Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 764 žmonės. Tačiau kaip BNS informavo Registrų centras, e.sveikatos sistemoje pateikta informacija apie 917 mirties atvejų nuo šio infekcinės ligos.
„Sveikatos priežiūros specialistai e.sveikatos sistemoje yra pateikę duomenų apie 917 asmenų, kurių mirties liudijime mirties priežastis nurodyta pagal kodą U07.1 (COVID-19 liga, virusas nustatytas)“, – penktadienį atsiųstame komentare teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Pasak jo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) šiuo metu neima mirčių statistikos iš e.sveikatos sistemos.
„Mirčių statistika ir jų priežastys šiandien teikiama tik Higienos institutui. Iš kur NVSC gauna duomenis apie mirtis nuo COVID-19 mes nežinome“, – aiškino Registrų centro atstovas.
Higienos institutas: bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti ir didesnis
Higienos institutas BNS informavo, kad apie mirčių priežastis skelbia išanalizavę visus per atitinkamą laikotarpį gautus mirties liudijimus. Šiuo metu įstaiga oficialiai yra pateikusi informaciją apie mirtis iki rugsėjo mėnesio.
„Kitą savaitę pateiksime spalio mėnesio duomenis“, – teigė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė.
Pasak jos, išanalizavus visus mirties liudijimus, bendras mirčių skaičius gali būti net didesnis nei gydytojų suvesta informacija į e.sveikatos sistemą.
„Jei mes matome mirties liudijime, kad gydytojas į pagrindinę priežastį neįrašė covido, bet įrašė prie tarpinių priežasčių, o mes matome, kad žmogus pagal visą kliniką, pagal visas PSO taisykles mirė nuo covido, tai mes užkoduosim tai kaip covido mirtį“, – komentavo Higienos instituto atstovė.
„Gydytojai labai mėgsta įrašyti „širdies sustojimas“, bet jūs niekada pas mus statistikoje nematysite „širdies sustojimo“, nes kai žmogus miršta, jam visada sustoja širdis. Mums reikia priežasties, dėl ko širdis sustojo“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu NVSC teigia, kad pagal galiojančią tvarką informaciją apie mirties atvejus gauna iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą.
„Pasirodžius informacijai apie perteklines mirtis, kurios galimai galėjo būti susijusios su COVID-19 liga, NVSC raštu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti duomenis apie visus Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje registruotus mirties nuo COVID-19 ligos atvejus, pateikiant detalią informaciją“, – BNS komentavo NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Registrų centras BNS patvirtino, kad tokį kreipimąsi gavo.
E.sveikatos duomenys dėl COVID-19 mirčių yra išankstiniai – Statistikos departamentas
Iš e.sveikatos informacinės sistemos gauti duomenys apie COVID-19 mirtis yra išankstiniai ir turi būti tikslinami, teigia Statistikos departamentas.
Anksčiau penktadienį jis pranešė, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip patikimi.
Vis dėlto paaiškėjus, kad Statistikos departamentas oficialiai skelbia 153 mirtimis mažiau nei pateikiama e.sveikatoje, departamentas žada jas perskaičiuoti.
„E.sveikatos sistemoje kaupiami mirties priežasčių duomenys yra išankstiniai ir turi būti tikslinami. Dėl šios priežasties jie ir yra perduodami Higienos institutui, jo darbuotojai peržiūri, patikslina ir sutvarko minėtus duomenis pagal Pasaulio sveikatos organizacijos mirties priežasčių kodavimo taisykles ir paskelbia mirties priežasčių informaciją“, – rašoma patikslintame Statistikos departamento pranešime.
Anot jo, šiuo metu Higienos institutas skelbia mėnesinę mirties priežasčių informaciją su pusantro mėnesio atsilikimu.
Tuo metu departamentas pagal nustatytą tvarką skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) renkamus mirčių nuo COVID-19 duomenis, kurie pateikiami gydytojams užpildant specialią formą.
Statistikos departamentas taip pat informavo, kad kreipėsi į Registrų centrą dėl mirčių priežasčių pateikimo.
„Turėdamas visus duomenis ir kartu su Higienos institutu bei Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru įvertinęs jų kokybę ir patikimumą, (Statistikos departamentas) paskelbs perskaičiuotus mirčių nuo COVID-19 rodiklius“, – rašoma komentare.
Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 764 žmonės. Tačiau kaip BNS informavo Registrų centras, e.sveikatos sistemoje pateikta informacija apie 917 mirties atvejų nuo šio infekcinės ligos.
Higienos institutas teigia, kad bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti net didesnis nei gydytojų suvesta informacija į e.sveikatos sistemą, nes tarp jų pateks ir kai kurie atvejai, kur COVID-19 buvo įvardyta ne kaip pagrindinė priežastis, bet visa ligos eiga pagal taisykles atitinka mirties nuo šios infekcijos atvejį.
Lietuva pagal sergamumą COVID-19 – antra, pagal mirtingumą – devyniolikta Europoje
Plintant koronavirusui, Lietuva pagal sergamumą atsidūrė antroje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra devynioliktoje vietoje.
Centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje penktadienį pasiekė 1187,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė antroje vietoje buvusią Kroatiją.
Prastesni, nei Lietuvoje, susirgimo rodikliai 31-os valstybės žemėlapyje fiksuojami tik Liuksemburge – 1292,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pagal mirtis nuo koronaviruso, Lietuva yra 19-oje vietoje: ECDC pateikiamais duomenimis, 100 tūkst. gyventojų šalyje tenka 11,3 mirusiųjų.
Daugiausiai mirusių nuo COVID-19 per pastarąsias dvi savaites registruota Bulgarijoje ir Slovėnijoje – atitinkamai 26,8 ir 25,6 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias dviejų savaičių sergamumas koronavirusu fiksuojamas Islandijoje (56,3 atvejai 100 tūkst. gyventojų), mažiausiai mirčių registruota taip pat Islandijoje (0,6 atvejo), Suomijoje ir Norvegijoje – atitinkamai 1 ir 1,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad ECDC duomenimis, pagal koronaviruso testavimo apimtis Lietuva lenkia daugelį valstybių ir yra šeštoje vietoje, t.y. 100 tūkst. gyventojų tenka 2,8 atliktų testų.
Pateikiamais duomenimis, daugiausiai testų atlikta Liuksemburge ir Danijoje, atitinkamai 13 tūkst. ir 9,4 tūkst. testų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
Daugiausiai teigiamų atvejų nustatoma Kroatijoje (78,8 proc.), Bulgarijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 37,5 ir 33,9 proc.). Lietuva šioje kategorijoje liko aštuntoje vietoje su 18,8 proc. teigiamų testų atvejų.
Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų ir užimtų lovų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 30 – gruodžio 6 dienomis prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Lietuva pagal užimtų lovų skaičių iš 31 Europos valstybės buvo trečioje vietoje.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 Lietuvoje jau užsikrėtė 86 tūkst. 949 asmenys, 49 tūkst. 628 – tebeserga, 36 tūkst. 168 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 764 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 391 užsikrėtusieji.
