Koronavirusas vien per pirmadienį nusinešė 54 gyvybes. Iš viso virusas jau pareikalavo 1093 aukų. Dar 36 žmonės sirgo koronavirusu, bet mirė dėl kitų priežasčių. Tokių atvejų šalyje – 554.
Per pirmadienį pasveiko 3019 žmonių. Iš viso Lietuvoje jau pasveiko 54 197 žmonės.
Per praėjusią parą buvo ištirti 8377 ėminiai.
Ligoninėse gydomas 2451 COVID-19 pacientas, 186 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis reikalingas 1384 pacientams, 111 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta kiek mažiau nei pusė ligoninių lovų: 7986 iš 16 tūkst. 619.
Iš 684 reanimacijos lovų užimtos 428. Iš 639 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 265, iš 6374 lovų su deguonimi užimta 2430.
Per pirmadienį mirusiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų.
Dauguma mirusiųjų – 15 – priklausė 70–79-erių metų amžiaus grupei, 14 – 80–89-erių metų amžiaus grupei, 10 – 90–99-erių metų amžiaus grupei.
Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių, šešiems – nuo 50 iki 59-erių.
Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo 40 iki 49 metų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė portalui lrytas.lt nurodė, kad septyni mirusieji nepriklausė rizikos grupei pagal amžių, tačiau visi jie turėjo gretutinių susirgimų. Likusieji 47 priklausė rizikos grupei ir pagal amžių, ir pagal gretutines ligas.
18 mirčių fiksuota Kauno, po septynias – Vilniaus ir Šiaulių, šešios – Panevėžio, po keturias – Klaipėdos ir Alytaus, po tris – Marijampolės ir Tauragės, po vieną – Utenos ir Telšių apskrityse.
Per praėjusią parą mirė 29 moterys ir 25 vyrai.
424 iš naujų atvejų registruoti Kauno, 387 Vilniaus, 216 Panevėžio, 215 Klaipėdos, 200 Šiaulių, 156 Alytaus apskrityse. Dar 110 infekcijos atvejų patvirtinta Marijampolės, 61 Tauragės, 57 Utenos ir 30 Telšių apskrityse. 15 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 997 atvejų epidemiologinė diagnostika (874 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami šiandien).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 179 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Pirmadienį registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Marijampolės Suvalkijos socialinės globos namuose, Vilkaviškio rajone įsikūrusiuose Didvyžių globos namuose, Kalvarijos socialinės globos namuose, Klaipėdos rajone veikiančiuose senelių globos namuose „Gyvenimo viltis“, Nemenčinėje veikiančiuose socialinės globos namuose „Senevita“.
Vakarykštę parą registruota po du ar kelis koronavirusinės infekcijos atvejus, siejamus su protrūkiais Vilkaviškyje veikiančioje siuvimo įmonėje, Marijampolėje veikiančioje tekstilės įmonėje, Raseiniuose veikiančioje konditerijos įmonėje, Kauno rajone veikiančioje karinę ir civilinę amuniciją gaminančioje įmonėje, Kėdainiuose veikiančiose maisto pramonės įmonėse.
Taip pat registruoti atvejai (po du ar kelis), siejami su protrūkiais Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje, taip pat Klaipėdoje veikiančioje žuvies perdirbimo įmonėje, įmonėje „Paslaugos Neringai“, Šiauliuose veikiančioje statybos įmonėje, Jurbarke įsikūrusioje pieno perdirbimo įmonėje, taip pat drabužių prekybos įmonėse Šiauliuose, Telšiuose bei baldų gamybos įmonėje Utenos rajone, transporto įmonėje Visagine.
Vilniaus apskrityje pirmadienį registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais medicininę įrangą gaminančioje įmonėje, baldus gaminančioje įmonėje, taip pat valymo paslaugų įmonėse, maisto pramonės, statybos įmonėse.
Be to, registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Marijampolės lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, Prienų rajono Skriaudžių pagrindinėje mokykloje, Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka“, Visagino lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Visagino lopšelyje-darželyje „Auksinis gaidelis“, Ukmergės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.
Taip pat praėjusią parą fiksuoti ir atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Jurbarko rajono savivaldybėje, Visagino šeimos ir vaiko gerovės centre, taip pat Marijampolės pataisos namuose, Marijampolės pataisos namų filiale „Mūsų amatai“.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 201.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Seimo narės pažeidimas
Savaitgalį dėl karantino ir saviizoliacijos pažeidimų policija nubaudė 222 žmones, daugumą – už kaukių dėvėjimo ir būriavimosi taisyklių nesilaikymą. Už judėjimo apribojimų nepaisymą nubausti septyni žmonės, per 12 tūkst. automobilių buvo neleista vykti toliau.
Tarp užfiksuotų pažeidėjų buvo ir Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė. Ji teigia, kad norėjo nupirkti maisto rizikos grupėje esančiam vyrui. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad gyventojų mobilumas dėl ribojimų sumažėjo ir tai veikia viruso plitimą.
Vyriausybė artimiausiu metu svarstys siūlymą, kad viename automobilyje galėtų vykti tik du žmonės arba tos pačios šeimos nariai, svarstoma galimybė neberiboti judėjimo tarp miestų ir rajonų žiedinėse savivaldybėse.
Prezidento pastangos
Anot šalies vadovo Gitano Nausėdos, Prezidentūros atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasirengusi vakcinacijai nuo koronaviruso, o skeptikus ragina pagalvoti ne tik apie save, bet ir savo artimuosius.
„Mūsų atliktas sociologinis tyrimas, kurio rezultatus paskelbsime rytoj, rodo, kad absoliučiai didžioji žmonių dalis yra pasirengusi vakcinuotis, pozityviai žiūri į vakcinavimąsi ir pasinaudos šia galimybe. Tiems, kurie skeptiškai žiūri, aš visgi siūlyčiau labai atsakingai žiūrėti ne tik į savo, bet ir savo artimųjų sveikatą.
Tikrai netikėkite sąmokslo teorijomis, kurios dabar pilasi lyg iš gausybės rago, kad ligos nėra, tai yra sąmokslas prieš žmoniją ir t.t. Aš manau, kad didžioji Lietuvos dalis žiūri į vakcinavimąsi normaliai, nes yra pavargusi nuo pandemijos, jos pasekmių (...) Taip, kad mes turime tai daryti“, – pirmadienį sakė G.Nausėda.
Prezidentas patikino visomis išgalėmis bandysiantis įrodyti vakcinavimosi naudą, tačiau pirmas nesiskiepys – lauks savo eilės. „Aš tikrai visomis išgalėmis įrodinėsiu vakcinavimosi naudą, tačiau pats skiepysiuosi pagal nustatyta tvarką – kada ateis mano eilė, pagal amžiaus grupę ir pan. Tada ir vakcinuosiuosi“, – informavo jis.
Vakcinacijos pradžia Lietuvoje
Europos vaistų agentūra (EVA) rekomendavo leisti Europos Sąjungoje naudoti „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną nuo koronaviruso. EVA sprendimas pirmadienį buvo paskelbtas po uždaro komiteto posėdžio, per kurį mokslininkai, atsakingi už naujosios vakcinos vertinimą, pateikė savo analizės rezultatus kitiems ekspertams ir išnagrinėjo kompanijų pateiktus duomenis.
„Man malonu paskelbti, kad EVA mokslo komitetas susirinko šiandien ir rekomendavo leisti sąlyginį platinimą ES rinkoje vakciną sukurtą „Pfizer“ ir „BioNTech“, – sakė EVA vadovė Emer Cooke
Šį sprendimą turi patvirtinti Europos Komisija. Pagal planą, pirmieji Lietuvos ir kitų ES šalių gyventojai gali būti paskiepyti sekmadienį, gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbė, kad pirmiausiai skiepijami bus sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai. Antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams.
Pasak ministerijos, minėtos grupės turėtų būti paskiepytos per pirmąjį metų ketvirtį. Vėliau, paskiepijus prioritetines grupes, vakcinuotis bus kviečiama visuomenė.
Pranešime teigiama, kad vakcinos bus tiekiamos reguliariai, pagal sudarytą grafiką, visoms Europos Sąjungos šalims. Pirmoji vakcinos siunta bus paskirstyta į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Tikslus vakcinos pirmosios siuntos kiekis kol kas nenurodomas.
Judėjimo iš JK į Lietuvą apribojimas
Jungtinėje Karalystėje plintant naujai koronaviruso atmainai, daug valstybių uždarė sausumos ir oro kelius su Britanija. Lietuva nuo pirmadienio 4 valandos nebeleidžia iš šios šalies atvykti keleiviniams lėktuvams. Europos Sąjungos ekspertų vertinimu, esamos vakcinos turėtų būti veiksmingos ir prieš naująją viruso atmainą.
Todėl paveiktų šalių ir regionų sąrašą papildė Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Tai numatyta pirmadienį pasirašytame ministro įsakyme, kuris įsigaliojo nuo antradienio.
Iš Jungtinės Karalystės atvykstantys arba per šią šalį keliaujantys žmonės privalės izoliuotis 10 dienų arba atlikti tyrimą dėl koronaviruso. Tyrimas su gautu neigiamu atsakymu galėtų būti atliktas ne seniau kaip prieš 48 val. iki atvykimo į Lietuvą. Tyrimą galima atlikti ir atvykus į Lietuvą, tačiau izoliacija yra privaloma iki tol, kol bus gautas neigiamas koronaviruso tyrimo rezultatas.
Taip pat iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės atvykusiems žmonėms negalioja numatytos izoliacijos išimtys – izoliuotis arba atlikti tyrimą privalo visi iš šios šalies atvykę keliautojai.
Susirgo Marijampolės meras
Pirmadienio vakarą pranešta, kad koronavirusas patvirtintas Marijampolės merui Povilui Isodai.
„Jaučiu pareigą pranešti, kad koronaviruso nepavyko išvengti ir man. Gavau teigiamą testo atsakymą: kol kas savijauta gera, rimtesnių sveikatos sutrikimų neturiu, tik lengvas galvos svaigimas ir kelios dalelės temperatūros“, – savo feisbuko paskyroje rašo P. Isoda.
Marijampolės meras teigia per savaitgalį artimų kontaktų su visuomene neturėjęs.
„Visi penktadienį turėti kontaktai buvo su apsaugos priemonėmis ir laikėsi saugumo reikalavimų, todėl tikiu, kad ligos nepaskleidžiau, o kur pats užsikrėčiau, pasakyti sunku. Ligos atveju nuotolinis darbas turi privalumų, todėl dirbsiu nuotoliniu būdu iš namų, pasiekiamas telefonu ir visomis kitomis ryšio priemonėmis“, – informuoja P. Isoda.
Ligoninių vargai
„Šiuo metu yra 812 stacionaro lovų, iš jų užimta 751, o iš 87 reanimacijos lovų užimtos 79. Kiekviena diena medikams yra kaip išbandymas, kaip paskirstyti pacientų srautus“, – pirmadienį BNS sakė Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė. Jos teigimu, vien Santaros klinikose užimta 92 proc. stacionaro lovų bei 94 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose esančių lovų.
laipėdos regione COVID-19 pacientams skirtų lovų kol kas netrūksta, tačiau didžiausia problema – personalo trūkumas, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
„Nėra bloga situacija, yra dar rezervinių lovų, tačiau su personalu yra problemų, kaip ir visur“, – BNS pirmadienį sakė jis.
Pasak ligoninių darbą su COVID-19 pacientais Klaipėdos regione koordinuojančios ligoninės vadovo, šiuo metu turima apie 15 proc. laisvų lovų. Tuo tarpu galinčio dirbti personalo, pasak V. Janušonio, trūksta tiek medikams susergant, tiek didėjant krūviams.
„Priežasčių yra daug: yra ir sergantis medicinos personalas visose ligoninėse ir pakankamai nemažai, vienur daugiau, kitur mažiau, yra netoli šimto. Antra priežastis – atsirado labai daug sunkių ligonių ir ypatingai problema didelė su personalu – reanimatologais ir infektologais, ypač reanimatologais“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
