Gerasis ir blogasis cholesterolis
Gydytojo teigimu, svarbu suprasti ir atskirti vadinamąjį gerąjį cholesterolį nuo blogojo: „Bendras cholesterolis susideda iš didelio ir mažo tankio lipoproteinų (cholesterolio, surišto su transportuojančiu baltymu), taip pat trigliceridų. Didelio tankio lipoproteinai vadinami geruoju cholesteroliu, nes jie paima cholesterolį iš audinių ir nuneša į kepenis, kur cholesterolis kartu su tulžies rūgštimis yra išskiriamas į žarnyną, ir dalis yra pašalinama.
O mažo tankio lipoproteinai – bloguoju. Jie paima cholesterolį iš kepenų ir neša į audinius. Jeigu mažo tankio lipoproteinų kiekis yra per didelis, tuomet jie pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse ir laikui bėgant gali reikšmingai susiaurinti jų spindį, trukdyti kraujui pratekėti“, – pasakoja R.Šerpytis.
Padidėjusio cholesterolio kiekio požymiai
„Padidėjęs cholesterolio kiekis neturi jokių aiškių simptomų, todėl žmonės ilgą laiką gali nejusti organizmo sutrikimo požymių. Dažniausiai perteklinis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, vidiniame sluoksnyje, ir nesukelia plika akimi pastebimų simptomų“, – aiškina R.Šerpytis.
Tačiau medikas atskleidžia, kokie požymiai gali pasireikšti, kai blogojo cholesterolio perteklius organizme yra itin didelis: „Akių vokų kampuose gali atsirasti gelsvi riebalų mazgeliai arba dėmelės, vadinamos ksanteliazmomis.
Cholesterolio sankaupų gelsvų riebalinių mazgelių pavidalu taip pat gali atsirasti delnuose, aplink kelių, alkūnių sąnarius. Kartais ties akies ragena susiformuoja pilkšvi žiedai, rodantys cholesterolio perteklių organizme. Tačiau šie požymiai pasireiškia ne visada, dažniausiai tais atvejais, kai blogojo cholesterolio kiekis smarkiai viršija normą.“
Pasak kardiologo, blogajam cholesteroliui kaupiantis kraujagyslių sienelėse, vystosi arterijų sienelių liga – aterosklerozė, dėl kurios arterijos pradeda standėti ir siaurėti, o tai gali sukelti įvairių pasekmių.
„Jeigu tai vyksta širdies kraujagyslėse, vystosi koronarinė širdies liga, kuri gali sukelti nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį. Pamažu gali atsirasti skausmai krūtinėje, o užsikimšus kraujagyslei – netgi kilti infarktas.
Jeigu aterosklerozė paveikia galvos kraujagysles, didėja insulto rizika, o jeigu kojų kraujagysles, tuomet gali sutrikti kraujotaka kojose, jas skauda fizinio krūvio metu, skausmai gali dažnėti, prasidėti nuo vis mažesnio fizinio krūvio“, – aiškina R. Šerpytis.
Kokių veiksmų reikėtų imtis norint sumažinti cholesterolio kiekį organizme?
„Vidutinio žmogaus kepenys per parą pagamina apie 1 g cholesterolio, o su maistu žmogus vidutiniškai gauna apie 300 mg cholesterolio. Net trečdalį cholesterolio paros dozės gauname su maistu, todėl mūsų dieta atlieka nemažą vaidmenį, – teigia R. Šerpytis. – Jeigu blogasis cholesterolis yra padidėjęs, jį valdyti padės pakitę mitybos įpročiai, taip pat judėjimas, nes jis skatina metabolizmą.
Kuo mažiau judame, tuo metabolizmas lėtesnis ir cholesterolio sunaudojama mažiau, vadinasi, jis kaupiasi organizme. Jeigu cholesterolis yra smarkiai padidėjęs, kelia grėsmę žmogaus sveikatai, tuomet jo kiekį padeda sumažinti ir gydytojų paskirti vaistai.“
R. Šerpytis dalijasi trimis patarimais, ką reiktų daryti, kai žmogaus organizme yra padidėjęs cholesterolio kiekis.
Mityba – kokių produktų vengti ir kokius valgyti?
Mediko teigimu, daugiausia cholesterolio iš maisto gauname per sočiąsias riebalų rūgštis, tačiau aterosklerozei atsirasti didelę įtaką daro netinkamas maistas, gamykliniu būdu perdirbti maisto produktai, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis, per mažas daržovių kiekis racione.
„Nesveikas maistas, pavyzdžiui, kepti, modifikuoti ir daug transriebalų turintys produktai, didina lėtinį uždegimą organizme, kuris gali pažeisti kraujagyslių sieneles, todėl cholesterolis lengviau į jas patenka ir kaupiasi. Todėl norint sumažinti cholesterolio kiekį organizme, svarbu mažiau vartoti perdirbtų, transriebalų turinčių produktų ar kepto maisto“, – sako gydytojas.
R. Šerpytis pabrėžia, kad svarbu maitintis subalansuotai: valgyti daug daržovių, bent du kartus per savaitę rinktis žuvį, o mėsa ir saldumynai turėtų sudaryti nedidelę dalį mūsų gaunamų kalorijų kiekio. Pasak jo, Lietuvoje vartojama per daug mėsos, todėl gaunama daug sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį. Riebalus geriausia gauti iš augalinės kilmės produktų.
„Taip jau gamtos sudėta: didžiąją dalį žmogaus raciono visada sudarė augalinės kilmės produktai ir tik pastarąjį šimtmetį pradėjome valgyti labai daug mėsos. Mūsų organizmai nėra genetiškai prisitaikę prie tokio mėsos kiekio, kurį suvalgome dabar, todėl yra tai viena cholesterolio didėjimo priežasčių“, – teigia R. Šerpytis.
Gyvenimo būdas: ar sportas padeda sumažinti cholesterolį?
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kiekvienas žmogus turėtų per savaitę bent penkis kartus po 30 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo sportine veikla. Judėjimas skatina metabolizmą ir pagerina medžiagų apykaitą organizme – tai naudinga ne tik mūsų figūrai, bet ir sveikatai: „Kai mūsų svoris mažesnis, aukšto kraujospūdžio rizika yra mažesnė, rečiau pasitaiko gliukozės apykaitos sutrikimų, kurie irgi skatina aterosklerozės progresavimą“, – teigia R. Šerpytis.
Tiesa, medikas primena, kad didžiąją dalį cholesterolio pagamina mūsų organizmas, todėl vien aktyviu gyvenimo būdu jo reikšmingai sumažinti gali nepavykti. Svarbiausia subalansuoti aktyvų gyvenimo būdą su sveika mityba ir tvarkingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Kokią įtaką širdies ligų rizikai daro cholesterolį mažinantys vaistai?
Kai blogojo cholesterolio kiekis yra smarkiai per didelis ir gyvenimo būdo korekcija neveiksminga, jis gydomas cholesterolį mažinančiais vaistais – statinais: „Statinai lėtina cholesterolio gamybą kepenyse, todėl organizme reikšmingai sumažėja blogojo, o kartu ir bendro cholesterolio kiekis.
Statinų dažniausiai skiriama tiems žmonėms, kurie priklauso didesnei rizikos grupei, atsižvelgiant į amžių ir aukštą kraujospūdį. Jeigu vartojant statinus blogojo cholesterolio kiekis sumažėja 1 milimoliu, per 3–5 metus insulto, infarkto ar kitų širdies ligų pavojus sumažėja net 22 proc.“, – sako gydytojas.
Pasak R. Šerpyčio, statinai taip pat mažina uždegimą, kuris skatina aterosklerozės vystymąsi. Todėl statinus vartojantys žmonės rečiau serga miokardo infarktu. Taip yra ne tik todėl, kad paciento organizme yra mažesnis cholesterolio kiekis, bet ir dėl to, kad sumažinamas uždegimas.
Reguliariai vartojant statinų preparatus, cholesterolio koncentracija organizme sumažėja, o aterosklerozė progresuoja gerokai lėčiau: „Kad ir kaip būtų, tai yra su amžiumi susijusi liga. Vartodami vaistus, mes visiškai nepašaliname rizikos, tačiau liga progresuoja lėčiau ir atitolinamas miokardo infarktas ir insultas. Mes gauname papildomų sveikų gyvenimo metų.“
Kardiologas įspėja, kad cholesterolį mažinantys vaistai, kaip ir kraujospūdį mažinantys medikamentai, veiksmingi tik tokiu atveju, kai yra vartojami. Todėl svarbu patiems nenutraukti preparatų vartojimo.
