Koronavirusas nusinešė dar 30 gyvybių. Iš viso Lietuvoje virusas pražudė jau 933 pacientus. Dar 24 žmonių sirgo koronavirusu, bet mirė dėl kitų priežasčių. Tokių atvejų – jau 464.
Per trečiadienį buvo ištirti 11 862 ėminiai. Iš viso jau ištirta 1 461 923 ėminiai.
Ligoninėse gydomi 2356 COVID-19 pacientai, 184 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1085 pacientams, 116 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta kiek daugiau nei pusė ligoninių lovų: 8579 iš 16 tūkst. 571.
JAV žiniasklaida: Lietuva pirmauja pasaulyje pagal užsikrėtimų koronavirusu skaičių
Iš 684 reanimacijos lovų užimta maždaug du trečdaliai – 419. Iš 637 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 267, iš 6356 lovų su deguonimi užimtos 2204.
Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 30 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 109-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Daugiausia – 11 – mirusiųjų buvo nuo 70 iki 79-erių metų amžiaus.
Devyniems žmonėms buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po keturis mirusiuosius priklausė 60–69-erių ir 90–99-erių metų amžiaus grupėms. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo 50 iki 59-erių metų, ir vienas, kuriam buvo nuo 100 iki 109-erių.
13 mirčių fiksuota Kauno, keturios – Klaipėdos, po tris – Vilniaus ir Panevėžio, po dvi – Šiaulių, Marijampolės ir Alytaus, viena – Utenos apskrityse.
Per praėjusią parą mirė 16 moterų ir 14 vyrų.
Koronavirusas plinta globos namuose, ligoninėse, įmonėse, daugėja atvejų odontologijos klinikose, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Vilniaus departamento specialistai pastebi, kad pastaruoju metu daugėja susirgimų odontologijos sektoriuje – per pastarąją savaitę Vilniuje fiksuota daugiau nei 30 atvejų, kai infekcija patvirtinta odontologijos kabinetuose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams“, – rašoma įstaigos pranešime.
Iš 3159 naujų koronaviruso atvejų 719 registruota Vilniaus, 644 – Kauno, 357 – Klaipėdos, 338 – Šiaulių, 277 – Panevėžio, 246 – Alytaus, 171 – Utenos, 152 – Marijampolės, 148 – Telšių, 81 – Tauragės apskrityse.
Dar 26 atvejai kol kas nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1549 atvejų epidemiologinė diagnostika.
Iš jų 247 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.
Liga plinta globos namuose, ligoninėse
Praėjusią parą nauji koronaviruso atvejai nustatyti Kėdainių socialinės globos namuose, Raseinių socialinių paslaugų centre, Marijampolės rajone veikiančiuose Suvalkijos socialinės globos namuose, Šakių rajone veikiančiuose Kukarskės globos namuose, Rokiškio apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių globos namuose, Telšių rajone įsikūrusiuose Dūseikių socialinės globos namuose, Anykščių rajone veikiančiuose Aknystos socialinės globos namuose.
Taip pat fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kelmės, Tauragės, Ignalinos, Šakių ligoninėse.
Nauji atvejai fiksuojami įmonėse, įstaigose, darželiuose
Nauji susirgimai taip pat yra siejami su protrūkiais Druskininkuose, Alytuje veikiančiose statybos įmonėse, Kaišiadorių rajone – žuvies perdirbimo įmonėje, Raseiniuose – pramonės ir statybos įmonėse, Kupiškyje – siuvimo įmonėje, taip pat – įmonėje „Rokiškio autobusų parkas“, Pasvalyje veikiančioje technikos remonto įmonėje, Anykščiuose įsikūrusioje finansinių paslaugų įmonėje.
Vilniaus apskrityje nauji atvejai patvirtinti maisto pramonės, siuvimo, metalo apdirbimo įmonių, automobilių servisų, statybos įmonių protrūkiuose.
Taip pat per praėjusią parą registruoti susirgimai yra siejami su protrūkiais Šiauliuose veikiančiose žvejybinės įrangos gamybos, siuvimo, dviračių gamybos, plieno apdirbimo įmonėse.
Be to, nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Jurbarko kultūros centre, Telšių rajono savivaldybėje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje Vilniuje, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Marijampolės pataisos namuose.
Nauji susirgimai patvirtini ir Varėnos lopšelyje-darželyje „Pasaka“, Raseinių rajono Ariogalos lopšelyje-darželyje, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje, Palangos lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje, Šiaulių lopšelyje-darželyje „Voveraitė“, Jurbarko lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, Marijampolės lopšelyje darželyje „Rūta”, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje.
Su protrūkiais šeimose yra susiję 223 nauji susirgimai.
Kovos su COVID-19 planas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad artimiausiomis dienomis Vyriausybėje užbaigus su COVID-19 pandemija kovoti skirtų struktūrų formavimą, bus apsvarstytas ir detalus visus pandemijos suvaldymo žingsnius apimantis planas. Jis, tikina ministras, bus pristatytas ir visuomenei.
„Turime darbingą savaitę ir baigiame suformuoti visas mums reikalingas struktūras. Tikimės, kad per artimiausias 24 valandas mums pavyks prie ministrės pirmininkės suformuoti išorės ekspertų tarybą. Tada dar per 24 val. tikimės, kad galėsime apsvarstyti galutinį mūsų COVID valdymo planą.
Iki šiol mes matėme tik pirmuosius mūsų veiksmus, kurie yra operatyviniai. O COVID planas apims detaliai visus mūsų veiksmus 2021 metais. Tikimės, kad aptarę su ekspertais galėsime jį paviešinti ir visuomenei“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio teigė ministras.
Tuo tarpu dabar, pažymėjo A. Dulkys, svarbiausiu klausimu lieka, kaip išsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nesugriuvusią. Jei, tikino jis, užsikrėtimų skaičiai COVID-19 neslops, sveikatos sistema gali iš rikiuotės išeiti ir po dviejų savaičių.
„Noriu sąžiningai pasakyti, jeigu mes visi nesilaikysime taisyklių, ieškosime išimčių ir toliau kursime situacijas, – sistema gali neatlaikyti po kokių dviejų savaičių. Mes artimiausias dienas dar matysime didelius skaičius, nes jie eina iš inercijos. Dar gali būti ir dvi, ir tris savaites jie dideli.
Tačiau jeigu nuo šiandien mes visi sąžiningai bandysime laikytis, paskatinsime kitus, rodysime pozityvius pavyzdžius, užkrėsime pozityviu pavyzdžiu, o ne virusu kitus žmones, tikiu, kad situacija keisis, ir nuo Naujųjų metų mes pradėsime matyti pozityvius poslinkius mūsų rodikliuose. Ir tai kažkuria prasme mus galės visus tada papildomai motyvuoti, kad visa tai buvo prasminga“, – sakė A. Dulkys.
Pagal sergamumą Lietuva lyderiauja pasaulyje
Lietuva pagal savaitės COVID-19 atvejus 100 tūkst. gyventojų pirmauja pasaulyje, o pagal mirtis yra penkiolikta, rodo JAV dienraščio „The New York Times“ skelbiami duomenys.
Leidinio duomenimis, Lietuvoje per septynias dienas 100 tūkst. gyventojų teko 97,4 COVID-19 atvejo per parą ir pagal šį rodiklį šalis yra pirmoji tarp pasaulio šalių. Per savaitę šalyje kasdien nustatoma vidutiniškai 2 718 naujų koronaviruso atvejų.
Antrojoje vietoje yra Sakartvelas su 96,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų per parą, trečiojoje – Liuksemburgas, kuriame sergamumas siekia 88,7, ketvirtojoje – Serbija (88,4), penktojoje – Kroatija (86,9).
Vakcina greičiau, nei planuota
COVID-19 vakcina Lietuvą gali pasiekti šiek tiek anksčiau, bet nedidelis dozių skaičius, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
„Pirmiausia (bus pristatyta) „Pfizer“ vakcina, buvo planuota, kad Europos vaistų agentūra, kuri registruoja vakcinas, pritars vakcinos registracijai tik gruodžio 30 dieną, bet vakar gavome informaciją, kad greičiausiai gali būti 21 arba 23 gruodžio, t. y. kitą savaitę. (...) Kai bus vakcina užregistruota Europos vaistų agentūroj, per dvi-tris paras ji bus pristatyta į visas Europos valstybes vienu metu“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė SAM atstovas.
Anot jo, kol kas iš „BioNTech ir Pfizer“ yra gauta informacija, kad į Lietuvą bus pristatyta 9750 vakcinų dozių, kurių užtektų vakcinuoti 5 tūkst. žmonių, nes reikia dviejų vakcinų dozių, bet gaunama informacija nuolat keičiasi.
Klaipėdiečiai nori kraujo plazmos
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliausias kreipėsi į Nacionalinį kraujo centrą ragindamas sudaryti galimybes COVID-19 persirgusių asmenų kraujo plazma gydyti ir Vakarų Lietuvos pacientus.
„Visos gydymo galimybės turi būti prieinamos ir Vakarų Lietuvos regiono pacientams. Kol kas kraujo plazma COVID-19 pacientų gydymui naudojama Kauno ir Santaros klinikose, tačiau siekiame, kad šis metodas, esant poreikiui, galėtų būti taikomas ir Klaipėdos regiono gydymo įstaigose“, – savivaldybės pranešima cituojamas meras.
Nacionalinio kraujo centro prašoma sudaryti galimybę gauti COVID-19 persirgusių asmenų kraujo plazmą Klaipėdos apskrityje esančioms ligoninėms arba įpareigoti bei sudaryti sąlygas tokią kraujo plazmą imti ir ruošti šio centro Klaipėdos skyriuje.
Susiję straipsniai
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės, vien Klaipėdos mieste yra apie 2600 asmenų, kurie jau persirgo COVID-19, todėl tikslinga būtų kraujo plazmą imti ir ruošti Klaipėdoje.
Medikų teigimu, sunkia forma sergančiam pacientui perpylus pasveikusių asmenų plazmos, galima sustiprinti sergančiojo imunitetą.
Pasveikusio žmogaus kraujyje pasigamina antikūnai, kurie, perpylus kraujo plazmą, prisitvirtina prie viruso ir taip padeda imuninei sistemai kovoti su infekcija.