Jo teigimu, bangomis tai augantis, tai šiek tiek prislopstantis susirgusiųjų skaičius regionuose sukelia daug iššūkių planuojant ir rezervines lovas. Tiesa, K.Stašaitis pabrėžė, kad tokias bangas daugiausia lemia ligos protrūkiai globos įstaigose.
Susidarius situacijai, kad būtent Šiaulių regione dauguma rizikingiausių pacientų jau prasirgo, šio regiono globos įstaigose, anot LSMU Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai, jau susiformavo vadinamasis kolektyvinis imunitetas.
„Atrodo, kad šiandien yra suplanuota daug lovų, tačiau kyla banga, spaudimas sveikatos priežiūros įstaigai ir supranti, jog suplanuotas lovų skaičius šiai dienai galbūt yra per mažas, ir vėl reikia galvoti kitą planą. Paprastai tokias bangas lemia protrūkiai globos įstaigose.
Šiauliuose, kurie pirmieji sutiko antrąją COVID-19 ligos bangą, jau beveik visos globos įstaigos yra prasirgusios ir ten yra susiformavęs vadinamasis kolektyvinis imunitetas. Todėl šis regionas gali tikėtis, kad pas juos tokių bangų bus mažiau“, – įsitikinęs K.Stašaitis.
Jis aiškino, kad regionai skiriasi ir pagal susirgusių asmenų amžius struktūrą: „Pavyzdžiui, Kauno regione yra daugiau susirgusių vyresnio amžiaus žmonių. Ten reikia daugiau deguonies kaukių, nei yra pateikiamas bendras šalies skaičius. Vadinasi, dalis pacientų turi didesnį potencialą, kad jiems reikės dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangos.“
Į gydymo įstaigas patenka anksčiau
LSMU Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai pasakojo, kad daugelis medikų labiau nei Kalėdų laukia, kada pradės mažėti pacientų, patenkančių į ligonines dėl COVID-19.
„Matome, kad vis daugiau ir daugiau mūsų infrastruktūros tenka skirti pacientams, sergantiems COVID-19. Vadinasi, vis mažiau ir mažiau jos tenka kitomis ligomis sergantiems pacientams, su visomis pasekmėmis, kurios vėliau atsispindi mūsų šalies mirčių statistikoje“, – neslėpė K.Stašaitis.
Pasak jo, jeigu anksčiau pacientų antplūdžio ligoninėse pikai pasijausdavo praėjus maždaug dviem savaitėms po registruojamo sergamumo COVID-19 piko, tai dabar šis pikas gydymo įstaigose pasijaučia jau po savaitės.
K.Stašaitis mano, kad taip nutinka, nes pastaruoju metu į mobiliuosius punktus daugiausia kreipiasi jau simptomus pajutę asmenys.
