Per pirmadienį nuo koronaviruso mirė dar 36 pacientai. Iš viso Lietuvoje virusas jau nusinešė 673 gyvybes. Dar 10 žmonių sirgo koronavirusu, tačiau mirė dėl kitų priežasčių. Tokių atvejų šalyje – 336.
Pirmadienį buvo ištirti 7045 ėminiai. Pasveiko 1813 žmonių. Iš viso Lietuvoje pasveikusių – 32 399.
Iš viso ištirti 1 343 964 ėminiai.
Ligoninėse gydomi 2154 COVID-19 pacientai, 161 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1160 pacientų, 93 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie pusę ligoninių lovų: 8470 iš 16 tūkst. 632.
Iš 672 reanimacijos lovų užimta beveik du trečdaliai – 402. Iš 624 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 233, iš 6289 lovų su deguonimi užimtos 2483.
387 iš najų atvejų registruoti Kauno, 328 Vilniaus, 189 Klaipėdos, 114 Šiaulių, 106 Panevėžio, 93 Marijampolės apskrityse. Dar 92 infekcijos atvejai patvirtinti Alytaus, 43 Utenos, 22 Tauragės ir 7 Telšių apskrityse. 7 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 802 atvejų epidemiologinė diagnostika atlikta (586 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 108 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai fiksuoti protrūkiuose
Pirmadienį patvirtinti 9 koronvairusinės infekcijos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiu Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Visi asmenys yra pacientai.
Taip pat toliau tęsiasi protrūkiai Gargžduose įsikūrusiuose Viliaus Gaigalaičio globos namuose, kur iš viso fiksuota jau per 60 susijusių COVID-19 atvejų, bei Kretingos rajone veikiančiuose – Padvarių globos namuose, kur iš viso registruoti 33 susiję infekcijos atvejai.
Marijampolės apskrityje praėjusią parą registruoti penki infekcijos atvejai, vertinama, susiję su protrūkiu baldus gaminančioje įmonėje (iš viso – 15 atvejų), dar septyni nauji atvejai siejami su protrūkiu Marijampolėje veikiančios įmonės prekybos telefonu skambučių centre.
Nauji protrūkiai, kuriuose patvirtinta po 2 susijusius infekcijos atvejus, registruoti Vievio Jurgio Milančiaus pradinėje mokykloje, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Kaštonas“, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Pagrandukas“, Klaipėdos rajono Plikų I. Labutytės pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje, Kretingos M. Daujoto progimnazijoje.
Taip pat nauji protrūkiai, kuriuose registruota po 2 COVID-19 atvejus, nustatyti Lietuvos apeliaciniame teisme, „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos padalinyje.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 82.
Lietuvoje – dar 36 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 36 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 673 gyvybes.
9 mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 60-69, 70-79, 80-88 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
8 mirties atvejai registruoti Klaipėdos apskrityje. Asmenys priklausė 50-59, 60-69, 80-88 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
7 mirties atvejai registruoti Šiaulių apskrityje. Asmenys priklausė 50-59, 60-69, 70-79 ir 80-88-erių metų amžiaus grupėms.
4 mirties atvejai registruoti Panevėžio apskrityje. Asmenys priklausė 50-59, 60-69 ir 80-88-erių metų amžiaus grupėms.
3 mirties atvejai registruoti Alytaus apskrityje. Asmenys priklausė 70-79, 80-89 ir 90-99-erių metų amžiaus grupėms.
2 mirties atvejai registruoti Tauragės apskrityje. Asmenys priklausė 50-59 ir 70-79-erių metų amžiaus grupėms.
2 mirties atvejai registruoti Utenos apskrityje. Asmenys priklausė 80-89-erių metų amžiaus grupei.
Marijampolės apskrityje registruotas 1 mirties atvejis. Asmuo priklausė 80-89-erių metų amžiaus grupei.
Be to, vakarykštę parą registruota 10 mirties atvejų, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Nauji ribojimai
Dėl savaitgalį fiksuotų rekordinių koronavirusinės infekcijos atvejų skaičiaus trečiadienio posėdžio nesulaukusi laikinoji Vyriausybė nusprendė, kokių veiksmų imsis toliau, siekiant pristabdyti COVID-19 plitimą.
Ministrų kabineto nutarimu, karantinas pratęstas iki pat metų pabaigos, o kartu su juo jau nuo trečiadienio dar labiau sugriežtintos režimo sąlygos. Vyriausybėje pritarta siūlymams parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų nustatyti didesnius prekybos ploto reikalavimus, darbą valstybės ir savivaldybių institucijose, savivaldybėse, jų įmonėse ir įtaigose vykdyti tik nuotoliniu būdu, išskyrus kai kurias išimtis.
Taip pat siūloma žmonėms gyvenamąją vietą palikti tik dėl itin svarbių priežasčių. Pokyčiai įsigalios ir švietimo įstaigose: vyresniųjų klasių mokiniai mokysis tik nuotoliniu būdu, be to, mokykloms siūloma ankstinti pradinukų atostogas ir jas skelbti nuo gruodžio 14 dienos iki sausio 3 dienos. „Sugriežtintas karantinas turėtų įsigalioti nuo kito trečiadienio, t.y. gruodžio 9 d., o karantiną siūlysime tęsti iki gruodžio 31 dienos“, – pranešė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kas keičiasi?
Susibūrimai. Draudžiami didesni nei dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei juose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos ar namų ūkiai ir ne daugiau nei 10 asmenų.
Judėjimas. Rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų.
Prekybos centrai. Prekybos centruose bus labiau ribojami klientų srautai, nustatant, kad turi būti užtikrinamas 15 kv. metrų prekybos plotas mažesnėse arba 30 kv. metrų plotas vienam lankytojui didžiuosiuose prekybos centruose, kai visas prekybos plotas yra didesnis nei 10 000 kv. metrų. Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų. Rekomenduojama visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nerengti akcijų, išpardavimų, nuolaidų valandų, kurios didina pirkėjų srautus, didinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 asmenys, nustatyti ilgesnį darbo laiką, parduotuvėse lankytis vienam šeimos asmeniui.
Darbas. Karantino metu valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tais atvejais, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Apgyvendinimo paslaugos. Draudžiama apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.
Ugdymo veikla. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vyks toliau tiesiogiai, bet ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Mokykloms siūloma ankstinti pradinių klasių mokinių atostogas ir jas skelbti nuo gruodžio 14 dienos iki sausio 3 dienos.
Ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius. Iki šiol mokslas šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyko nuotoliniu arba mišriu būdu.
Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, kaip ir neformalusis suaugusiųjų švietimas, išskyrus aviacijos, jūrininkų bei transporto priemonių vairavimo praktinius mokymus, taip pat užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminus asmenims, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas.
Kultūrinė veikla. Atsisakyta planų nuo gruodžio 10 dienos vėl atidaryti muziejus ir galerijas.
Ligoninės perkrautos
Pirmadienio duomenimis, VUL Santaros klinikose iš visų COVID-19 ligai gydyti skirtų stacionaro vietų užimta 100 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 74 proc.
Kitose regiono įstaigose padėtis susiklostė tokia: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užimta 87 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 100 proc.; Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 81 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 25 proc., Ukmergės ligoninėje – 91 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 57, Alytaus S. Kudirkos ligoninėje – 80 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 50 proc., Druskininkų ligoninėje – 80 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, Trakų ligoninėje – 96 proc., Švenčionių ligoninėje – 100 proc.
Pasak VUL Santaros klinikų direktorės valdymui Aušros Bilotienės Motiejūnienės, per šią savaitę VUL Santaros klinikos yra suplanavusios padidinti COVID-19 ligai gydyti skirtų vietų skaičių puse šimto.
Atraminėse ligoninėse taip pat vyksta paslaugų perplanavimas ir perorganizavimas. Su Ukmergės ligoninės administracija sutarta, kad VUL Santaros klinikos perims šios ligoninės teikiamas stacionarines akušerijos paslaugas.
Skiepijimas – vasarį arba kovą
Į Lietuvą atgabenus vakcinas nuo koronaviruso, pirmiausia bus skiepijami medikai, rizikos grupėse esantys žmonės, pirmadienį sakė A.Veryga.
„Tvarka yra nustatyta. (...) Pirmiausia yra medikai, slaugos, globos darbuotojai, rizikos amžiaus ir rizikos grupių gyventojai. Ir tik vėliau, kai vakcinos atkeliauja pakankamai visiems, tada yra pradedami skiepyti kiti asmenys, kurie yra jaunesnio amžiaus, neturi ligų“, – sakė ministras.
A. Verygos teigimu, toks skiepijimas būtų vykdomas penkiuose šalies regionuose.
„Jei vis tik pirmoji bus, o panašu, kad taip ir bus, vakcina, kuriai reikia ypatingai žemos temperatūros, tai pats principas, kaip būtų organizuojamas skiepijimas (...), yra sudėliota, kad tai būtų daroma per penkis regionus – per tas įstaigas, kurios ir turi reikiamos įrangos, aparatūros“, – kalbėjo jis.
Anot jo, šiuo metu įsigyti du itin žemos temperatūros šaldikliai. Ekstremalių sveikatai situacijų centro duomenimis, jie Lietuvą turėtų pasiekti iki sausio 6 dienos.
Pasak A. Verygos, jei vakcinos atvyktų anksčiau nei šaldikliai, juos savo šaldytuvuose saugotų Santaros klinikos.
Be kita ko, ministras teigė dar negalintis pasakyti, kada galėtų būti pradėtas visuotinis skiepijimas.
„Viskas priklausys nuo to, kada atvyks vakcina ir kiek jos atvyks“, – komentavo A. Veryga.
Vis dėlto jis vėliau pridūrė, kad tai nebus nei gruodžio pabaiga ar sausio pradžia, tačiau realu tikėtis, jog visų žmonių vakcinavimas galėtų būti pradėtas kitų metų vasarį ar kovą.
„Taip, realu. Bet su viena sąlyga – jei atvažiuotų vakcinos“, – kalbėjo jis.
Koronavirusu sergančių žmonių pervežimu turės pasirūpinti savivaldybės
Koronavirusu sergančių žmonių, neturinčių galimybės patiems grįžti į namus iš gydymo įstaigų, pervežimu turės pasirūpinti savivaldybės. Tokia tvarka numatyta priimtu operacijų vadovo sprendimu.
Pagal numatytą tvarką, net jei nėra pasibaigęs izoliavimo laikotarpis, tačiau jei koronavirusu sergančio žmogaus būklė leidžia, jis gali būti išleidžiamas tęsti koronaviruso gydymą ambulatoriškai į namus.
Toks sprendimas priimamas tuomet, kai po pacientų sveikatos būklės įvertinimo Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje nustatoma, kad nėra reikalingas stacionarinis gydymas arba kai pacientai išrašomi iš ligoninės, nes sveikatos būklė leidžia gydytis namuose ambulatoriškai.
Pažymėtina, kad ne visi žmonės turi galimybę grįžti į namus savo ar artimųjų transportu, o viešuoju transportu tokie pacientai važiuoti negali. Todėl nuspręsta, kad jų pervežimu turėtų pasirūpinti savivaldybės.
