Tai didžiausias naujų atvejų skaičius per parą nuo pandemijos pradžios. Per praėjusią parą pasveiko 864 žmonės.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 69 582 asmenys, 40 926 – tebeserga, 27 760 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 590 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 306 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirti 11 693 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 304 400.
Ligoninėse gydoma 1940 COVID-19 pacientų, 139 iš jų – reanimacijoje
Ligoninėse gydoma 1940 COVID-19 pacientų, 139 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 974 pacientams, 78 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų: 9 260 iš 16 tūkst. 660.
Iš 672 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 388. Iš 624 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 223, iš 6 209 lovų su deguonimi užimtos 2 233.
Praėjusią parą patvirtinta 2514 koronavirusinės infekcijos atvejų
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2514 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 625 iš jų registruoti Kauno, 618 Vilniaus, 297 Šiaulių, 283 Klaipėdos, 197 Panevėžio, 137 Alytaus apskrityse. Dar 118 infekcijos atvejų patvirtinta Utenos, 91 Tauragės, 78 Telšių ir 53 Marijampolės apskrityse. 17 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1225 atvejų epidemiologinė diagnostika atlikta (1163 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 187 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose
Naujas protrūkis registruotas Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, kur infekcija iš viso patvirtinta 14-likai pacientų ir keturiems darbuotojams.
Ketvirtadienį naujas protrūkis fiksuotas Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, kur infekcija patvirtinta penkiems darbuotojams ir keturiems pacientams.
Taip pat naujas protrūkis vakar registruotas Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriuje, kur patvirtinta 10 COVID-19 ligos atvejų.
Vakarykštę parą patvirtintų 18 koronavirusinės infekcijos atvejų siejama su protrūkiu Gargždų ligoninėje. Visi asmenys yra pacientai.
Taip pat tęsiasi protrūkis Marijampolės pataisos namuose, kur iš viso registruoti 83 infekcijos atvejai, iš kurių 68 yra nuteistieji ir 15 darbuotojų. Atvejai ir toliau fiksuoti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, kur infekcija šiuo metu patvirtinta 61 asmeniui.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 156.
Lietuvoje – dar 26 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 26 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 590 gyvybių.
7 mirties atvejai registruoti Vilniaus apskrityje. Asmenys priklausė 50-59, 70-79, 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
6 mirties atvejai registruoti Klaipėdos apskrityje. Asmenys priklausė 50-59, 60-69 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.
6 mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 60-69, 70-79, 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
3 mirties atvejai registruoti Šiaulių apskrityje. Asmenys priklausė 70-79 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.
2 mirties atvejai registruoti Marijampolės apskrityje. Asmenys priklausė 70-79 ir 80-89-erių metų amžiaus grupėms.
Tauragės apskrityje registruotas 1 mirties atvejis. Asmuo priklausė 60-69-erių metų amžiaus grupei.
Taip pat 1 mirties atvejis registruotas Alytaus apskrityje. Asmuo priklausė 50-59-erių metų amžiaus grupei.
Be to, vakarykštę parą registruota 17 mirties atvejų, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
Karantinas gali dar labiau griežtėti
Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tvirtino, kad jei artimiausiu metu nematysime lūžio, reikės svarstyti dar griežtesnes priemones. Savo ruožtu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad priemonės neveiks, jei žmonės joms bus abejingi.
„Turbūt mes galime ypatingai griežtus ribojimus padaryti, bet, jeigu mes jų nesilaikysime, tai neturėsime rezultatų. Tai, kas yra dabar, jeigu mes to laikytumės, būtų kitas rezultatas. Padaryti papildomi žingsniai, o, jeigu reikės, matysime, kad nėra to lūžio, tai reikės svarstyti kitas priemones“, – ministrui pritarė S.Skvernelis.
Jo teigimu, kodėl virusas plinta toliau, nuspėti nesunku – užtenka žvilgtelėti, kas vyksta prekybos centruose. Tiesa, didesnė problema, anot laikinojo premjero – slapti susibūrimai namuose, kurių neįmanoma sukontroliuoti.
„Nueikime į tuos pačius pramogų, prekybos centrus, tai turbūt taip, kaip jūs, tvarkingai dėvinčių kaukes, nėra absoliuti dauguma. Kažkas jas nusiima, kažkas atstumo nesilaiko, būriuojasi. Čia, aišku, vienas aspektas yra. Bet, matyt, didesnė problema, kad tos šventės, kurių mes negalime švęsti, rengti restoranuose, kavinėse, persikelia į artimą aplinką. Šeiminis ar artimos aplinkos plitimas yra pakankamai aktyvus. Bet čia niekas nesukontroliuos. Policininko į namus neįvarysime“, – aiškino S.Skvernelis.
Rekordais paženklintais lapkritis
Lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos plitimas visuomenėje – nuo lapkričio 2 iki 29 dienos patvirtinti 44 818 atvejai, t. y. keturis kartus daugiau nei spalį ir dvidešimt penkis kartus daugiau nei rugsėjį. Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį atvejų struktūroje reikšmingą dalį sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, darbe, taip pat – gydymo bei palaikomojo gydymo įstaigose. Tuo metu, daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems infekcija patvirtinta lapkritį, negalėjo nurodyti, kur užsikrėtė.
Būtent atvejų, kai užsikrėtimo aplinkybių nustatyti negalima, skaičius, specialistams kelia didžiausią susirūpinimą. Liepos mėnesį tokių atvejų buvo 18 proc., rugpjūtį – 19 proc., rugsėjį – 20 proc., spalį – 25 proc., lapkritį – net 38 proc. (nuo lapkričio 2 iki 29 d.). Tai reiškia, kad rizika užsikrėsti koronavirusine infekcija šiuo metu yra išaugusi visose vietose, kur vyksta žmonių tarpusavio kontaktas, o ypač – uždarose patalpose.
Pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio, tendencija, kai auga tų atvejų, kuomet negalime rasti infekcijos šaltinio ir jo izoliuoti, skaičius iliustruoja situacijos rimtumą.
„Tai rimtas signalas, kad virusas cirkuliuoja įvairiose aplinkose ir negalime situacijos vertinti taip, kaip tą galėjome daryti pavasarį ar vasarą, kai aiškiai atsekdavome, kur žmonės užsikrėtė, turėjome lokalius, valdomus protrūkius gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos įstaigose.
Šiuo metu neatsekamų atvejų dalis yra didelė, o tai rodo svarų ligos paplitimą visuomenėje. Paprastai tariant, dabar matome situaciją, kai virusas į mūsų aplinką gali patekti net ir po trumpo pokalbio su kolega darbo vietoje, nenaudojant asmens apsaugos priemonių“, – sako R. Petraitis.
