SAM primena, kad mobilioji programėlė veikia fiksuodama galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu žmogumi, kontakto trukmę ir apskaičiuodama galimą riziką.
Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Programėle galima naudotis iš karto po įsidiegimo, papildomai jos aktyvuoti nereikia.
Žmogus gali savanoriškai ir anonimiškai (įvedant kodą) pranešti apie užsikrėtimą koronavirusu, naudojantis Korona Stop LT programėle. Pranešus apie užsikrėtimą, buvę arti užsikrėtusio žmogaus programėlės vartotojai gauna pranešimą apie tai ir apskaičiuotą rizikos lygį, o taip pat informaciją, kokių veiksmų imtis toliau. Šiuo metu apie užsikrėtimą koronavirusu jau pranešė 434 programėlės naudotojai Lietuvoje.
Tokio tipo programėlės naudojamos ir kitose Europos šalyse.
Ekspertai pabrėžia, kad apčiuopiamą rezultatą programėlė duotų tuomet, jeigu ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. Tiesa, kol kas nei viena Europos valstybė tokio rezultato dar nėra pasiekusi.
Šiuo metu pagal sąlytį fiksuojančios programėlės parsisiuntimų skaičių Europoje pirmauja Suomija – šiuo metu ją yra parsisiuntę apie 49 proc. šalies gyventojų. Airijoje parsisiuntimų skaičius siekia 44 proc., Danijoje ir Vokietijoje – po 28, Portugalijoje – 27, ir Nyderlandų karalystėje – 24 proc. šalies gyventojų.
Latvijoje, kur programėlė buvo paleista šiemet birželį, ja naudojasi 255 tūkst. arba 13 proc. šalies gyventojų. Estijoje programėlė startavo rugpjūčio mėnesį, jos naudotojų šiuo metu yra 108 tūkst., arba 8 proc. šalies gyventojų. Tarp kaimyninių valstybių šia programėle mažiausiai naudojamasi Lenkijoje, kur šių metų birželio mėnesį paleista programėle naudojasi tik 4 proc. arba 1,6 mln. šalies gyventojų.
Skatindamas gyventojus naudotis programėle Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat organizuoja programėlės pristatymus savivaldybėms, švietimo įstaigoms ir įvairių organizacijų atstovams.
