Vytautas Kasiulevičius nurodė, kuo COVID-19 baisesnė už praeityje gyvybes šienavusias pandemijas

COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius. Tačiau mūsų dienų rykštės atveju nėra veiksmingos tos priemonės, kurios padėdavo įveikti ligos komplikacijas ir gelbėti gyvybes praeityje. Profesorius feisbuke pasidalino informacija ir įžvalgomis, kaip kovoti su pandemija.

COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>lrytas.lt koliažas.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>lrytas.lt koliažas.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
COVID-19 savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms, teigia Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2020-12-06 15:04, atnaujinta 2020-12-06 15:05

„Pandemijos sukeltų mirčių skaičius smarkiai priklauso nuo to, kiek virusas išplinta visuomenėje.

1889 -1890 metais siautusios ir pirmosios geriausiai aprašytos gripo pandemijos metu atvejų – mirčių santykis (angl. case – fatality rate) rodiklis svyravo tarp 3-4 procentų, mirčių buvo daug, nes vien Švedijoje per 8 savaites virusas apėmė 60 procentų populiacijos. Tuo tarpu 2020 metais švedai laikėsi rekomendacijų, kiek įmanoma dirbo iš namų ir virusas šalyje apėmė tik nedidelę populiacijos dalį.

Mokslininkai iki šiol nesutaria dėl 1918 metų pandemijos padarinių visame pasaulyje, tačiau Jungtinėse valstijose ispaniškuoju gripu užsikrėtė maždaug 28 procentai iš tuometinės 105 millijonų žmonių populiacijos. 1918 – 1919 metais JAV mirė nuo 500 000 iki 850 000 žmonių arba 1,7-2,8 proc. nuo visų susirgusių.

1957–1958 metų Azijos gripo pandemija nusinešė nuo 1,5 iki 4 milijonų gyvybių. Azijos gripo pandemijos atvejų – mirčių (angl. case – fatality rate) santykis – 0,67 proc. Tačiau Azijos gripo metu pasaulis jau turėjo antibiotikus. Kadangi daugelis gripo sukeltų mirčių buvo susiję su bakterinėmis komplikacijomis (dažniausiai plaučių uždegimais), tos šalys, kurių sveikatos apsaugos sistemos turėjo antibiotikų ir geras ligonines Azijos gripo bangą išgyveno daug lengviau. Vėlesnės gripo pandemijos tiek galvos skausmo nebesukeldavo, kadangi gera sveikatos priežiūra ir antibiotikai gelbėdavo daugelį.

COVID-19 pandemija savo mastu ir žala prilygsta XIX – XX amžiaus pandemijoms. Tik šį sykį bakterinės komplikacijos nebėra svarbiausia mirties priežastis. Koronaviruso sukelta citokinų audra ir jos pasekmės pasiglemžia daugumą gyvybių.

Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai čia mažai gelbsti, o monokloninių antikūnų kokteliai, išgelbėję Prezidentą Donaldą Trampą, dar vis tiriami ir jų užtenka tik JAV rinkai. Vakcina pirmiausia pasiekiama galingosioms ir aktyviausioms pasaulio šalims. Reikia kasdienių, nenuilstančių ir sutelktų pastangų gauti vakciną savo šaliai. Sėdėti galiniame suole ir kantriai kelti ranką neužtenka.

Todėl pasiūlymo esmė paprasta – mes turime sumažinti naujų susirgimų skaičių. Pirmosios bangos metu mums visiems kartu tai sekėsi daryti. Net ir dabar, kai tenkantis milijonui susirgimų skaičius gyventojų toks pats kaip Švedijoje, Covid-19 mirčių skaičiumi 1 milijonui gyventojų Švedija mums dar vis nusileidžia daugiau kaip 3 kartus. Tačiau, jeigu viskas klostysis taip kaip dabar, tai mes šia blogąja prasme aplenksime ir švedus.

Lapkričio 7 dieną įvedusi karantiną Lietuva pritaikė vokišką karantino modelį. Vokietija situaciją „užšaldė“ ir ji nekinta jau mėnesį, o Lietuvoje reikalai blogėjo. Išvada paprasta – mūsų taikomi ribojimai nebuvo pakankamai efektyvūs, susirgimų kreivė nors ir ne eksponentinė, bet visgi šliaužia į viršų. Privalome rasti sprendimus, kurie pasuks kreivę žemyn.

Turime nukirsti viruso plitimo grandines, maksimaliai apriboti žmonių kontaktų skaičių. Jeigu tėvai dirba nuotolyje, o vaikai eina į mokyklą – tėvų nuotolis nebus efektyvus.

Jeigu vaikai bus namie, o tėvai darbovietėje su kolegomis gers kavą – moksleivių atostogos nebus prasmingos.

Jeigu visa šeima sėdės namuose, o į svečius atvyks „mieliausi giminės“ ar draugai, virusas plis toliau.

Jeigu būriuosimės kartu prekybos centruose, šalia eglučių ar kitose vietose, negelbės nei puiki ištraukiamoji ventiliacija, nei milžiniškas vėjas lauke. 2 metrų atstumas, minimalus buvimo laikas kartu ir kaukės – vieninteliai vaistai, galintis sustabdyti infekciją pačiu palankiausiu jos plitimo metu – gruodžio mėnesį.

Ir paskutinis – Lietuvos mirčių kreivė pasuko paskui lenkus, čekus, austrus ir dar daugelį kitų šalių, kuriose pandemijos protrūkiai didžiausi. Ten, kur pandemijos situacija valdoma, mirčių kreivės yra stabilios“, – rašė V.Kasiulevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.