Savo ruožtu Vyriausybė nuotoliniame COVID-19 komitete pirmadienį sprendė, kokių priemonių griebtis toliau, siekiant pažaboti viruso plitimą.
Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, trečiadienį Vyriausybėje bus siūloma karantiną pratęsti iki gruodžio vidurio.
„Mūsų siūlymas buvo tęsti karantiną iki gruodžio 31 dienos. COVID-19 valdymo komitete po diskusijų ministrai apsisprendė, kad trečiadienį bus siūloma tęsti iki gruodžio 16-17 dienos, t.y. trumpesniam laikotarpiui, negu buvo siūlymas.O jau vėliau nauja Vyriausybė apsispręstų, reikia ar nereikia pratęsti karantiną“, – sakė A.Veryga.
Režimo sušvelninimo prašė Kultūros ministerija, kad būtų galima lankytis muziejuose ir kitose kultūros įstaigose. COVID-19 komiteto atstovai nusprendė palaukti trečiadienio ir kol kas tokio siūlymo nepriimti.
Primename, kad antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną ir kol kas jo pabaiga numatyta lapkričio 29 dieną.
Nusitaikė į prekybos centrus
Tiesa, jei situacija artimiausiu metu nesikeis, A.Veryga perspėjo, kad pirmiausia bus taikomasi į prekybos centrus.
„Buvo kalbamasi apie karantino reikalavimų laikymąsi ir galimus apribojimus ateityje prekybos centrams. Buvo sutarta (...) reikalauti verslininkų, savininkų prekybos centrų užtikrinti reikalavimus, kad tikrai žmonės ten nesibūriuotų, jog būtų ten įleidžiama tiek žmonių, kiek nustatyta operacijų vadovo reikalavimuose, t.y. kad vienam žmogui tektų ne mažesnis nei 10 kv m plotas.
Buvo aiškiai pasakyta, kad jeigu ir šią savaitę stebėsime, jog situacija nesikeičia, kitą savaitę Vyriausybė yra nusiteikusi priimti sprendimus dėl prekybos centrų veiklos apribojimo taip, kaip tai buvo padaryta Latvijoje“, – patikino ministras.
Ministras pabrėžė, kad didžiausia problema yra ne mažosios parduotuvės, o didieji prekybos centrai, kurie savaitgalį tampa traukos centrais. „Vienas iš tokių siūlymų yra riboti arba neleisti kažkurią savaitgalio dieną dirbti tokioms dienoms, jeigu matysime, kad su srautais yra nesusitvarkoma“, – informavo jis.
Anot A.Verygos, didžiuosiuose Latvijos prekybos centruose draudžiamas darbas savaitgaliais.
D.Razmuvienė: „Akropoliai ir kitos didžiosios parduotuvės apsieis be mūsų“
Panašiai kalbėjo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
„Pats karantino žodis tikrai nestabdys viruso, o šios dvi savaitės buvo tokios gausios tiek susirgimų skaičiais, tiek mirties atvejais. (…) Norėtume paprašyti visuomenės, kad gal tie akropoliai ir kitos didžiosios parduotuvės apsieis be mūsų“, – vengti prekybos centrų ragino epidemiologė.
D.Razmuvienė priminė, kad iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei mėnuo, todėl norėtųsi, jog jas pasitiktume sveiki.
„Tikrai norėtųsi, kad mes visi jas pasitiktume sveiki ir tos šventės būtų kažkiek tai linksmesnės, prisimenant mūsų velykinį laikotarpį. Norėtųsi visų susitelkimo, mobilumo mažinimo. Pasitikime Kalėdas su mažesniu sergamumo lygiu“, – atsakingumo prašė specialistė.
Ar per Kalėdas bus ribojamas judėjimas tarp miestų?
Prezidentūros suburtai Sveikatos ekspertų tarybai tvirtinant, kad šiuo metu šalis eina labiau pesimistiniu scenarijumi, o susirgimų skaičius gruodžio pradžioje gali pasiekti 50 tūkstančių, sveikatos apsaugos ministras bandė nupiešti vaizdą, kaip šiemet atrodys mūsų Kalėdos.
„Jeigu situacija gerės, matyt, tokių priemonių, kad būtų ribojamas judėjimas tarp Lietuvos miestų, vargu, ar imsis kita Vyriausybė, bet, be abejo, raginimų, neturiu beveik abejonių, jog netrūks šiemet Kalėdas sutikti santūriau, savo šeimos rate, nebedrauti su asmenimis, su kuriais nebendraujame, ypatingai, jeigu tai yra rizikos grupės asmenys.
Miestai jau dabar skelbia, kad šventės bus kitokios, atsisakoma ir kalėdinių mugių, kur žmonės buriasi. Jos bus kitokios. Dėl judėjimo, kaip ir sakiau, menkai tikėtina, bet teoriškai jokios galimybės negalima atmesti“, – svarstė A.Veryga.
Ministras akcentavo, kad praėjusią savaitę vis dar turėjome naujų atvejų skaičiaus augimą, o pagal mokslininkų prognozes šiuo laikotarpiu turėtų būti fiksuojamas susirgimų COVID-19 infekcija pikas.
„Jeigu karantinas veikia, turėtume galbūt į savaitės pabaigą matyti kitokią dinamiką, galbūt mažėjimą. Šį savaitė bus kritinė, kuri, matyt, parodys, kaip keičiasi situacija“, – įsitikinęs laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Ragina emigrantus šventes sutikti ten, kur jie yra dabar
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras pritarė Tauragės mero Dovydo Kaminsko rekomendacijai emigrantams šventes atšvęsti ten, kur jie šiuo metu yra.
„Tikrai manau, kad labai gera rekomendacija šventes sutikti ten, kur esame, nekeliaujant, nevažiuojant ir nieko nelankant. Turime tikrai ryšio priemones, galimybes net ir su vaizdu pabendrauti su artimais žmonėmis. Tikrai reikėtų vengti kelionių, nesvarbu, iš kokios šalies yra grįžtama. Ir pati kelionė yra tam tikra rizika.
Galų gale atvykimas ir bendravimas su šeimos nariais, kur paprastai susirenka tikrai ne vienos šeimos asmenys, supraskime, kad tie žmonės vėliau nukeliaus į darbo vietą, į ugdymo įstaigas. Tai sukurtų tikrai labai reikšmingas prielaidas virusui toliau plisti, ką mes pamatėme per lapkričio 1-ąją ir matėme tam tikrą bangą užsikrėtimų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
Dabar matome aiškų mirtingumo augimą. Tokie keliavimai, bendravimai neabejotinai turės žmogaus gyvybės kainą, todėl turėtume kiekvienas prieš kažkur keliaudamas pagalvoti, ar mūsų noras pabūti prie šventinio stalo yra ne per didelė kaina už kai kurių žmonių gyvybes“, – perspėjo A.Veryga.
Tauragės meras socialiniame tinkle rašė: „Visiems kurie planuoja grįžti Kalėdiniam laikotarpiui – galbūt verta ateinančias didžiąsias metų šventes sutikti toje šalyje, kurioje šiuo metu reziduojate. Taip bus saugiau mums visiems.“
Kur didžiausi židiniai?
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D.Razmuvienė pranešė, kad daugiausia naujų atvejų buvo nustatyta Kauno apskrityje. Čia jų – 364. Toliau rikiuojasi Vilnius ir Šiauliai. Ji išskyrė Utenos apskritį, kur nustatyti vos 2 nauji atvejai.
Specialistė skaičiuoja, kad šiuo metu yra apie 700 viruso protrūkių, kurie fiksuojami ne tik gydymo ar slaugos įstaigose. 22 proc. jų – šeiminiai. Tokių protrūkių vis daugėja.
Taip pat ir toliau fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais slaugos ir globos įstaigose. Marijampolės Švč. Mergelės globos namuose per savaitgalį registruota 16 koronaviruso infekcijos atvejų, iš kurių 9 yra darbuotojai ir 7 gyventojai.
Be to, registruoti atvejai, susiję su protrūkiu Tauragės rajone veikiančiuose Adakavo socialinės globos namuose, kur iš viso šiuo metu patvirtinti 136 susiję infekcijos atvejai.
Įmonėse ir organizacijose, lyginant su rugsėju, atvejų skaičius yra sumažėjęs. „Dėl to, kad jos priėmė labai teisingą sprendimą dirbti nuotoliniu būdu ir tie skaičiai praktiškai neregistruojami“, – džiaugėsi D.Razmuvienė.
Teigiama karantino įtaka
Specialistė įvardijo vieną iš karantino rezultatų. „Neturime protrūkių laisvalaikio leidimo vietose. Tą, ką matėme rugsėjo, spalio mėnesiais, kai nemaži skaitlingi protrūkiai fiksuoti tiek ledo ritulio, šokio studijose, sporto klubuose. Čia tokie atvejai neberegistruojami“, – pastebėjo D.Razmuvienė.
Gydymo įstaigose nuo pandemijos pradžios fiksuoti 4024 medikų susirgimo atvejai. Maždaug 90 proc. šių atvejų nustatyta per rudens mėnesius. Šiuo metu serga 2887 medikai.
„Matydami šiuos skaičius galime vertinti, kad gydymo įstaigose yra tikrai labai įtempta padėtis ir tikrai reikalingos labai milžiniškos pastangos, kad mes visi nepritrūktume medikų pagalbos. Ne kartą akcentuota, kad sergančius pagydys ne lovos, o mūsų specialistai, kurie sergamumas, kaip matome, kiekvieną dieną vis didėja“, – akcentavo NVSC atstovė.
Ji išreiškė viltį, kad visuomenė situaciją supras ir atitinkamai pakeis savo elgesį.
Ugdymo įstaigose per praėjusią parą fiksuoti 34 atvejai. Užsikrėtė tiek darželinukai, tiek pradinukai, tiek įstaigų, kurias jie lanko, darbuotojai. Nuo mokslo metų pradžios ugdymo įstaigose registruoti 3739 COVID-19 ligos atvejai. 55 proc atvejų tai yra moksleiviai.
Kokia situacija ligoninėse?
Lietuvos ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 1629 žmonės, 126 iš jų – reanimacijoje. Deguonies kaukės reikalingos 887 ligoniams, plaučių ventiliacija taikoma 73.
Pagal 61 gydymo įstaigos pateiktus duomenis, šiuo metu Lietuvoje užimtos 8777 ligoninių lovos iš 16 tūkst. 686. Iš 673 reanimacijos lovų užimtos 372, su dirbtine plaučių ventiliacija – 231 iš 618, iš lovų, kuriose yra deguonies tiekimas, užimtos 2086 iš 6259.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 48 tūkst. 226 asmenys, 36 tūkst. 644 – tebeserga, 11 tūkst. 32 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 392 žmonės, dėl kitų priežasčių – 158 užsikrėtusieji.
