projektą iš esmės derinome du tikslus – kelti neįgaliesiems aktualius klausimus nacionaliniu lygmeniu, skatinant jų integraciją tose srityse, kur per daugelį darbo metų vis dar matome poreikį, o taip pat – šis tikslas mums kiek neįprastas – nepamiršti savęs ir savo narių, atliepiant jų norus stiprinti žinias, kelti kompetencijas.

Visos neįgaliųjų draugijos yra įpratusios dirbti neįgaliųjų labui netausojant jėgų, todėl tikrai ant vienos rankos pirštų galėtume suskaičiuoti, kiek kartų šiame nelengvame kelyje esame sustoję ir kokybiškai pagalvoję – o ko trūksta mums patiems? Kokia mūsų strategija? Ko tikimės pasiekti per, tarkime, ateinančius penkerius metus?

Užsisukti kasdienybėje labai lengva, tačiau kelti sau naujus iššūkius ir juos įgyvendinti – juk tai yra kiekvienos brandžios organizacijos variklis“ – sako jau daugiau nei 30 metų veikiančios didžiausios neįgaliųjų NVO pirmininkas Ignas Mačiukas.

Labai svarbus Lietuvos neįgaliųjų draugijos valdymo organas yra valdyba, kurią sudaro 10 pirmininkų, atstovaujančių kiekvieną šalies apskritį ir joje veikiančius narius. Dėl šios priežasties atnaujintą organizacijos strategiją imta formuoti būtent nuo valdybos – mokymų su lektoriumi Kęstučiu Vingiliu bei patirčių sesijos su Sužeistų karių asociacijos prezidentu Algimantu Valaičiu metu valdybos nariai ne tik įgijo žinių apie lyderystę, komandos formavimą, bet ir kūrė savąją Lietuvos neįgaliųjų draugijos viziją bei strategiją artimiausiam penkerių metų laikotarpiui.

Vėliau strateginė sesija buvo surengta visiems 64 asocijuotų narių vadovams – jos metu pirmininkai gilino žinias ir kartu diskutavo dėl LND ateities. „Vystyti neįgaliųjų turizmą, keisti požiūrį į negalią pradedant nuo pačios jauniausios visuomenės grandies – darželinukų ir pradinukų, pritraukti daugiau jaunimo į neįgaliųjų draugijas, leisti jiems patiems vykdyti inovatyvias ir savo bendraamžiams patrauklias veiklas – tai pagrindiniai tikslai, kurių kryptingai sieksime“ – komentuoja I. Mačiukas.

Be mokymų valdybai ir strateginės sesijos LND nariai dar turėjo galimybę pagilinti žinias darbo kodekso praktinio taikymo bei projektų valdymo, komunikacijos socialiniuose tinkluose mokymuose.

Tarptautinėje konferencijoje – diskusijos dėl galūnių protezų

Vykdant projektą Lietuvos neįgaliųjų draugija organizavo tarptautinę konferenciją galūnių protezų kompensavimo ir inovacijų tema, kurioje dalyvavo ortopedijos technikos įmonių, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, patirtimi dalinosi ekspertai iš Švedijos ir Estijos.

„Matome didelį poreikį plėtoti šią temą, nes Lietuvoje vis dar nėra prieinami moderniausi galūnių protezai, taip pat ydinga protezų ir kitų ortopedinių priemonių skyrimo, kompensavimo tvarka. Kadangi atstovaujame asmenis su fizine negalia, savo narių tarpe turime ir protezų naudotojų.

Sulaukiame užklausų, prašymų ginti jų interesus. Konferencijos metu vyko itin produktyvi diskusija tarp ortopedijos technikos įmonių ir valdžios atstovų. Mes siekiame būti tarpine grandimi, atstovaujančia galutinį naudos gavėją – neįgalų žmogų, šiuo metu ruošiame pasiūlymus ir rekomendacijas LR SAM ir VLK dėl kompensavimo tvarkos tobulinimo“ – teigia Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisininkė Evelina Kelmelienė.

Planuose – tvaresnis bendradarbiavimas su savivaldybėmis

Dar vienas svarbus projekto rezultatas – 20 Lietuvos savivaldybių atliktas tyrimas apie neįgaliųjų NVO potencialą teikti viešąsias paslaugas. Anot LND projektų vadovės Linos Arlauskienės, tvarus bendradarbiavimas reikalingas ne tik nevyriausybininkams, bet ir savivaldybėms:

„Savivaldybės nėra pajėgios pačios teikti viešąsias paslaugas reikiama apimtimi, valstybės mastu jau seniai priimti sprendimai perduoti kuo didesnę dalį paslaugų nevyriausybiniam sektoriui, nes šios organizacijos yra „arčiau“ paslaugų gavėjų, gali geriau patenkinti jų poreikius, lanksčiau reaguoti į įvairias situacijas nei biudžetinės įstaigos, o ir kaštai, kuomet paslaugas teikia NVO, neretai būna ženkliai mažesni. Visgi Lietuvoje dar dominuoja būtent biudžetinių įstaigų teikiamos paslaugos, tad norėjosi išsiaiškinti priežastis, kas trukdo perdavimo procesams įsibėgėti“.

Atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybės teigiamai vertina neįgaliųjų NVO darbą ir pripažįsta, kad paslaugų iš šių organizacijų perkama per mažai. Savivaldybių teigimu, NVO trūksta veiklų tęstinumo, stabilaus darbuotojų išlaikymo bei galimybės teikti kompleksines paslaugas.

„Tai aiški nuoroda mums, kaip didžiausiai neįgaliųjų skėtinei asociacijai, kad turime ir toliau stiprinti savo gebėjimus, galbūt ieškoti alternatyvų projektiniam finansavimui, pvz., vystant socialinio verslo idėjas, nes toks valstybės pasirinktas modelis iš dalies ir yra priežastis, kodėl mūsų organizacijoms trūksta stabilumo.

Kasmet rengiame projektus, derinamės prie pasikeitusių finansavimo sąlygų, tačiau nesame užtikrinti, kokį turėsime biudžetą, ar nereikės tam tikrų veiklų iš viso atsisakyti. Dėl šių priežasčių ir norime dirbti su savivaldybėmis kaip lygiaverčiai partneriai, nebūti tik dotacijų gavėjai“ – sako I. Mačiukas.

Ateityje Lietuvos neįgaliųjų draugija ir toliau sieks pasinaudoti skiriama valstybės parama instituciniam organizacijos ir jos narių stiprinimui, nes tokio pobūdžio projektai – tai priemonė sukurti tvarias sąlygas kokybinei NVO sektoriaus plėtrai ir įtraukti nevyriausybines organizacijas kaip kompetentingą ir lygiavertį socialinį partnerį bendradarbiaujant su viešuoju ir verslo sektoriais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.